Knygos keičia paauglių smegenis: ką parodė MRT tyrimai

Daugelis vaikystėje yra girdėję, kad knygos „daro žmogų protingesnį“.

Dažniausiai tokie žodžiai praleidžiami pro ausis – juk jie skamba kaip dar viena suaugusiųjų frazė iš tos pačios serijos: „nesėdėk prie telefono“, „užsiimk kuo nors naudingu“ ar „eik anksčiau miegoti“.

Tačiau dabar ši mintis turi ir mokslinį pagrindą.

Nauji tyrimai rodo, kad skaitymas vaikystėje ir paauglystėje gali būti susijęs ne tik su geresniu žodynu ar mokymosi rezultatais, bet ir su smegenų struktūros skirtumais.

Įdomiausia tai, kad šis poveikis siejamas su ilgalaikiais pokyčiais – jie pastebimi ir po kelerių metų.

Šis vaikystės įprotis gali būti susijęs su fiziniais smegenų raidos skirtumais, o laikotarpis, kai skaitymas gali būti ypač svarbus, yra trumpesnis, nei mano daugelis tėvų.

Todėl svarbu nepraleisti tinkamo momento.

Kaip skaitymas veikia paauglių smegenų raidą

Mokslininkai atliko tyrimą, kuriame buvo analizuojami daugiau kaip 10 tūkst. paauglių smegenų skenavimo ir kognityvinių testų duomenys.

Paaiškėjo, kad paaugliai, kurie nuo vaikystės reguliariai skaitė savo malonumui, kognityviniuose testuose pasirodė geriau, o jų smegenų struktūroje fiksuoti tam tikri skirtumai.

Ypač išsiskyrė sritys, susijusios su kalba, dėmesiu, informacijos apdorojimu ir savikontrole. Skirtumai buvo pastebimi kaktinėje, smilkininėje ir kitose smegenų žievės srityse.

Vaikai, kurie anksti pradėjo skaityti savo malonumui, paauglystėje geriau atliko atminties, dėmesio, kalbos ir naujų užduočių sprendimo testus.

Ryškesni skirtumai matyti žodyno, sukauptų žinių taikymo, sudėtingesnių tekstų supratimo ir gebėjimo tiksliau reikšti mintis srityse.

Be to, šie paaugliai rečiau turėjo dėmesio koncentracijos ir psichologinės savijautos problemų.

Svarbus niuansas: palankiausi rezultatai buvo siejami būtent su skaitymu savo malonumui, o ne vien su privaloma mokykline literatūra.

Kitaip tariant, smegenų raida labiau siejama su savanorišku įpročiu skaityti, o ne su skaitymu „iš pareigos“.

Mokslininkai taip pat tikrino, ar šių skirtumų negalima paaiškinti vien šeimos aplinka, tėvų išsilavinimu ar pajamomis.

Net įvertinus šiuos veiksnius, skaitymas savo malonumui išliko susijęs su geresniais rodikliais.

Kiek reikia skaityti, kad būtų naudinga atminčiai ir dėmesiui

Vienas įdomiausių tyrimo rezultatų – skaitymas, regis, turi savotišką „optimalų režimą“. Kognityviniai rodikliai gerėjo didėjant laikui, praleidžiamam su knygomis, tačiau tik iki tam tikros ribos.

Geriausi rezultatai buvo siejami su maždaug 12 valandų skaitymo per savaitę.

Viršijus šią ribą papildomos naudos nebepastebėta, o kai kurie rodikliai net šiek tiek prastėjo. Mokslininkai pabrėžia, kad greičiausiai problema yra ne pačios knygos, o pusiausvyra: jei vaikas skaito labai daug, jis gali mažiau judėti, bendrauti ir užsiimti kitomis smegenų raidai taip pat svarbiomis veiklomis.

Pastebėta ir daugiau sąsajų.

Paaugliai, kurie mėgo skaityti, vidutiniškai:

• mažiau laiko praleisdavo prie telefono ir socialiniuose tinkluose;
• ilgiau miegodavo;
• rečiau susidurdavo su dėmesio koncentracijos problemomis;
• pasižymėjo mažesniu nerimo ir streso lygiu.

Taigi skaitymo įprotis siejamas ne tik su intelektu, mokymusi ar atmintimi, bet ir su platesniu gyvenimo būdu.

Kodėl knygos smegenis lavina kitaip nei socialiniai tinklai ir trumpi vaizdo įrašai

Smegenims patinka „lengvas turinys“. Trumpi vaizdo įrašai, memai ir nesibaigiantis socialinių tinklų srautas suteikia greitą atlygį, bet dažnai reikalauja mažai pastangų.

Būtent čia ir slypi problema.

Romanas, esė ar ilgesnis pasakojimas priverčia smegenis dirbti sudėtingiau: reikia atsiminti veikėjus, sekti priežasties ir pasekmės ryšius, suprasti veikėjų motyvus ir jungti skirtingas idėjas. Smegenims tai tampa savotiška treniruote.

Kiti tyrimai rodo, kad paaugliai, kurie laisvalaikiu skaito kasdien, supranta apie 26 proc. daugiau žodžių nei tie, kurie laisvalaikiu neskaito visai.

Šis skirtumas neišnyksta net įvertinus tėvų išsilavinimą ir socialinę aplinką.

Kai kurie tyrimai taip pat sieja grožinės literatūros skaitymą su geresniu gebėjimu suprasti kitų žmonių jausmus ir perspektyvas.

Vis dėlto čia reikėtų atsargumo: teiginys, kad būtent šiuolaikinė klasikinė literatūra „geriausiai“ veikia socialinį elgesį, nėra taip tvirtai pagrįstas kaip bendras ryšys tarp skaitymo, žodyno, kognityvinių gebėjimų ir emocinės savijautos.

Tai nereiškia, kad komiksai, trumpesni tekstai ar populiarioji mokslo literatūra yra beverčiai. Priešingai – jie gali būti puikus pirmas žingsnis į skaitymą, ypač vaikams ir paaugliams, kuriems ilgos knygos iš pradžių atrodo per sunkios.

Pagrindinė išvada paprasta: ilgesnis skaitymas dėmesį treniruoja kitaip nei trumpi įrašai, vaizdo klipai ir fragmentiškas turinys.

Kokio amžiaus skaitymas labiausiai veikia smegenis

Ši dalis ypač svarbi tėvams. Tyrimo duomenimis, stipriausios sąsajos pastebimos tada, kai vaikai pradeda skaityti savo malonumui ankstyvoje vaikystėje – maždaug nuo 2 iki 9 metų.

Tai laikotarpis, kai smegenys yra itin plastiškos ir greitai formuoja ilgalaikius nervinius ryšius.

Tų vaikų, kurie skaityti savo malonumui pradėjo anksti, paauglystėje smegenų struktūra ir kognityviniai rodikliai skyrėsi nuo vaikų, kurie skaityti pradėjo vėliau arba beveik neskaitė.

Meilę skaitymui lengviau ugdyti vaikystėje nei bandyti ją suformuoti jau paauglystėje. Tačiau pradėti niekada nevėlu – svarbu tai daryti švelniai: nuo trumpų skaitymo sesijų, vaikui suprantamų knygų ir paprastos taisyklės, kad skaitymas būtų įprotis, o ne bausmė.

Panašu, kad suaugusieji vis dėlto buvo teisūs: frazė „knygos lavina smegenis“ šiandien skamba kitaip.

Dabar ji turi ir rimtesnį mokslinį pagrindą – iki pat smegenų skenavimo duomenų.