Panevėžio istoriją papildė kunigo A. Liepinio autobiografija

Tarpukario Panevėžio gyvenimą fiksavo ne tik fotografai ir istorikai, bet ir žmonės, patys buvę to meto įvykių sūkuryje.

Vienas jų – kunigas Augustinas Liepinis, daugiau nei dešimtmetį, nuo 1928 iki 1940-ųjų redagavęs miesto laikraštį „Panevėžio balsas“, rašęs, vertęs ir stebėjęs visuomenės gyvenimą.

Šiandien jo asmeniniai išgyvenimai ir žvilgsnis į praeitį virsta vertingu istorijos liudijimu – beveik 800 puslapių autobiografija „Ką beprisimenu“, atveriančia duris į ne tik miesto, bet ir tarpukario Lietuvos kasdienybę.

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka į gyvenimą paleido naują leidinį – kunigo, literato, vertėjo, 1928–1940 m. laikraščio „Panevėžio balsas“ (nuo 1935 m. „Panevėžio garsas“) redaktoriaus Augustino Liepinio (1896–1977) autobiografiją „Ką beprisimenu“.

„Istorinių įvykių fone autorius retrospektyviai pasakoja savojo „aš“ istoriją, daug dėmesio skirdamas apmąstymams, patirtiems išgyvenimams, pasaulėjautai. Tokiam savo biografijos pasakotojui dažnai svarbiau ne aprašomas įvykis, o jo paties refleksija apie tai. Tad autobiografija suteikia galimybę ne tik susipažinti su jos autoriaus perteiktais ar interpretuotais įvykiais, pastebėjimais apie kitus žmones ir jų vertinimais, bet ir pasekti pasakotojo minčių vyksmą, pajusti jo psichologinę būseną, išgyvenimus. Tai tarsi dvasinis autoportretas“, – teigia knygos rengėjas istorikas Raimundas Klimavičius.

Jis įsitikinęs – kunigo A. Liepinio atsiminimai turėtų būti įdomūs visiems tyrinėjantiems tarpukario Lietuvos visuomeninį, politinį ir kultūrinį gyvenimą, ypač besidomintiems to laikotarpio Panevėžio miesto istorija.

Beveik 800 puslapių veikalą biblioteka išleido minėdama A. Liepinio 130-ąsias gimimo metines ir Panevėžio vyskupijos 100-metį.

Visuomenei jis pristatytas mokslinėje konferencijoje „Panevėžio vyskupija: šimtmečio atmintis ir dabarties iššūkiai“.