Sezoninių ligų kalendorius

Kiekvienas metų mėnuo skirtingai veikia mūsų sveikatą.

Visiems žinoma, kad ruduo ir žiema – patogiausias laikas slogai pasigauti ar užsikrėsti gripu. Tačiau mokslininkai teigia, kad kiekvienas metų mėnuo tam tikru būdu veikia mūsų savijautą ir sveikatą. Ir jei tą žinome, taip pat žinome, kada skirti savo organizmui daugiau dėmesio.

Lapkritis: plaučių ligos, žvynelinė (psoriazė)

Gydytojai pastebėjo, kad rudens pabaigoje ir žiemą padažnėja plaučių ligos.

Lapkritis, švedų mokslininkų nuomone, taip pat kelia grėsmę jaunoms mamoms, nes gali po gimdymo sukelti sunkią depresiją.

O mokslininkai iš Indijos teigia, kad žiemą 42 procentais padaugėja psoriazės paūmėjimo atvejų – veikiausiai dėl to, kad aplinkoje sumažėja ultravioletinių spindulių.

Gruodis: bronchitai ir priešlaikinis gimdymas

Kartais atrodo, kad gruodį visi aplinkui tarsi susitarę pradeda kosėti.

Medikai to irgi neneigia: paskutinį metų mėnesį bronchų ir plaučių infekcijos tampa populiariausia liga.

Gruodį atsargesnėms derėtų būti ir besilaukiančioms moterims – ypač paskutiniais nėštumo mėnesiais. Mat pagal statistiką gruodį pasitaiko daugiausia būsimoms mamoms itin pavojingos preeklampsijos – staigaus kraujospūdžio padidėjimo. Tai gali sukelti priešlaikinį gimdymą.

Sausis: cholesterolio šuolis, dantenų ligos ir padidėjęs mirtingumas

Blogojo cholesterolio ir trigliceridų – kraujyje esančių riebalų, siejamų su širdies ligomis, – lygis maksimaliai padidėja gruodžio ir sausio mėnesiais.

Tai patvirtinta JAV Harvardo universitete atliktais tyrimais, parodžiusiais, kad vasarą cholesterolio mūsų kraujyje iš tiesų būna mažiau.

Kitais duomenimis, 22 procentams žmonių blogojo cholesterolio lygis žiemą gerokai padidėja. To priežastis nėra visiškai aiški.

Kai kas mano, kad aukšta oro temperatūra ir didesnis fizinis aktyvumas vasarą padidina plazmos kiekį kraujyje ir taip padeda pašalinti cholesterolį. Tačiau taip pat tikėtina, jog priežastis yra susijusi su mityba: vasarą valgome daugiau vaisių ir daržovių, mažiau riebaus maisto, todėl kraujagyslėse šiek tiek sumažėja cholesterolio.

Žiemą visi mėgstame sotesnį, riebesnį maistą, padedantį sušilti, o medžiagų apykaita šaltuoju metų laiku lyg tyčia būna lėtesnė, taigi cholesterolio ant kraujagyslių sienelių susikaupia daugiau.

Sausis – pats pavojingiausias mėnuo. Šiuo metų laiku miršta daugiausia žmonių ir nuo pačių įvairiausių ligų.

Daug mirčių gydytojai sieja su tuo, kad žiemą nusilpsta organizmo imuninė sistema, sumažėja atsparumas ligoms.

Dėl tos pačios priežasties greičiausiai kenčia ir dantenos, tad sausį labai daug žmonių pradeda skųstis burnos ertmės bėdomis.

Vasaris: problemos dėl akių

Vasario mėnesį reikėtų saugotis tinklainės atsisluoksniavimo – kai itin jautrus vidinio akies obuolio paviršiaus sluoksnis pradeda tolti nuo jį maitinančių kraujagyslių.

Tai nepaprastai pavojinga, nes, skubiai nepradėjus gydyti, galima netekti regėjimo.

Gali būti, kad būtent vasario šalčiai daro akių audinius pažeidžiamesnius.

Kita vertus, šis mėnuo idealiai tinka pradėti kūdikį: šiuo metų laiku spermatozoidų kiekis vyro organizme būna pats didžiausias (pats mažiausias – rugsėjį).

Kovas: didžiausias pavojus – pūslelinė

Herpes virusui palankūs kovo ir balandžio mėnesiai, deja, ir rugpjūtis. To priežastis labai paprasta: nusilpęs imunitetas. Tik vasaros pabaigoje pūslelinės proveržius skatina persikaitinimas saulėje, taip pat silpninantis imuninę sistemą.

Tačiau specialistai mano, jog kovas – idealus laikas operacijoms.

Buvo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo beveik 200 000 sergančiųjų plaučių vėžiu. Jo rezultatai parodė, kad ligoniai, operuoti kovo mėnesį, turėjo didesnę galimybę išgyventi.

Analogiški rezultatai buvo gauti ir atlikus kitus tyrimus – taip pat ir susijusius su širdies operacijomis.

Amerikiečiai ekspertai šį reiškinį sieja su sezoniniais pakitimais, darančiais įtaką depresijai ir gyvenimo būdui.

Balandis: galvos skausmo mėnuo

Pavasarį didesnė tikimybė, kad sugrįš ilgalaikiai galvos skausmai (dar vienas mėnuo, kai derėtų laukti jų apsilankymo, yra rugsėjis).

Būtent balandį į ligonines patenka daugiausia pacientų, besiskundžiančių nepakeliamais galvos skausmais. Medikai tai sieja su pagumburiu – smegenų sritimi, valdančia bioritmus ir hormonų svyravimus.

Gegužė: pilvo skausmai

Paskutinį pavasario mėnesį kažkodėl daugiausia žmonių turi bėdų dėl žarnyno.

Medikai jau seniai pastebėjo, kad būtent pavasarį ir vasarą padaugėja viduriavimo, vidurių užkietėjimo ir kitų nemalonių virškinimo sutrikimų atvejų.

Tokiu metų laiku sergantiesiems opiniu kolitu 27 procentais dažniau pasireiškia žarnyno ligų simptomai. Kodėl? Priežastis gali būti tiek infekcijos, tiek ir sezoniniai imuniteto pakitimai.

Italijos mokslininkai sezoninius pakitimus kaltina ir dėl sklerozės recidyvo.

Birželis: sunkiausias mėnuo hipotonikams

Birželį mūsų kraujospūdis būna pats žemiausias (aukščiausias, prancūzų mokslininkų tvirtinimu, – žiemą). Greičiausiai dėl to kaltas vitaminas D: vasarą jo būna daugiau, o jis pasižymi tuo, kad aktyvina organizme kraujospūdį reguliuojančius hormonus.

Liepa: apendicito rizika

Tokią išvadą prieš keletą metų padarė italai mokslininkai, ištyrę 1 300 apendicito atvejų.

Rugpjūtis: saugokitės, vyrai!

Šį metų mėnesį paūmėja prostatos ligos. Nors rugpjūtis nėra toks jau blogas.

Britai specialistai, ištyrę daugiau kaip milijoną sergančiųjų vėžiu, teigia, jog tie, kuriems onkologinė liga diagnozuojama vasarą arba rudenį, gyvena ilgiau. Gali būti, kad didelė vitamino D koncentracija organizme pristabdo piktybinių navikų augimą.

Rugsėjis: vaikams paūmėja astma

Per pirmąsias keturias naujųjų mokslo metų savaites visada padaugėja vaikų, patenkančių į ligoninę po astmos priepuolių. Gydytojai teigia, kad egzistuoja tiesioginis ryšys tarp mokyklos ir ligos: tokioje aplinkoje ir tokiomis aplinkybėmis vaikai esą būna pažeidžiamesni.

Spalis: skrandžio problemos, artritas ir… spuogai

Šiuo metų laiku visada didėja opaligės paūmėjimo grėsmė (ramiausias metų mėnuo turintiesiems opą yra rugpjūtis).

Specialistai spėja, kad tai susiję su melatoninu – vadinamuoju miego hormonu, kurį aktyvina dienos šviesa. Rudenį dienos yra trumpesnės, ir tai atsiliepia mūsų organizmui.

Reumatoidinis artritas dažniausiai pasireiškia arba paūmėja nuo spalio iki kovo. Žiemą jo simptomai gali dar labiau sustiprėti.

Dėl spuogų viskas aišku: vasarą, kai saulėta, vitaminas D rūpinasi mūsų odos sveikata, o rudenį viskas vėl grįžta į senąsias vėžes.