Ar pelėsis namuose gali paveikti psichiką?

Pelėsis namuose dažniausiai laikomas buitine problema: atsirado tamsi dėmė ant sienos, nuvalėme, išvėdinome ir pamiršome. Tačiau drėgmė ir pelėsis gali turėti daugiau pasekmių, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Vis dėlto teiginiai, kad įprastas pelėsis namuose gali tiesiogiai „išvesti iš proto“, yra smarkiai perdėti.

Patikimiausiai įrodyta, kad pelėsis ir drėgnos patalpos dažniau susiję su kvėpavimo takų problemomis, alergijomis, astmos paūmėjimu, akių bei odos dirginimu. Tiesioginis pelėsio toksinų poveikis smegenims įprastomis namų sąlygomis nėra patikimai įrodytas.

Dažniau kenčia kvėpavimo sistema, ne smegenys

Internete dažnai galima rasti pasakojimų apie vadinamąją „juodąją pelėsį“, esą sukeliančią atminties sutrikimus, depresiją, „smegenų rūką“ ar net psichozę.

Kai kurie pelėsiniai grybai tikrai gali gaminti mikotoksinus. Tačiau vien tai, kad ant sienos atsirado pelėsis, dar nereiškia, kad žmogus įkvepia tokį toksinų kiekį, kuris galėtų pažeisti nervų sistemą.

Šiuolaikinės klinikinės gairės pabrėžia, kad duomenys apie vadinamąjį „toksinio pelėsio sindromą“ yra silpni, o tyrimai, sieję įprastą gyvenamųjų patalpų pelėsį su neurotoksiniu poveikiu, turi daug metodologinių trūkumų.

Drėgnas būstas gali veikti savijautą netiesiogiai

Tai nereiškia, kad gyvenimas pelėsio pažeistame būste psichikai visiškai nereikšmingas.

2024–2025 metais publikuotos mokslinių tyrimų apžvalgos parodė gana nuoseklų ryšį tarp drėgnų, pelėsio paveiktų namų ir prastesnės psichologinės savijautos. Suaugusiesiems dažniau nustatytas stresas, nerimas ir depresijos simptomai, vaikams – emociniai sunkumai. Tačiau svarbiausia detalė ta, kad šie tyrimai neįrodo, jog pelėsis pats tiesiogiai sukelia psichikos sutrikimus.

Ryšį gali paaiškinti daug paprastesni dalykai: prastas miegas, nuolatinis nemalonus kvapas, kvėpavimo simptomai, susirūpinimas sveikata, būsto remonto išlaidos ir jausmas, kad žmogus negali kontroliuoti savo gyvenamosios aplinkos.

Kitaip tariant, žmogus gali jaustis prasčiau ne todėl, kad „pelėsis nuodija smegenis“, o todėl, kad nuolatinė drėgmė ir pelėsis tampa ilgalaikiu fiziniu ir psichologiniu stresoriumi.

Kada grybelis iš tiesų gali pasiekti smegenis?

Yra ir daug rimtesnis, tačiau labai retas scenarijus.

Aspergillus genties grybai gali sukelti aspergiliozę. Dauguma sveikų žmonių jų sporų įkvepia nuolat ir jokių pasekmių nepatiria. Tačiau žmonėms, kurių imuninė sistema smarkiai nusilpusi, grybelinė infekcija gali išplisti iš plaučių į kitus organus, įskaitant smegenis.

Tokiu atveju gali atsirasti sumišimas, stiprus mieguistumas, kalbos ar judesių sutrikimai, traukuliai ar sąmonės netekimas. Tai jau ne „pelėsio poveikis nuotaikai“, o sunki infekcinė liga.

Didžiausia rizika kyla žmonėms po organų ar kaulų čiulpų transplantacijos, sergantiems kai kuriomis onkologinėmis ligomis ar vartojantiems stiprius imunitetą slopinančius vaistus.

Pelėsis maiste – atskira istorija

Daug stipriau įrodytas kitas kelias – mikotoksinų patekimas su maistu.

Tam tikri grybai gali gaminti aflatoksinus, ochratoksiną ir kitus toksinus, kurie atsiranda netinkamai laikomuose grūduose, riešutuose, prieskoniuose, džiovintuose vaisiuose ar kituose produktuose.

Skirtingi mikotoksinai veikia skirtingus organus: vieni labiau pažeidžia kepenis, kiti inkstus, imuninę ar nervų sistemą.

Tai labai skiriasi nuo situacijos, kai ant vonios ar miegamojo sienos atsiranda pelėsio dėmė.

Skalsės kadaise tikrai sukeldavo haliucinacijas

Istorijoje yra gerai žinomas atvejis, kai grybelis iš tiesų galėjo sukelti ryškius psichikos ir neurologinius simptomus.

Skalsėmis užkrėsti rugiai ir kiti javai gali turėti stipriai veikiančių alkaloidų. Sunkiai apsinuodijus gali atsirasti haliucinacijos, kliedesiai, traukuliai ir kiti neurologiniai simptomai.

Viduramžiais tokie apsinuodijimai buvo vadinami „šv. Antano ugnimi“.

Tačiau ir čia kalbama ne apie pelėsį ant sienos, o apie stiprų apsinuodijimą užterštu maistu.

„Juoda“ nereiškia pavojingiausia

Pelėsio spalva neleidžia patikimai nustatyti, kiek jis pavojingas.

Dažnai minima Stachybotrys chartarum rūšis gali gaminti mikotoksinus, tačiau juodos spalvos gali būti ir daugybė kitų grybų. Lygiai taip pat potencialiai problematiškas pelėsis nebūtinai bus juodas.

Todėl daug prasmingiau ne bandyti atspėti rūšį pagal spalvą, o pašalinti patį pelėsį ir, svarbiausia, drėgmės šaltinį.

Ką daryti radus pelėsį?

Svarbiausia taisyklė paprasta – pelėsį reikia šalinti kartu su jo atsiradimo priežastimi.

Jei tiesiog nuvalysite dėmę, bet liks prastas vėdinimas, kondensatas, nesandarus stogas ar vamzdžiai, pelėsis greičiausiai sugrįš.

Ypač atsargūs turėtų būti sergantieji astma, alergiški žmonės, taip pat tie, kurių imuninė sistema stipriai nusilpusi.

Taigi įprastas pelėsis namuose greičiausiai jūsų „neišves iš proto“, tačiau ignoruoti jo taip pat nereikėtų. Drėgnas ir pelėsinis būstas gali bloginti miegą, fizinę savijautą ir nuotaiką, o kai kuriems žmonėms kelti rimtesnį pavojų sveikatai.