Drėgmė bute: pirmieji požymiai, kad problema rimtesnė nei atrodo

Rasojantys langai, tvankus oras ar vonioje ilgai neišdžiūstantys rankšluosčiai daugeliui atrodo tik nedideli nepatogumai.

Tačiau jei drėgmė bute laikosi nuolat, tai gali būti ne vien sezoninė smulkmena.

Per didelė drėgmė sudaro palankias sąlygas pelėsiui, gadina sienų apdailą, baldus ir gali pabloginti savijautą.

Kuo anksčiau pastebima problema, tuo lengviau pašalinti jos priežastį ir išvengti brangesnio remonto.

Kokia drėgmė namuose laikoma normalia?

Santykinė oro drėgmė parodo, kiek vandens garų yra ore, palyginti su didžiausiu kiekiu, kurį oras gali išlaikyti esamoje temperatūroje.

Gyvenamosiose patalpose dažniausiai rekomenduojama palaikyti maždaug 30–50 procentų santykinę oro drėgmę.

Jei ji nuolat viršija 60 procentų, didėja kondensato ir pelėsio susidarymo rizika.

Tiksliai įvertinti situaciją padeda paprastas drėgmės matuoklis – higrometras.

Vien pojūčių ne visada pakanka, nes prie drėgnesnio oro žmogus gali palaipsniui priprasti.

Langai rasoja ne tik rytais

Vienas pirmųjų per didelės drėgmės ženklų – nuolat rasojantys langai.

Trumpam atsiradęs kondensatas po maisto gaminimo, maudynių ar skalbinių džiovinimo nebūtinai reiškia rimtą problemą.

Tačiau jei langai rasoja kasdien, vanduo kaupiasi ant palangių, bėga stiklu žemyn ar drėksta langų angokraščiai, tai rodo, kad patalpose susidaro per daug drėgmės arba ji nepakankamai pašalinama.

Ypač svarbu atkreipti dėmesį į vandens lašus langų kampuose, prie tarpinių ir sienų sandūrose. Šiose vietose pelėsis dažnai atsiranda pirmiausia.

Jaučiamas specifinis kvapas

Drėgmės problema gali būti juntama dar prieš pasirodant matomam pelėsiui.

Užsistovėjęs, žemę, rūsį, šlapią kartoną ar senus audinius primenantis kvapas dažnai rodo, kad kur nors kaupiasi drėgmė ir pradėjo daugintis mikroorganizmai.

Kvapas gali būti stipresnis:

• spintose;
• už baldų;
• prie išorinių sienų;
• vonios kambaryje;
• po palangėmis;
• prie grindjuosčių;
• sandėliukuose.

Jei išvėdinus patalpą kvapas greitai grįžta, vien oro gaiviklio nepakaks – reikia ieškoti šaltinio.

Baldai ir daiktai atrodo drėgni

Per didelę drėgmę gali išduoti ir kasdieniai daiktai.

Patalynė atrodo vėsi ir drėgna, drabužiai spintoje įgauna nemalonų kvapą, rankšluosčiai ilgai nedžiūsta, o popierius ar kartoninės dėžės suminkštėja.

Medinės spintelių durelės gali pradėti strigti, grindų lentos – brinkti, o laminato kraštai – kilnotis. Ilgai drėgmę gaunanti mediena plečiasi ir deformuojasi.

Tai jau signalas, kad problema veikia ne tik oro pojūtį, bet ir būsto medžiagas.

Atsiranda juodų taškelių

Smulkūs juodi, pilki, žalsvi ar rusvi taškeliai kampuose dažnai yra pirmasis matomas pelėsio požymis.

Jis dažniausiai pasirodo:

• aplink langus;
• kambarių kampuose;
• už didelių spintų;
• vonios plytelių siūlėse;
• prie lubų;
• už užuolaidų;
• šalia šaltesnių išorinių sienų.

Pelėsis gali augti ne tik paviršiuje.

Kartais jis slepiasi po tapetais, už gipso kartono, grindų danga ar baldais.

Todėl net maža matoma dėmė nebūtinai parodo visą pažeidimo mastą.

Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad drėgmė yra pagrindinė sąlyga patalpose augti pelėsiams ir kitiems mikroorganizmams.

Lupasi dažai ir tapetai

Jei sienų dažai pradeda pūslėtis, trūkinėti ar luptis, o tapetų kraštai atsiklijuoja, priežastis gali būti ne tik prastas remontas.

Drėgmė gali skverbtis iš patalpos oro, per išorinę sieną, nesandarias konstrukcijas ar vamzdynus. Ilgainiui ji susilpnina klijus, dažų sluoksnį ir tinką.

Rimtesnę problemą gali rodyti:

• gelsvos ar rusvos dėmės;
• patamsėjusi siena;
• byrantys dažai;
• minkštėjantis tinkas;
• baltos druskų apnašos ant mūro;
• nuolat drėgnas plotas vienoje vietoje.

Tokiu atveju vien perdažyti sieną neužtenka.

Drėgmė kaupiasi už baldų

Didelės spintos ir sofos, pristumtos prie šaltos išorinės sienos, trukdo orui cirkuliuoti.

Už jų paviršius gali atvėsti, susidaryti kondensatas ir pradėti augti pelėsis.

Pavojus tas, kad problema ilgai lieka nepastebėta.

Apie ją kartais praneša tik kvapas arba apipelijusi spintos nugarėlė.

Tarp didelio baldo ir išorinės sienos verta palikti bent nedidelį tarpą orui judėti.

Periodiškai baldus reikėtų atitraukti ir patikrinti sieną.

Drėgmė laikosi tik viename kambaryje

Jei drėgmė padidėjusi visame bute, dažna priežastis būna prastas vėdinimas, daug gaminamų vandens garų ar skalbinių džiovinimas viduje.

Tačiau jei problema pasireiškia tik viename kambaryje ar vienoje sienos vietoje, verta įtarti:

• vamzdžio nuotėkį;
• nesandarią stogo ar balkono konstrukciją;
• išorinės sienos pažeidimą;
• šilumos tiltą;
• drėgmės skverbimąsi iš rūsio;
• kaimynų bute esančią avariją.

Lokalus drėgnas plotas, kuris neišdžiūsta net vėdinant, dažnai rodo ne oro, o konstrukcinę problemą.

Pelėsis vis grįžta

Nuvalius pelėsį jis po kelių savaičių vėl atsiranda toje pačioje vietoje? Tai aiškus ženklas, kad pašalintas tik matomas padarinys, bet ne priežastis.

Kol siena lieka šalta ar drėgna, pelėsio sporos turės sąlygas augti iš naujo.

Todėl būtina spręsti drėgmės šaltinį:

• pagerinti ventiliaciją;
• sutvarkyti nuotėkį;
• sumažinti drėgmės susidarymą;
• pašalinti šilumos tiltą;
• tinkamai apšiltinti konstrukciją.

Vien purškimas pelėsių valikliu nėra ilgalaikis sprendimas.

Pablogėja savijauta

Drėgnose ir pelėsio pažeistose patalpose kai kuriems žmonėms gali atsirasti arba sustiprėti:

• nosies užgulimas;
• čiaudulys;
• akių dirginimas;
• kosulys;
• švokštimas;
• odos sudirgimas;
• astmos simptomai.

Poveikis nėra vienodas visiems, tačiau jautresni gali būti vaikai, vyresni žmonės, alergiški asmenys ir sergantieji astma ar kitomis kvėpavimo ligomis.

Jei simptomai namuose sustiprėja, o išėjus į lauką ar išvykus sumažėja, verta įvertinti patalpų drėgmę ir galimus pelėsio židinius.

Kodėl bute kaupiasi drėgmė?

Drėgmės šaltinių kasdienėje buityje netrūksta. Ji į orą patenka:

• gaminant maistą;
• verdant vandenį;
• maudantis;
• džiovinant skalbinius;
• kvėpuojant;
• laikant daug augalų;
• naudojant dujinę viryklę;
• nepakankamai šildant kambarius.

Problema prasideda tada, kai susidariusi drėgmė negali pasišalinti.

Taip nutinka dėl uždengtų ventiliacijos angų, sandarių langų, silpnos natūralios traukos, neveikiančio ventiliatoriaus ar pernelyg reto vėdinimo.

Kaip patikrinti ventiliaciją?

Pirmiausia apžiūrėkite, ar ventiliacijos grotelės neužsikimšusios dulkėmis ir nėra uždengtos baldais.

Natūralios ventiliacijos trauką galima preliminariai patikrinti prie grotelių pridėjus ploną popieriaus lapą. Jei jis visai neprisitraukia, oro judėjimas gali būti nepakankamas.

Tačiau toks bandymas nėra tikslus, o trauka priklauso nuo lauko temperatūros, vėjo ir to, ar į butą gali patekti šviežio oro.

Jei kyla abejonių, ventiliaciją turėtų įvertinti specialistas arba namo administratorius.

Prie ventiliacijos angos nereikėtų laikyti atviros liepsnos.

Ką galima padaryti iš karto?

Jei drėgmė dar nėra sukėlusi didelės žalos, pradėkite nuo paprastų veiksmų.

Trumpai, bet intensyviai vėdinkite kelis kartus per dieną. Plačiai atidarytas langas per kelias minutes orą pakeičia efektyviau nei ilgai laikomas vos praviras.

Gaminant maistą naudokite gartraukį, o maudantis – vonios ventiliatorių.

Po dušo palikite vonios duris praviras tik tada, jei drėgnas oras gali būti tinkamai pašalintas iš buto, o ne pasklis po kitus kambarius.

Skalbinius, jei įmanoma, džiovinkite lauke, balkone, džiovyklėje arba labai gerai vėdinamoje patalpoje.

Palaikykite tolygią temperatūrą. Šaltose sienose kondensatas susidaro lengviau.

Kada praverčia oro sausintuvas?

Oro sausintuvas gali padėti, jei drėgmė padidėja dėl buities, sezono ar prastos oro apykaitos.

Jis ypač naudingas:

• džiovinant skalbinius;
• rūsyje;
• po nedidelio užliejimo;
• pereinamaisiais metų laikais;
• butuose, kuriuose sunku užtikrinti pakankamą vėdinimą.

Tačiau sausintuvas nepašalins trūkusio vamzdžio, nesandaraus stogo ar per sieną besiskverbiančio vandens. Jei vandens šaltinis nuolatinis, pirmiausia reikia jį sutvarkyti.

Kada jau reikia specialisto?

Į namo administratorių, santechniką, statybų specialistą ar pelėsio šalinimo profesionalus verta kreiptis, jei:

• siena nuolat šlapia;
• drėgmė sklinda iš vienos konkrečios vietos;
• matomas plotas sparčiai didėja;
• pelėsis vis grįžta;
• pažeistos kelios patalpos;
• trupa tinkas ar brinksta grindys;
• juntamas stiprus pelėsio kvapas, nors židinio nematyti;
• problema prasidėjo po lietaus, vamzdyno avarijos ar kaimynų užliejimo.

Didelis pelėsio plotas ar pažeistos statybinės konstrukcijos reikalauja ne kosmetinio valymo, o priežasties nustatymo ir tinkamo remonto.

Ko nereikėtų daryti?

Nereikėtų pelėsio tiesiog uždažyti ar užklijuoti naujais tapetais. Po apdaila problema toliau vystysis.

Taip pat nereikėtų ilgai laikyti langų nuolat pravirų šaltuoju metų laiku.

Taip gali stipriai atšalti angokraščiai ir sienos, o kondensato rizika dar labiau padidėti.

Drėgmės sugėrikliai su granulėmis tinka mažoms spintelėms ar sandėliukams, tačiau viso drėgno buto problemos neišspręs.

Paprasta taisyklė

Vieną kartą aprasojęs langas dar nebūtinai reiškia rimtą gedimą. Tačiau nuolatinis kondensatas, pelėsio kvapas, juodi taškeliai, drėkstančios sienos ir besilupanti apdaila rodo, kad drėgmės problema jau veikia būstą.

Svarbiausia ne tik nuvalyti matomus požymius, bet ir rasti priežastį. Kartais pakanka pakeisti vėdinimo įpročius, o kartais būtina tvarkyti ventiliaciją, vamzdyną ar pastato konstrukcijas.

Kuo anksčiau imamasi veiksmų, tuo didesnė tikimybė išvengti pelėsio, sugadinto remonto ir didesnių išlaidų.