Kultūra

Sąjūdžio metraštininkui Jonui Čergeliui – 70

Ne visi istorijos kūrėjai yra pirmose eilėse. Kai kurie lieka už kadro, tačiau jų darbas leidžia ateities kartoms pamatyti, kaip gimė svarbiausi valstybės gyvenimo momentai. Panevėžietis Jonas Čergelis buvo vienas tokių žmonių – tylus, bet itin svarbus Sąjūdžio metų liudininkas.

Jo kamera fiksavo ne tik įvykius, bet ir žmonių nuotaikas: pirmąsias laisvės dvelksmo akimirkas, susibūrimus, mitingus, iškeltas trispalves, istorinius virsmus, pakeitusius Lietuvos likimą. Jo sukaupta videomedžiaga tapo vertingu praeities archyvu.

Kelio pradžia

Panevėžio krašto Sąjūdžio metraštininkui, kino operatoriui, režisieriui Jonui Čergeliui (1956–2024) liepos 17-ąją būtų sukakę 70 metų.

Jo sukurtos Panevėžio miesto kronikos, sukaupta mėgėjiškų kino filmų kolekcija, nufilmuoti asmenybių ir istorinių lūžių kadrai tapo itin vertinga istorine dokumentika.

J. Čergelis gimė Dembavoje (Panevėžio r.). 1974 m. baigė Panevėžio 7-ąją vidurinę mokyklą, Vilniaus technikos mokykloje įgijo fotografo specialybę. 1987 m. dirbo Lietuvos kino mėgėjų draugijos instruktoriumi.

Savo kūrybos kelią J. Čergelis pradėjo dar mokydamasis mokykloje, pirmieji jo darbai buvo humoristinio pobūdžio filmukai.

Pirmąjį savo mėgėjišką darbą jis sukūrė 1970 m. Vėliau ėmė kurti dokumentinius ir eksperimentinius filmus.

1974–1981 m. dirbo kartu su eksperimentinio kino režisieriumi Artūru Barysu.

Stengėsi kurti kitaip, ieškojo naujų vizualinės raiškos ir pasakojimo galimybių.

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio gimimo ir veiklos kulminacijos metais (1987–1991) J. Čergelis dirbo „Ekrano“ liaudies kino studijos vadovu, režisieriumi.

Studija buvo įsikūrusi Panevėžio centre – tuomečiuose „Ekrano“ kultūros (dabar – Panevėžio kultūros centro) rūmuose.

Panevėžio „Ekrano“ liaudies kino studijos vadovas J. Čergelis (kairėje) ir režisierius, operatorius A. Gertus atrenka filmuotą medžiagą naujam filmui. 1988 m. Fotografas V. Usinavičius. Nuotrauka iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo

Sąjūdžio videometraštininkas

1988 m. liepos 28-ąją Panevėžyje susikūrus Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) grupei, jos nariai rūpinosi, kad išliktų jų veiklos liudijimų.

Tai atsispindi LPS Panevėžio miesto tarybos posėdžių protokoluose.

Sąjūdininkai leido laikraštį „Sąjūdžio žodis“, vėliau pervadintą į „Laisvą žodį“. Posėdžių protokolai, įvairūs gaunami bei siunčiami raštai tvarkingai buvo segami į atskirus aplankus ir archyvuojami.

1989 m. pradžioje LPS Panevėžio m. tarybos posėdyje nutarta sąjūdininkų laikraščio redakcijos darbuotojams nupirkti du diktofonus, patvirtinti redaktoriaus, dviejų korespondentų, fotokorespondento, sekretorės-mašininkės ir sekretorės-laiškų tvarkytojos atlyginimai.

Iš pradžių LPS Panevėžio m. taryboje J. Čergelio nebuvo – jis vadintas Sąjūdžio aktyvistu.

Jį 1989 m. liepos 28 d. LPS Panevėžio m. taryba įgaliojo „naudoti videokamerą „Panasonic“. Darbo sutartis pasirašyta 1989 m. rugsėjo 27-ąją.

„Mes, Panevėžio m. LPS Tarybos atstovas Algis Plitninkas iš vienos pusės ir Čergelis J. (namų adresas, asmens dokumento serija ir numeris) iš kitos pusės, sudarome šią sutartį:

Čergelis J. įsipareigoja nuo 1989 m. spalio 1 d. atlikti filmavimo darbus su kamera.

LPS Panevėžio Taryba už šias paslaugas moka kas mėnesį po 84 rublius.

Šios darbo sutarties sudaryti 2 egz. po vieną kiekvienai pasirašiusiai pusei.“

Šią sutartį pasirašė LPS Panevėžio m. tarybos atsakingasis sekretorius A. Plitninkas ir operatorius J. Čergelis.

1989 m. lapkričio 27-ąją LPS Panevėžio m. taryboje buvo svarstomas dar vienos videokameros įsigijimo klausimas. Tuometis tarybos narys Julius Beinortas siūlė dar vieną kamerą turėti būstinėje ir paskirti kitą žmogų, kuris ja naudosis.

1989 m. gruodžio 14 dieną Pramoninių prekių susivienijimo valdybos direktoriui išsiųstas prašymas dėl elektrinės spausdinimo mašinėlės lietuvišku šriftu įsigijimo. Netrukus šia rašymo mašinėle sąjūdininkai galėjo naudotis savo būstinėje. Vėliau dar įsigytas televizorius ir videomagnetofonas.

Rengė radijo laidas

Panevėžio sąjūdininkai rengdavo radijo laidas, jas reguliariai transliuodavo vietinis miesto radijas.

1989 m. liepos 25-ąją LPS Panevėžio m. tarybos pirmininkas Egidijus Jarašiūnas ir LPS Panevėžio m. tarybos atsakingasis sekretorius-reikalų tvarkytojas A. Plitninkas savo rašte Panevėžio telefonų tinklų viršininkui rašė:

„LPS Panevėžio m. taryba 1989 m. liepos 24 d. posėdyje nutarė ruošti Sąjūdžio radio laidas kiekvieną penktadienį nuo 14 iki 15 val. Įrašyta radio laidai juosta bus perduodama į Ryšių mazgą penktadieniais iki 13.30 val. Sąjūdžio m. taryba taip pat prašo Jus rasti galimybių išplėsti miesto radio taškų tinklą, pirmiausia apimant visas miesto įmones bei įstaigas.“

Dar 1989 m. birželio 10 d. svarstyta dėl atstovo dirbti radijuje. Nuspręsta nuo liepos 1-osios priimti Rasą Čergelienę eiti antraeiles pareigas ir mokėti jai atlyginimą. Radijo laida turėjo būti transliuojama liepos 21-ąją.

Per radiją sąjūdininkai kalbėdavo įvairiomis temomis ir klausimais, buvo aptariami aktualūs to meto įvykiai. Radijo laidų įrašai išsaugoti ir perduoti muziejininkams bei archyvarams.

Kamera liudijo

Panevėžio kraštotyros muziejui J. Čergelis yra perdavęs nemažai nufilmuotų Sąjūdžio meto įvykių. Tai ir tautinės vėliavos iškėlimas Panevėžyje virš Dramos teatro, įvairios parašų rinkimo akcijos, piketai prie komunistų partijos komiteto bei sovietinio karinio komisariato pastato.

Ypač įspūdinga nufilmuota akcijos „Baltijos kelias“ medžiaga.

Yra nemažai filmuotos medžiagos apie pokario partizanų palaikų perlaidojimą, politinių kalinių ir tremtinių pirmuosius susirinkimus, paminklo 1941 m. nužudytiems gydytojams atidengimą miesto ligoninės kieme.

Įamžintas ir pirmasis viešas Vasario 16-osios šventimas Panevėžyje 1989 m.: minia žmonių pagrindinėje miesto aikštėje, ąžuoliuko sodinimas, minėjimas Kristaus Karaliaus katedros kapinėse prie savanorių kapų.

Užfiksuoti ir panevėžiečių susitikimai su būsimais kandidatais į valdžios institucijas, gatvių pavadinimo keitimo mieste momentai, to meto Panevėžio gyvenimo vaizdai, gatvėmis važinėjančios volgos, žiguliai, moskvičiai, autobusai „Ikarus“. Taip pat įamžinti 1991 m. sausio mėnesio įvykiai Panevėžyje ir Vilniuje.

Tarp Sąjūdžio žmonių

Po nepriklausomybės atkūrimo naujai išrinktoje LPS Panevėžio m. tarybos narių sąrašuose jau matome ir J. Čergelio pavardę.

Šios tarybos veikloje jis dalyvavo gana aktyviai, dažnai pasisakydavo įvairiais klausimais, neretai buvo posėdžių pirmininku.

1990 m. balandžio 9-ąją vykusioje LPS Panevėžio m. grupių atstovų konferencijoje išrinkti delegatai į balandžio 28 dieną organizuojamą Sąjūdžio suvažiavimą Vilniuje.

Suvažiavime buvo pakeistas judėjimas pavadinimas – jį imta vadinti nebe Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiu, o tiesiog Lietuvos Sąjūdžiu (LS).

Svarbiausias suvažiavimo klausimas buvo Sąjūdžio ateitis.

Panevėžiečiai sąjūdininkai turėjo suformuluoti „panevėžietišką Sąjūdžio ateities klausimo variantą“. Pranešimus konferencijoje skaitė Arnas Simėnas, A. Plitninkas, Povilas Urbšys ir kiti. Kalbėta apie tai, kad Sąjūdis reikalingas, jis vienija tautą. Išskirti penki Sąjūdžio ateities variantai: 1. Sąjūdis perauga į partiją; 2. Asmenybių sąjūdis; 3. Partijų sąjūdis su praplėsta Sąjūdžio veiklos programa; 4. Šakinių profesijų Sąjūdis (gydytojų, darbininkų ir kt.); 5. Lietuvos piliečių Sąjūdis.

Vėlesniuose LS Panevėžio m. tarybos posėdžiuose dalyvavęs Sajūdžio videometraštininkas operatorius J. Čergelis pasiūlė atsisakyti operatoriaus atlyginimo, kėlė miesto televizijos reikalingumo klausimą, buvo tarybos posėdžio, kuriame svarstyti Baltijos asamblėjos nutarimai ir kt., pirmininku.

Vertinga videomedžiaga – archyvarų rankose

J. Čergeliui 1991–1992 m. įsidarbinus Panevėžio savivaldybės televizijoje ir radijuje, 1991 m. sausio 29-ąją vykusiame Lietuvos Sąjūdžio Panevėžio m. tarybos posėdyje nuspręsta nuo 1991 m. vasario 1 d. jį atleisti iš videooperatoriaus pareigų.

Panevėžio kraštotyros muziejuje videooperatoriumi J. Čergelis dirbo nuo 1992 m. lapkričio 25 d. iki 1997 m. vasario 28 d.

Vėliau jis dirbo Vidaus reikalų ministerijos Spaudos tarnybos, TV3 operatoriumi.

J. Čergelis mirė 2024 m. balandžio 27-ąją Panevėžyje, eidamas 67-uosius metus.

Tais pačiais metais Lietuvos centrinio valstybės archyvo Kino dokumentų skyriaus darbuotojai, atvykę į Panevėžį, saugoti perėmė didžiulę Jono Čergelio kino kolekciją.

Archyve dar laukia dideli gautos medžiagos tvarkymo darbai – valymas, skaitmeninimas, filmų peržiūra ir aprašymas.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *