Kodėl mėlynė iš pradžių būna mėlyna, paskui žalia ir geltona?

Turbūt ne kartą pastebėjote: po smūgio atsiradusi mėlynė ne visada atrodo vienodai. Iš pradžių ji gali būti rausva, melsva ar violetinė, po kelių dienų pažaliuoja, vėliau pagelsta, paruduoja ir galiausiai išnyksta.

Nors iš šalies tai atrodo kaip keistas odos spalvos „žaidimas“, iš tiesų po oda vyksta gana aiškus biologinis procesas.

Organizmas pamažu suskaido po smūgio iš kraujagyslių išsiliejusį kraują ir pašalina jo likučius.

Kaip atsiranda mėlynė?

Mėlynė susidaro tada, kai smūgio ar suspaudimo metu pažeidžiamos smulkios kraujagyslės – kapiliarai.

Kraujas iš jų išteka, tačiau neišsilieja į išorę, o lieka audiniuose po oda.

Todėl pažeista vieta gali patinti, skaudėti, tapti jautri prisilietimui, o ant odos atsiranda spalvota dėmė.

Jos atspalvis priklauso nuo to, kiek kraujo išsiliejo, kaip giliai jis susikaupė, kokia žmogaus oda ir kuri kūno vieta sumušta.

Kodėl mėlynė iš pradžių būna raudona ar violetinė?

Pirmosiomis valandomis mėlynė dažnai būna rausva, raudona arba purpurinė. Taip yra todėl, kad po oda dar yra šviežio kraujo.

Kraujui spalvą suteikia hemoglobinas – raudonuosiuose kraujo kūneliuose esantis baltymas, pernešantis deguonį.

Tačiau po oda kraujas neatrodo ryškiai raudonas kaip žaizdoje.

Jo spalvą keičia odos sluoksniai, kraujosruvos gylis, apšvietimas ir tai, kiek deguonies likę hemoglobine.

Vėliau mėlynė dažnai tampa melsva, violetinė ar net beveik juoda.

Tai nereiškia, kad kraujas iš tikrųjų „pamėlynuoja“.

Tamsesnį atspalvį lemia hemoglobino pokyčiai ir tai, kaip šviesa atsispindi nuo po oda esančių kraujo sankaupų.

Kodėl mėlynė pažaliuoja?

Žalsvas mėlynės atspalvis atsiranda tada, kai organizmas pradeda skaidyti hemoglobiną.

Vienas svarbiausių šio proceso produktų yra biliverdinas – žalias pigmentas.

Kitaip tariant, žalia spalva rodo, kad mėlynė jau gyja: kraujas po oda nebėra „šviežias“, o organizmas aktyviai ardo jo sudedamąsias dalis.

Kodėl sena mėlynė pagelsta?

Vėliau biliverdinas virsta bilirubinu. Tai gelsvai oranžinis pigmentas, todėl senesnės mėlynės dažnai įgauna geltoną, gelsvai rudą ar rusvą atspalvį.

Bilirubinas žinomas ir iš kitų organizmo procesų – pavyzdžiui, jis susijęs su tulžies spalva ir gelta. Tačiau mėlynės atveju jis kaupiasi tik lokaliai audiniuose ir pats savaime nereiškia kepenų problemų.

Galiausiai pigmentų likučius, geležį ir suirusių kraujo ląstelių „atliekas“ pašalina imuninės sistemos ląstelės.

Kai šis valymo darbas baigiasi, mėlynė pamažu išblunka.

Mėlynės spalvų kelias

Supaprastintai mėlynės gyjimą galima apibūdinti taip:

• po smūgio plyšta kapiliarai ir kraujas patenka į audinius;
• hemoglobinas suteikia rausvus, melsvus, violetinius ar tamsius atspalvius;
• hemoglobinui yrant atsiranda žalias biliverdinas;
• biliverdinas virsta gelsvu bilirubinu;
• pigmentų likučiai pamažu pašalinami, o mėlynė išnyksta.

Todėl mėlynė yra tarsi mažas cheminis procesas po oda – spalvos keičiasi ne atsitiktinai, o pagal tai, kokioje stadijoje yra kraujo skilimas.

Kiek laiko gyja mėlynė?

Dažniausiai paprasta mėlynė išnyksta maždaug per dvi savaites, tačiau tai labai individualu. Viena gali išblukti per savaitę, kita laikytis ilgiau.

Gijimo greitis priklauso nuo smūgio stiprumo, kraujosruvos dydžio, žmogaus amžiaus, vartojamų vaistų, odos savybių ir sužeistos kūno vietos.

Pirmąją parą po sumušimo gali padėti šaltis. Ledą arba šaldomą kompresą reikėtų suvynioti į rankšluostį ir laikyti trumpais intervalais.

Tai gali sumažinti patinimą, skausmą ir kraujo išsiliejimą į audinius.

Kada mėlynės gali būti blogas ženklas?

Įprasta mėlynė po aiškaus sumušimo dažniausiai nėra pavojinga. Tačiau kai kuriais atvejais reikėtų pasitarti su gydytoju.

Sunerimti verta, jei mėlynės atsiranda be aiškios priežasties, jų staiga padaugėja, jos labai didelės, skausmingos arba atsiranda kartu su kraujavimu iš nosies, dantenų, krauju šlapime ar išmatose.

Medikų pagalbos taip pat reikėtų, jei sumušta vieta labai tinsta, darosi karšta, parausta, atsiranda pūlių, karščiavimas, raudonos juostos odoje arba mėlynė didėja, užuot mažėjusi.

Svarbu pasitikrinti ir tada, jei mėlynės pradėjo atsirasti pradėjus vartoti naujus vaistus, ypač kraują skystinančius preparatus ar kitus kraujo krešėjimui galinčius turėti įtakos vaistus.

Svarbiausia

Mėlynė nėra vien tik „mėlyna dėmė“. Tai po oda vykstantis gijimo procesas, kurio spalvas lemia kraujo ir hemoglobino skilimas.

Melsvi ir violetiniai atspalviai susiję su po oda susikaupusiu krauju bei hemoglobinu, žalsvą spalvą suteikia biliverdinas, o gelsvą – bilirubinas.

Kai organizmas pašalina šiuos likučius, mėlynė išnyksta.

Jeigu mėlynės atsiranda retkarčiais po aiškaus sumušimo, dažniausiai dėl jų nerimauti nereikia. Tačiau dažnos, nepaaiškinamos ar labai skausmingos kraujosruvos gali būti signalas, kad verta kreiptis į gydytoją.