Paveldo pažinties kelias – iki Paryžiaus
Lietuvių etnografinis paveldas šiandien tampa įkvėpimo šaltiniu menininkams, istorikams, dizaineriams, o kartu – ir tiltu tarp senosios kultūros bei šiuolaikinės
Skaityti daugiau
aukštaitijos senvagė
Ramūnas GRIKEVIČIUS: Mano studija man yra vienintelė bažnyčia
Namai paprastai asocijuojasi su ramybe, jaukumu, vieta, kur pasaulis nekelia grėsmės. Tačiau panevėžiečio tapytojo Ramūno Grikevičiaus naujausi darbai kalba apie kitokius
Skaityti daugiau
Netikėti radiniai Panevėžio gatvėse
Eidami Panevėžio senamiesčio gatvėmis retai susimąstome, kad po kojomis – dešimtys sluoksnių miesto praeities. Tačiau kai miesto rekonstrukcija susiduria su
Skaityti daugiau
Tarp gyvenimo ir amžinybės – šermenų giesmės
Lietuvoje šimtmečius gyvavusi giedotojų tradicija nyksta. Prie karsto giedamos šermenų giesmės, pasakojančios apie gyvenimą, mirtį ir viltį, šiandien skamba retai
Skaityti daugiau
Bibliotekininkė Malvina: be šypsenos viskas būtų per rimta
Sakoma, kad teatras prasideda nuo rūbinės. O įžengusieji į Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešąją biblioteką iš pradžių išvysta šypseną, šiltas
Skaityti daugiau
Alis Balbierius: gali būti laisvas tiek, kiek moki toks būti
„Čia ne menas. Čia kelionių fotografija, dokumentika budizmo tematika. Gal viena kita fotografija ir gali būti panaši į meninę, bet
Skaityti daugiau
Geležiuose – obuolių triumfas
Kai ruduo nudažo laukus bei sodus ir ore pasklinda obuolių aromatas, Panevėžio rajone esantys Geležiai tampa šių vaisių sostine. Čia
Skaityti daugiau
Gyvasis kultūros paveldas: tradicijos kalba iš praeities
Panevėžio kraštotyros muziejuje 1991 m. įkurtas Etninės kultūros skyrius, kurio uždaviniai – išsaugoti kultūros paveldą ir užtikrinti tradicijų tęstinumą bei
Skaityti daugiau
Juozas Brazauskas: kol žinai savo istoriją, tol esi
Pedagogas, istorikas, rašytojas, daugiau kaip 25 knygų autorius Juozas Brazauskas jau daugiau nei keturis dešimtmečius formuoja mūsų istorinę atmintį. Nuo
Skaityti daugiau
Dangaus ženklai – nuo sėjos iki likimo
Senovės lietuviai dangų skaitė tarsi atvirą knygą, laikė patikimiausiu kalendoriumi – jame ieškojo atsakymų, gairių ir ženklų kasdieniams darbams bei
Skaityti daugiau