Nuolat šąla rankos ir kojos: kada verta sunerimti
Vieniems žiemą pakanka plonų pirštinių, o kiti net šiltuose namuose vaikšto su vilnonėmis kojinėmis ir skundžiasi lediniais pirštais. Pažįstama situacija?
Dažniausiai tai tėra natūrali organizmo reakcija į šaltį. Tačiau kartais šąlančios galūnės gali įspėti apie kraujotakos sutrikimus, mažakraujystę, skydliaukės ligas ar net autoimuninius susirgimus.
Ypač verta sunerimti, jei pirštai ne tik šąla, bet ir pabąla, pamėlynuoja, nutirpsta ar pradeda skaudėti. Tokie simptomai gali būti būdingi Reino fenomenui – kraujagyslių reakcijai, apie kurią daugelis žmonių nė nėra girdėję.
Kaip atskirti paprastą jautrumą šalčiui nuo organizmo siunčiamo įspėjimo? Ir kodėl kartais net karšta arbata bei storiausios kojinės nepadeda sušilti?
Kodėl pirmiausia sušąla pirštai?
Žmogaus organizmas veikia kaip gana išmani šildymo sistema. Kai aplinkos temperatūra nukrinta, jis pirmiausia stengiasi apsaugoti svarbiausius organus – smegenis, širdį, plaučius.
Tam pasitelkiamas paprastas, bet veiksmingas mechanizmas: smulkiosios odos kraujagyslės susiaurėja, todėl į kūno paviršių priteka mažiau šilto kraujo.
Šis procesas vadinamas vazokonstrikcija.
Rankos ir kojos, ypač pirštai, yra toli nuo kūno centro. Jų paviršiaus plotas palyginti didelis, todėl jos lengviau netenka šilumos.
Dėl to visiškai normalu, kad žvarbią dieną pirmiausia sušąla būtent pirštai, o ne pilvas ar nugara.
Įdomu tai, kad rankos ir kojos gali atvėsti net tada, kai žmogus dar nejaučia bendro šalčio.
Organizmas tiesiog nusprendžia, jog šilumą svarbiau išsaugoti gyvybiškai svarbiems organams.
Tačiau sugrįžus į šiltą patalpą kraujagyslės turėtų pamažu išsiplėsti, kraujotaka pagerėti, o galūnės – sušilti.
Jeigu taip neatsitinka, verta ieškoti priežasties.
Kada šaltos rankos yra visiškai normalu?
Kai kurie žmonės iš prigimties jautresni žemai temperatūrai. Jų smulkiosios kraujagyslės į šaltį reaguoja stipriau, todėl pirštai atvėsta greičiau.
Tam įtakos gali turėti kūno sudėjimas, individualūs kraujotakos reguliavimo ypatumai, fizinis aktyvumas ir aplinkos sąlygos.
Šalčio pojūtį sustiprina ir ilgas sėdėjimas nejudant. Pavyzdžiui, kelias valandas dirbant kompiuteriu, pėdos gali atvėsti net ir gana šiltame kambaryje.
Tokiais atvejais padeda trumpas pasivaikščiojimas, lengva mankšta, šiltos kojinės ar puodelis karšto gėrimo.
Jeigu galūnės sušyla, nėra skausmo, tirpimo ar neįprastų odos spalvos pokyčių, paprastai nerimauti nereikia.
Vis dėlto nuolat šąlančios rankos ir kojos, ypač atsiradus naujiems simptomams, kartais rodo visai kitą problemą.
Reino fenomenas: kai pirštai pakeičia net tris spalvas
Įsivaizduokite: žiemą išeinate į lauką, vos kelias minutes pabūnate šaltyje, ir vienas ar keli pirštai staiga tampa balti, tarsi iš jų būtų dingęs kraujas.
Po kurio laiko jie gali pamėlynuoti, o grįžus į šilumą – ryškiai parausti, pradėti dilgčioti ar net skaudėti.
Tai vieni būdingiausių Reino fenomeno požymių.
Reino fenomenas – būklė, kai smulkiosios kraujagyslės pernelyg stipriai reaguoja į šaltį ar emocinį stresą.
Dėl staigaus kraujagyslių susiaurėjimo į pirštus kuriam laikui patenka mažiau kraujo.
Dažniausiai nukenčia rankų pirštai, tačiau panašūs priepuoliai gali paveikti ir kojų pirštus, rečiau – nosį ar ausis.
Būdinga spalvų kaita: pirmiausia pirštai pabąla, vėliau gali pamėlynuoti, o kraujotakai atsikuriant – parausta.
Tiesa, ne visiems žmonėms pasireiškia visos trys spalvos.
Kartais pirštai tik pabąla ir nutirpsta, o priepuoliui pasibaigus juntamas nemalonus dilgčiojimas.
JAV Nacionalinio artrito, raumenų, kaulų ir odos ligų instituto (NIAMS) duomenimis, tokie priepuoliai gali trukti nuo kelių minučių iki kelių valandų.
Ir štai kas įdomiausia: jiems sukelti kartais pakanka net menko temperatūros pokyčio.
Pavyzdžiui, iš šilto kambario įėjus į vėsesnę patalpą arba iš šaldiklio išėmus šaldytų produktų pakuotę.
Kodėl vieniems Reino fenomenas nepavojingas, o kitiems – rimtas signalas?
Gydytojai skiria dvi Reino fenomeno formas.
Pirminis Reino fenomenas dažniausiai prasideda jaunesniame amžiuje, neretai iki trisdešimties metų. Jis nėra susijęs su kita nustatyta liga.
Tokiais atvejais simptomai paprastai būna lengvesni ir nekelia rimtų komplikacijų.
Antrinis Reino fenomenas yra kitoks.
Jis gali atsirasti dėl kitų sveikatos sutrikimų, ypač autoimuninių ligų.
Tarp jų – sisteminė sklerozė, sisteminė raudonoji vilkligė, reumatoidinis artritas ir kai kurios kitos jungiamojo audinio ligos.
Antrinio Reino fenomeno priepuoliai gali būti stipresni, skausmingesni, o sunkiais atvejais dėl ilgalaikio kraujotakos sutrikimo ant pirštų gali atsirasti sunkiai gyjančių žaizdelių.
Ypač svarbu atkreipti dėmesį, jei panašūs simptomai pirmą kartą pasireiškia vyresniam nei 30 metų žmogui.
Tai nebūtinai reiškia sunkią ligą, tačiau yra priežastis pasitarti su gydytoju.
Nuolat šalta? Kaltas gali būti ne oras, o kraujas
Šąlančios rankos ir kojos kartais tampa vienu iš mažakraujystės, dar vadinamos anemija, požymių.
Anemija išsivysto, kai kraujyje sumažėja hemoglobino arba sveikų raudonųjų kraujo kūnelių, todėl organizmo audinius pasiekia mažiau deguonies.
Viena dažniausių jos priežasčių – geležies trūkumas.
Geležis būtina hemoglobinui gaminti, o šis baltymas perneša deguonį iš plaučių į kitus organus.
Kai hemoglobino nepakanka, žmogus gali jausti nuolatinį nuovargį, silpnumą, galvos svaigimą, dusulį fizinio krūvio metu.
Kartais prie šių simptomų prisideda ir nuolat šąlančios galūnės.
JAV Nacionalinis širdies, plaučių ir kraujo institutas šaltas rankas bei kojas įvardija tarp galimų geležies stokos anemijos požymių.
Svarbu tai, kad mažakraujystė nebūtinai išsivysto vien dėl netinkamos mitybos.
Geležies trūkumą gali sukelti gausios menstruacijos, virškinamojo trakto kraujavimas, sutrikęs geležies pasisavinimas ar kitos ligos.
Todėl pajutus nuolatinį silpnumą ir šaltį nereikėtų savarankiškai pradėti gerti geležies papildų.
Pirmiausia verta atlikti kraujo tyrimus ir išsiaiškinti tikrąją priežastį.
Skydliaukė – dar vienas galimas kaltininkas
Jeigu žmogus nuolat šąla net tada, kai aplinkiniams visiškai šilta, gydytojas gali įtarti skydliaukės veiklos sulėtėjimą.
Skydliaukė gamina hormonus, reguliuojančius daugelį organizmo procesų, tarp jų ir medžiagų apykaitą.
Kai šių hormonų trūksta, organizmas energiją naudoja lėčiau, o žmogus gali tapti jautresnis šalčiui.
Ši būklė vadinama hipotiroze.
Jai būdingi ir kiti simptomai: nuovargis, mieguistumas, sausa oda, vidurių užkietėjimas, svorio didėjimas ar sulėtėjęs pulsas.
Tačiau vien šaltų rankų ar kojų nepakanka diagnozei nustatyti.
Skydliaukės veikla paprastai vertinama atliekant kraujo tyrimą, pirmiausia nustatant tirotropinio hormono (TSH) kiekį.
Kai šąla kojos, verta pagalvoti apie arterijas
Vyresnio amžiaus žmonėms, ypač rūkantiems, sergantiems diabetu, turintiems padidėjusį cholesterolio kiekį ar aukštą kraujospūdį, šąlančios kojos kartais gali būti susijusios su periferinių arterijų liga.
Tai būklė, kai kojų arterijos susiaurėja, dažniausiai dėl aterosklerozės, todėl į audinius patenka mažiau kraujo.
Vienas būdingų požymių – blauzdų ar kitų kojų raumenų skausmas vaikštant, kuris palengvėja sustojus pailsėti.
Tačiau gali pasireikšti ir šaltesnė viena pėda, odos spalvos pokyčiai, silpniau juntamas pulsas ar sunkiau gyjančios žaizdos.
Svarbu žinoti, kad ši liga ne visada sukelia ryškų skausmą.
Ypač sergant diabetu, dėl nervų pažeidimų žmogus gali ne taip stipriai jausti nemalonius pojūčius.
Todėl nuolat šalta viena pėda, ypač jei kartu atsiranda spalvos pokyčių ar žaizdelių, nėra simptomas, kurį reikėtų ignoruoti.
Ar kaltas gali būti stresas?
Taip, ir tai nėra vien vaizdingas posakis apie „atšalusį kraują“.
Patiriant stresą suaktyvėja simpatinė nervų sistema. Organizmas išskiria signalines medžiagas, kurios gali paskatinti kraujagyslių susiaurėjimą.
Dėl to delnai ir pirštai gali tapti šaltesni net šiltame kambaryje.
Žmonėms, turintiems Reino fenomeną, emocinė įtampa kartais sukelia tokius pačius priepuolius kaip ir žema temperatūra.
Prie problemos gali prisidėti rūkymas, nes nikotinas siaurina kraujagysles.
Kai kuriems žmonėms simptomus sustiprina ir didelis kofeino kiekis.
Be to, kraujotaką gali paveikti tam tikri vaistai, pavyzdžiui, kai kurie beta adrenoblokatoriai ar nosies užgulimą mažinantys preparatai.
Tačiau paskirtų vaistų savarankiškai nutraukti negalima. Jeigu įtariamas šalutinis poveikis, būtina pasitarti su gydytoju.
Penki signalai, kurių nereikėtų nurašyti šalčiui
Šaltos galūnės pačios savaime dažniausiai nėra pavojingos. Tačiau svarbu pastebėti, kokie papildomi simptomai jas lydi.
Pirmasis signalas – ryškus pirštų spalvos pasikeitimas. Jeigu jie pabąla, pamėlynuoja ar parausta, ypač kartu su tirpimu ir skausmu, verta išsiaiškinti, ar tai nėra Reino fenomenas.
Antrasis – nuolatinis vienos rankos ar kojos šaltumas. Ypač jei viena galūnė aiškiai šaltesnė už kitą.
Trečiasis – dilgčiojimas, tirpimas arba silpnumas. Tokie simptomai gali būti susiję ne tik su kraujotaka, bet ir su nervų sistemos sutrikimais.
Ketvirtasis – sunkiai gyjančios žaizdelės ant pirštų ar pėdų. Tai gali būti sutrikusios kraujotakos ženklas.
Penktasis – šaltos galūnės kartu su dideliu nuovargiu, dusuliu, blyškumu ar neįprastu silpnumu. Tokiu atveju reikėtų įvertinti galimą mažakraujystę ir kitas ligas.
Ypač svarbu atskirti planinio ištyrimo reikalaujančius požymius nuo skubios būklės.
Jei ranka ar koja staiga tampa labai šalta, išblykšta, stipriai skauda, nutirpsta arba sutrinka jos judesiai, būtina nedelsiant kreiptis skubios medicininės pagalbos, prireikus skambinti 112.
Tai gali būti ūminio kraujotakos sutrikimo požymiai, kuriems delsti pavojinga.
Kokius tyrimus gali paskirti gydytojas?
Jeigu šaltos rankos ir kojos tampa kasdiene problema, pirmasis žingsnis – šeimos gydytojo konsultacija.
Tyrimai priklauso nuo simptomų, jų trukmės ir bendros sveikatos būklės.
Įtariant mažakraujystę gali būti atliekamas bendras kraujo tyrimas, vertinamas hemoglobino kiekis, prireikus nustatomas feritinas – organizmo geležies atsargų rodiklis.
Jei įtariama skydliaukės liga, gali būti tiriamas TSH ir laisvasis tiroksinas (FT4).
Įtarus diabetą, gydytojas gali paskirti gliukozės ar glikuoto hemoglobino tyrimą.
Kai simptomai būdingi Reino fenomenui, svarbus jų pobūdis: ar jie pasireiškia abiejose rankose, ar pirštai keičia spalvą, kiek trunka priepuoliai.
Kartais atliekama kapiliaroskopija – specialus tyrimas, leidžiantis apžiūrėti smulkiąsias kraujagysles prie nagų.
Jeigu kyla įtarimų dėl autoimuninės ligos, gali būti reikalingi ir papildomi kraujo tyrimai.
Įtarus kojų arterijų ligą, gydytojas gali įvertinti pulsą pėdose, palyginti kraujospūdį kulkšnyse ir rankose arba paskirti kraujagyslių tyrimus.
Svarbu suprasti, kad visų šių tyrimų iš eilės atlikti nereikia. Jų poreikį lemia konkreti situacija.
Kaip sušildyti rankas ir kojas nepakenkiant sau?
Pirmasis patarimas gali nustebinti: norint sušildyti pirštus, verta pasirūpinti ne tik pirštinėmis, bet ir visu kūnu.
Jeigu šąla liemuo, organizmas ir toliau siaurina galūnių kraujagysles, kad išsaugotų šilumą.
Todėl šiltas megztinis, tinkama striukė ir kepurė kartais padeda daugiau nei papildoma kojinių pora.
Svarbu ir reguliariai judėti.
Trumpas pasivaikščiojimas, lengvi rankų bei kojų pratimai gali pagerinti kraujotaką ir padėti sušilti.
Žmonėms, patiriantiems Reino fenomeno priepuolius, rekomenduojama vengti staigių temperatūros pokyčių.
Net atidarant šaldiklį ar liečiant šaltus produktus gali praversti pirštinės.
Jeigu pirštai jau pabalo, juos reikėtų šildyti palaipsniui – laikyti šiltoje aplinkoje, pakišti po pažastimis arba naudoti šiltą, bet ne karštą vandenį.
Labai karštas vanduo ar šildytuvas nėra geras sprendimas, ypač jei pirštai nutirpę ir žmogus prasčiau jaučia temperatūrą.
O jeigu galūnės nuolat šąla dėl nustatytos ligos, vien šiltesnės kojinės problemos neišspręs – svarbu gydyti pagrindinę priežastį.
Kada šaltos rankos jau nebe smulkmena?
Žvarbų lapkričio rytą sušalę pirštai dar nereiškia, kad organizme kažkas negerai.
Tai natūralus būdas taupyti šilumą.
Tačiau žmogaus kūnas gana tiksliai praneša, kai įprasta reakcija tampa nebeįprasta.
Jeigu rankos ar kojos šąla nuolat, net šiltame kambaryje, jei pirštai keičia spalvą, tirpsta, skauda arba šaltį lydi nepaaiškinamas nuovargis, šių pojūčių nereikėtų laikyti vien asmeniniu jautrumu žiemai.
Kartais pakanka pakeisti kasdienius įpročius, daugiau judėti ir šilčiau apsirengti.
O kartais keli paprasti tyrimai padeda nustatyti sveikatos sutrikimą, apie kurį žmogus nė neįtarė.
Todėl svarbiausias klausimas nėra, kodėl vieni mėgsta vilnones kojines, o kiti gali vaikščioti basi.
Svarbiausia – ar sušalusios rankos ir kojos sušyla, kai joms suteikiame šilumos, ir ar kartu neatsiranda kitų nerimą keliančių simptomų.
Jeigu atsakymas neigiamas, metas ne ieškoti dar storesnių kojinių, o pasikalbėti su gydytoju.
