Daugiau žingsnių – geresnis dėmesys?

Telefonas vakare rodo nueitus žingsnius, o mes svarstome: šiandien pajudėjome pakankamai ar vėl per ilgai sėdėjome?

Dažniausiai šiuos skaičius siejame su svoriu ir fizine sveikata.

Tačiau mokslininkus domina ir kitas klausimas – kaip kasdienis judėjimas susijęs su gebėjimu susikaupti.

Naujas JAV tyrimas atskleidė: daugiau vaikštantys žmonės geriau atliko kai kurias dėmesio užduotis. Vis dėlto stebuklingo žingsnių skaičiaus, kurį pasiekus mintys taptų aiškesnės, tyrėjai nenustatė.

Žingsnius skaičiavo apyrankės

Beiloro medicinos koledžo mokslininkai išanalizavo 3 093 žmonių duomenis. Kasdienį judėjimą padėjo įvertinti „Fitbit“ apyrankių įrašai.

Dalyviai pagal aktyvumą buvo suskirstyti į tris grupes. Vieni per dieną vidutiniškai nueidavo apie 5 tūkst., kiti – beveik 9 tūkst., o aktyviausieji – daugiau nei 14 tūkst. žingsnių.

Abi daugiau judėjusios grupės geriau atliko užduotis, kuriose reikėjo išlaikyti dėmesį, ignoruoti blaškančią informaciją ir pasirinkti tarp mažesnio atlygio dabar bei didesnio vėliau. Pastaroji užduotis padeda nagrinėti, kaip žmogus vertina greitą ir atidėtą naudą. Tyrimas paskelbtas žurnale „Scientific Reports“.

Ar daugiau vaikščiodami tapsime dėmesingesni?

Tokios išvados iš šio darbo daryti negalima. Mokslininkai nustatė ryšį, tačiau neįrodė, kad būtent vaikščiojimas lėmė geresnius rezultatus.

Pažintiniai gebėjimai vertinti tyrimo pabaigoje, todėl nežinoma, ar jie pasikeitė. Beveik 9 tūkst. ir 14 tūkst. žingsnių taip pat nėra rekomendacijos – tai tik tiriamųjų grupių vidurkiai.

Pradėti galima nuo pusvalandžio

Norint daugiau judėti nebūtina iškart nusistatyti ambicingą žingsnių tikslą. Galima pradėti nuo laiko, kurį kasdien skirsime pasivaikščiojimui.

Pasaulio sveikatos organizacija suaugusiesiems rekomenduoja per savaitę bent 150–300 minučių užsiimti vidutinio intensyvumo aerobine veikla. Tam tinka ir spartesnis ėjimas. Pusvalandis penkias dienas per savaitę jau sudarytų 150 minučių. Be to, bent dvi dienas rekomenduojami raumenis stiprinantys pratimai.

Lietuvoje progų vaikščioti netrūksta

Judėjimui nebūtina ieškoti atskiros vietos dienotvarkėje. Dalį kelio į darbą galima nueiti pėsčiomis, per pietų pertrauką apsukti ratą lauke, o į netoliese esančią parduotuvę išsiruošti be automobilio.

Gyvenantiems už miesto galėtų tikti vakarinis pasivaikščiojimas apylinkių keliukais ar ilgesnis maršrutas su šunimi. Svarbiausia pasirinkti tokį būdą, kurį norėtųsi pakartoti ir rytoj.

Panevėžyje – ratas aplink Senvagę

Panevėžiečiams pasivaikščiojimo krypties ilgai ieškoti nereikia: galima rinktis Senvagę, Skaistakalnio parką ar takus palei Nevėžį. Vieną dieną užteks trumpo rato, kitą galbūt norėsis nueiti toliau.

Žingsniamatis čia gali tapti smagiu palydovu. Jis padės pastebėti, kiek judame, ir paskatins paėjėti dar šiek tiek. Tačiau vakare telefone matomas skaičius neturėtų virsti egzaminu – juolab kad mokslininkai kol kas negali pasakyti, ties kuriuo žingsniu mūsų dėmesys turėtų paaštrėti.