Rugpjūčio dangus: Lietuvoje matysime du užtemimus ir Perseidų lietų

2026-ųjų rugpjūtis dangaus stebėtojams bus vienas įdomiausių metų mėnesių.

Lietuvos gyventojai galės išvysti dalinį Saulės užtemimą, mėgautis Mėnulio šviesos netrikdomu Perseidų meteorų srautu, stebėti kelias planetas ir, mėnesiui baigiantis, dalį Mėnulio užtemimo.

Vis dėlto kai kuriuos internete skelbiamus pažadus verta vertinti atsargiau. Lietuvoje Saulės užtemimas nebus visiškas, vadinamoji šešių planetų rikiuotė neatrodys kaip glaudi planetų grupė, o didžiausia Mėnulio užtemimo fazė mūsų šalyje įvyks Mėnuliui jau nusileidus.

Rugpjūčio 7-ąją – negausus meteorų srautas

Rugpjūčio 7 dieną prognozuojamas eta Eridanidų meteorų srauto maksimumas. Tai gana negausus srautas – idealiomis sąlygomis galima tikėtis maždaug trijų meteorų per valandą.

Jo radiantas, tai yra regimasis taškas, iš kurio danguje tarsi pasklinda meteorai, bus gana žemai pietų pusėje. Todėl Lietuvoje eta Eridanidų stebėjimo sąlygos nebus itin palankios. Šis reiškinys labiau sudomins patyrusius astronomijos mėgėjus nei atsitiktinius dangaus stebėtojus.

Prieš aušrą – kelios planetos vienu metu

Maždaug rugpjūčio 11–15 dienomis prieš saulėtekį danguje bus išsidėsčiusios šešios planetos: Merkurijus, Jupiteris, Marsas, Uranas, Saturnas ir Neptūnas. Jos drieksis plačiu lanku išilgai ekliptikos, todėl nereikėtų tikėtis, kad visos planetos susiburs vienoje nedidelėje dangaus vietoje.

Plika akimi geriausiai turėtų matytis Marsas ir Saturnas. Merkurijus bei Jupiteris bus labai žemai rytų ir šiaurės rytų pusėje, todėl juos gali nustelbti aušros šviesa. Norint juos pamatyti, reikės visiškai atviro horizonto.

Uranui stebėti prireiks žiūronų arba teleskopo, o Neptūną bus galima išvysti tik pro teleskopą. Vadinamasis planetų paradas nėra tikslus astronomijos terminas – planetos danguje natūraliai išsidėsto netoli ekliptikos, todėl toks reginys truks ne vieną akimirką ar dieną.

Rugpjūčio 12-osios vakare – dalinis Saulės užtemimas

Vienas svarbiausių rugpjūčio dangaus reiškinių Lietuvoje bus dalinis Saulės užtemimas. Visiška jo fazė bus matoma kai kuriose Grenlandijos, Islandijos, šiaurės Ispanijos ir nedidelės Portugalijos dalies teritorijose. Lietuva į visiško užtemimo juostą nepateks.

Mūsų šalyje užtemimas prasidės maždaug 20.06–20.09 val., priklausomai nuo vietovės. Didžiausia fazė Vilniuje numatoma apie 20.53 val., Kaune – apie 20.56 val., Šiauliuose – apie 20.59 val., Klaipėdoje – apie 21 val.

Vakarų Lietuvoje bus uždengta didesnė Saulės disko dalis nei rytinėje šalies dalyje.

Panevėžyje užtemimas prasidės apie 20.08 val., o didžiausią fazę pasieks maždaug 20.56 val. Tuo metu Mėnulis dengs apie 83 proc. Saulės skersmens. Saulė Panevėžyje nusileis netrukus po 21 val., todėl stebėjimui būtina pasirinkti vietą, kurioje niekas neužstoja vakarų ir šiaurės vakarų horizonto.

Į Saulę negalima žiūrėti pro įprastus akinius nuo saulės, fotoaparato ieškiklį, žiūronus ar teleskopą be specialaus Saulės filtro. Būtini sertifikuoti užtemimų stebėjimo akiniai. Naudojant optinius prietaisus, specialus filtras turi būti tvirtinamas priešais objektyvą, o ne prie okuliaro.

Naktį po užtemimo – Perseidų meteorų lietus

Naktį iš rugpjūčio 12-osios į 13-ąją maksimumą pasieks Perseidai – vienas gausiausių ir geriausiai Lietuvoje matomų meteorų srautų.

Šiais metais stebėjimo sąlygos bus itin palankios, nes rugpjūčio 12-ąją stos jaunatis ir Mėnulio šviesa netrukdys matyti silpnesnių meteorų.

Pagrindinis Perseidų maksimumas prognozuojamas rugpjūčio 13 dienos paryčiais. Lietuvoje geriausia stebėti nuo rugpjūčio 12-osios 22–23 val. iki paryčių. Po vidurnakčio meteorų paprastai daugėja, nes jų radiantas kyla vis aukščiau šiaurės rytų danguje.

Dažnai minimas skaičius – iki 100 meteorų per valandą – yra teorinis rodiklis, apskaičiuojamas idealioms sąlygoms. Realiomis sąlygomis tamsiame užmiesčio danguje galima tikėtis pamatyti kelias dešimtis meteorų per valandą.

Teleskopo ar žiūronų nereikia. Geriausia patogiai atsisėsti arba atsigulti, stebėti kuo didesnę dangaus dalį ir bent 20–30 minučių leisti akims priprasti prie tamsos. Ryškus telefono ekranas šį prisitaikymą gerokai sulėtina.

Rugpjūčio viduryje vakaro danguje sužibės Venera

Rugpjūčio 14–16 dienomis Venera pasieks didžiausią regimąjį nuotolį nuo Saulės per šį jos pasirodymą vakaro danguje.

Ryškią planetą bus galima rasti netrukus po saulėlydžio, žemai virš vakarinio horizonto. Ji švies ryškiau už bet kurią žvaigždę.

Pro teleskopą Venera tuo metu atrodys apšviesta maždaug per pusę – jos vaizdas primins Mėnulį priešpilnio fazėje. Stebėjimui reikės vietos su atviru vakarų horizontu.

Rugpjūčio 17-ąją – kapa Gulbės meteorai

Rugpjūčio 17 dieną maksimumą pasieks negausus kapa Gulbės meteorų srautas. Paprastai jis dovanoja vos apie tris meteorus per valandą, tačiau šie meteorai yra palyginti lėti ir kartais sužimba kaip ryškūs bolidai.

Srautas gerai matomas Šiaurės pusrutulyje, o jo radiantas Lietuvoje virš horizonto išlieka beveik visą naktį. Vis dėlto itin didelio meteorų skaičiaus tikėtis nereikėtų.

Rugpjūčio 28-osios rytą – dalinis Mėnulio užtemimas

Rugpjūčio 28-osios paryčiais prasidės dalinis Mėnulio užtemimas. Per didžiausią fazę į tamsųjį Žemės šešėlį pateks apie 93 proc. Mėnulio skersmens. Užtemimas bus labai gilus, tačiau netaps visišku.

Lietuvoje viso reginio pamatyti nepavyks. Pusšešėlinė fazė prasidės apie 4.23 val., o aiškiau pastebima dalinė fazė – apie 5.33 val. Tuo metu Mėnulis bus labai žemai vakarų ir pietvakarių pusėje.

Panevėžyje palankiausias stebėjimo laikas bus maždaug apie 6.19 val., kai Mėnulis kabės vos virš horizonto. Netrukus jis nusileis. Didžiausia pasaulinė užtemimo fazė įvyks apie 7.12 val. Lietuvos laiku, kai Mėnulio mūsų šalyje jau nebebus galima matyti.

Kiek palankesnės sąlygos numatomos Vakarų Lietuvoje, kur Mėnulis nusileis šiek tiek vėliau. Stebėjimui reikėtų pasirinkti aukštesnę ir atvirą vietą, iš kurios niekas neužstoja vakarų ir pietvakarių horizonto.

Kitaip nei Saulės užtemimą, Mėnulio užtemimą visiškai saugu stebėti plika akimi, žiūronais ar teleskopu.