Didžiausią Panevėžio parką ruošia atgimimui
Metai kiti, ir Berčiūnų miško parkas, kitados garsėjęs kaip kurortinė vieta, vėl turėtų sukviesti minias poilsiaujančių, pramogaujančių, besitreniruojančių žmonių.
Pušimis apsodintą 62 hektarų miško parko teritoriją, kurioje stovi nemažai apleistų namų, pašiurusių pavėsinių, numatyta kaip reikiant atnaujinti investavus net devynis milijonus eurų.
Tiesa, iniciatyvos atnaujinti parką ėmusis Panevėžio miesto savivaldybė apšiurusių namų netvarkys. Viliamasi, kad jų atnaujinimu susirūpins patys savininkai.
Kviečia pažindintis
Nors Berčiūnų miško parkas nuo Panevėžio nutolęs daugiau nei penkis kilometrus, o nuo miesto jį skiria laukai, jis yra ne rajono, o miesto teritorijoje. Kaip ir ant Sanžilės kanalo, jungiančio Lėvens ir Nevėžio upes, stovinti Berčiūnų Lietuvos Kankinių bažnyčia, primena rekreacinės erdvės sukūrimo atgaivinti Berčiūnų miško parką projektinius pasiūlymus parengusi architektė Regina Savičienė.
Su šiais pasiūlymais susipažinti ir teikti savo rekomendacijas, kaip parką būtų galima padaryti dar patrauklesnį, visuomenė kviečiama iki gegužės 15 dienos.
Tądien numatytas viešas projektinių pasiūlymų aptarimas.
Jeigu jiems bus pritarta, architektė imsis rengti techninį darbo projektą.
„Toks projektas, kuriame numatyta daugybė statybinių detalių, reikalingas rangovui“, – paaiškina R. Savičienė.
Berčiūnus artino prie Panevėžio
Apie tai, kad miesto Savivaldybės administracija planuoja tvarkyti Berčiūnų miško parką, visuomenei buvo pranešta prieš porą metų.
Parengus sąlygas, buvo paskelbtas parko sutvarkymo idėjos konkursas, jam pateikti du pasiūlymai.
Lygiai prieš metus autoritetinga komisija išrinko ir 5 000 eurų premija apdovanojo šio konkurso nugalėtoją – Vilniuje įsikūrusią architektus vienijančią bendrovę „Conceptus group“.
Vilniečiams patikėta parengti ir techninį rekreacinės erdvės sukūrimo – Berčiūnų miško parko atgaivinimo projektą bei prižiūrėti statybos darbus.
„Viliuosi, kad Savivaldybės iniciatyva sutvarkius Berčiūnų miško parką, jame esančių pastatų atnaujinimu imsis rūpintis jų savininkai.“
R. Savičienė
Dabar Berčiūnų miško parko atgaivinimo projektinius pasiūlymus pristato Vilniaus rajone esanti bendrovė „FlexiForma“, su „Conceptus group“ pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį.
„FlexiFormos“ architektė R. Savičienė Berčiūnų miško parką įvardijo kaip vieną didžiausių ne tik Panevėžyje, bet ir šalyje.
„Kurdama parko atgaivinimo projektinius pasiūlymus, patį parką, nors jis ir yra miesto ribose, artinau prie Panevėžio. Tad šalia J. Janonio gatvės, kuri nutiesta iki Berčiūnų miško parko, suprojektavau sporto treniruoklių, o ant pylimo, esančio netoli pėsčiųjų ir dviračių tako į Berčiūnus, sumaniau nusileidimo įrenginį. Juo nuo kalniuko bus galima leistis visais metų laikais“, – kalbėjo architektė.
Griuvenų nelies
R. Savičienė prisipažįsta: ją, kaip, ko gero, daugelį, itin žavi Berčiūnų miško parko pušys, kuriomis ir apaugusi didžioji jo dalis.
Tačiau nemažus plotus užima beverčiai krūmai ir medžiai. Juos suplanuota daugelyje parko vietų šalinti.
Nuo bevertės augmenijos ketinama vaduoti parką kertančią Kurorto gatvę, Nevėžio upės ir Sanžilės kanalo prieigas, kitas vietas. Atlaisvintose erdvėse numatyta įrengti atokvėpio bei apžvalgos aikštelių su suoliukais ir mažąja architektūra. Visi statiniai bus iš natūralių, gamtoje derančių medžiagų – medžio, akmens, rūdinto plieno.
Su Berčiūnų miško parko grožį gožiančiais apleistais, neprižiūrimais statiniais, kai kur sunykusiais iki pamatų, bus sudėtingiau.
„Viliuosi, kad Savivaldybės iniciatyva sutvarkius Berčiūnų miško parką, jame esančių pastatų atnaujinimu imsis rūpintis jų savininkai“, – sako R. Savičienė.
Planas – „išvaduoti“ ir pilkapyną
Architektei viena reikšmingiausių šio miško parko vietų – Berčiūnų pilkapynas, dar vadinamas Švedkapiais. Tai – kultūros paveldo objektas.
Dabar pilkapynas apaugęs beverčiais medžiais, kuriuos, pasak R. Savičienės, įgyvendinant projektą privalu šalinti. Tą padarius, atsivers pilkapyno žemių sampylos, jas juosiantys akmenys.
Tiesa, iki pradedant darbus pilkapyne turi būti atlikti archeologiniai kasinėjimai.
Netoli pilkapyno suprojektuota medinė terasa. Nuo jos bus galima grožėtis loma, besidriekiančia šalia Nevėžio upės.
Ties pietvakariniu pilkapių teritorijos kampu numatyta vieta iš akmenų supiltai, tašytų rąstų suolais apjuostai laužavietei.
Žada dviračių gatvę
Dėmesys projekte skirtas ir maudyklai prie Sanžilės kanalo netoli geležinkelio tilto.
R. Savičienė teigia įvertinusi tai, kad dabar dešiniajame šio kanalo krante, kur – Panevėžio rajonui priklausanti teritorija, jau yra įrengtas paplūdimys. Tvarkant kairįjį Sanžilės kanalo krantą, numatyta ir jame įrengti vietą poilsiui su mediniais gultais, persirengimo kabinomis.
O ten, kur suręsta akmenų užtvanka, architektės sprendimu, būtų pastatytas saugus betono ir granito elementų takas, skirtas pereiti iš vienos Sanžilės kanalo pusės į kitą.
Berčiūnų miško parką kertanti Kurorto gatvė įgyvendinus projektą taptų dviračių gatve. Kad būtų patogi dviratininkams, gatvę tektų paplatinti iki 5,5 m, šalia nutiesti pėsčiųjų taką.
Parko pėsčiųjų takams planuojama sutankintų mineralų danga, o ten, kur vietos žemesnės ir drėgnos, – tiesti medinių lentų takus.
Šalia jų turėtų atsirasti atokvėpio aikštelių su sūpuoklėmis, suolais ir staliukais, skirtais užkandžiauti.
Palei Nevėžio upę numatytas dviračių takas.
Atnaujintą miško parką planuojama apšviesti, strateginėse jo vietose pastatyti tris automatinius WC mazgus.
Parko lankytojams būtų įrengtos ir keturios automobilių stovėjimo aikštelės su informaciniais stendais.
Tikimasi europinių lėšų
R. Savičienė teigė rengusi projektą, kuriam įgyvendinti numatyti 9 mln. eurų. Būtent tiek Panevėžio savivaldybė yra numačiusi investuoti į Berčiūnų miško parko tvarkymą.
Miesto Savivaldybės Investicinių projektų skyriaus vadovė Lina Bareikienė „Sekundei“ patikslino, kad rekreacinės erdvės sukūrimo atgaivinant Berčiūnų miško parką projektas įtrauktas į Panevėžio regiono plėtros planą. Pasak jos, tai teikia vilčių, kad Centrinė projektų valdymo agentūra (CVPA) skirs ES fondų lėšų šiam projektui įgyvendinti.
Tačiau į agentūrą, L. Bareikienės aiškinimu, kreipiamasi jau turint techninį projektą, kuriam įgyvendinti prašoma lėšų.
