Panevėžio rajone miškas atvėrė kruviną paslaptį

Švenčiuliškių miške netoli Krekenavos dešimtmečius slėpta paslaptis atskleista.

Tai, ką dar sovietmečiu atsitiktinai aptiko bunkerį kasę jaunuoliai, ilgus metus buvo apgaubta tylos. Praėjusią savaitę archeologai šioje vietoje atkasė galbūt devynių ar daugiau žmonių palaikus. Smurtinės žymės ant kaulų ir rastos 1948 metus menančios pistoleto šovinių tūtos leidžia įtarti, kad čia galėjo būti įvykdyta egzekucija.

Kas buvo šie žmonės ir kokiomis aplinkybėmis jie žuvo, dar tik tyrinės ekspertai.

Tačiau jau dabar aišku viena – šiame miške slypinti istorija gali atverti dar vieną skaudų pokario Lietuvos puslapį.

Ilgai laikyta paslaptis

Kaip pasakojo Panevėžio rajono savivaldybės Architektūros skyriaus vyriausiasis specialistas Skirmantas Vertelka, istorija, kuri šiandien jau sulaukė archeologų ir istorikų dėmesio, prasidėjo dar 1985 metais.

Tuomet jaunuoliai Švenčiuliškių miške, netoli Krekenavos, kasė bunkerį ir netikėtai aptiko žmonių kaulų bei kaukolių.

Tačiau apie šį kraupų radinį garsiai kalbėti anuomet niekas nesiryžo.

„Jaunuoliai, bekasdami bunkerį, prikasė kaulų, kaukolių. Paklausus tėvų, jiems buvo pasakyta sutvarkyti tą vietą ir geriau tylėti. Niekas nenorėjo nemalonumų“, – sako S. Vertelka.

Šią istoriją prieš keletą metų jam papasakojęs krekenaviškis – šiurpų radinį jaunystėje su draugais atradęs vyras, ir po kelių dešimtmečių jo negalėjo pamiršti.

Vieta pradėta tvarkyti – iš teritorijos išvalytos šiukšlės, prie medžio pritvirtintas kryželis.

Praėjusiais metais S. Vertelka susisiekė su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Paieškų ir identifikavimo skyriumi.

Po ilgų derinimų pagaliau buvo nuspręsta į vietą atsiųsti archeologus ir pradėti tyrimus.

Masinė kapavietė

Pasak S. Vertelkos, kasinėjimai truko tris dienas.

Iš pradžių radiniai didesnių vilčių neteikė – po žeme buvo daug šiukšlių, aptikta tik pavienių žmogaus kaulų fragmentų.

Tačiau antrąją dieną situacija pasikeitė.

„Pirmoji diena nežadėjo nieko gero. Tačiau antrąją dieną archeologas atkasė pirmąją kaukolę, o paskui kaulai jau patys ėmė lįsti iš žemės“, – pasakoja S. Vertelka, pats prisidėjęs prie darbų.

Atidengiant žemės sluoksnius vis labiau ryškėjo kraupus vaizdas.

Palaikai buvo sumesti į duobę bet kaip, vienas šalia kito, dauguma – veidu į žemę. Pirminiu vertinimu, tai galėjo būti jauni, iki 40-metų vyrai, tačiau tikslesnes išvadas dar turės pateikti specialistai.

Pašnekovo teigimu, radinių pobūdis leidžia įtarti, kad žmonės galėjo būti nužudyti smurtinėmis aplinkybėmis.

Ant kai kurių kaulų pastebėta sužalojimų, kaukolėse – galimų šautinių žaizdų. Kai kurios kaukolės suskaldytos. Taip pat rasta pistoleto TT šovinių tūtų ir kulkų.

„Kad žmonės buvo prieš mirtį kankinami, rodo ir smurtinės žymės ant kaulų, kaukolėse – kulkų padarytos skylės. Kai kurios kaukolės suskaldytos. Palaikai užkasti vienoje duobėje, suversti bet kaip. Dauguma palaikų sumesti veidu į žemę, kniūpsti. Rasta nemažai kulkų gilzių, tad gali būti, kad žmonės tiesiog buvo pribaigti toje duobėje. Žinoma, čia tik mano spėlionės. Į visus šiuos klausimus atsakys palaikus tirsiantys antropologai“, – kalbėjo S. Vertelka.

Viena rastų tūtų pažymėta 1948 metų data. Šis radinys gali tapti svarbia užuomina aiškinantis, kada žmonės buvo nužudyti ir kokiomis aplinkybėmis.

Vis dėlto vien šovinių tūtos neatsako į pagrindinį klausimą – kas buvo šios aukos.

Kasinėjimų metu aptiktų palaikų skaičius taip pat dar nėra galutinai patvirtintas.

Versija – atkastos represijų aukos

Viena pagrindinių versijų – miške galėjo būti užkasti Lietuvos partizanai arba kiti sovietinio režimo represijų aukomis tapę žmonės.

Pasak S. Vertelkos, Krekenavoje veikė NKVD būstinė, todėl neatmetama, kad aptikti palaikai gali būti susiję su tuometėmis represijomis.

Paveldosaugininkas sako jau anksčiau sulaukęs žmonių, kurių artimieji sovietmečiu dingo pakeliui iš Krekenavos į Panevėžio kalėjimą ar NKVD būstinę, kreipimųsi.

Šie pasakojimai taip pat gali tapti svarbia tyrimo dalimi.

S. Vertelkos teigimu, palaikų paieškos svarbios ne vien dėl galimybės atskleisti istorinę tiesą.

Ne mažiau svarbu nustatyti, kas buvo šie žmonės, ir suteikti jų palaikams deramą amžino poilsio vietą.

„Galbūt ir patys krekenaviškiai galėtų daugiau papasakoti. Jeigu šeimose išliko prisiminimų apie dingusius artimuosius, galbūt tai padėtų išsiaiškinti, kas buvo šie žmonės. Jeigu tyrimai patvirtintų, kad tai partizanai ar kitos sovietinių represijų aukos, ateityje būtų galima pasirūpinti jų perlaidojimu ir įamžinti vietą, kurioje jie buvo užkasti. Kad ir kaip būtų, bet tai žmonės, kurie kovojo dėl mūsų nepriklausomybės“, – kalbėjo pašnekovas.

Aiškinsis antropologai

Visgi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovai pabrėžia, kad kol kas nėra pagrindo tvirtinti, jog rasti būtent partizanų ar NKVD nukankintų žmonių palaikai.

Šiuo metu svarbiausias darbas – nustatyti žuvusiųjų amžių, lytį, mirties priežastis ir, jei bus įmanoma, jų tapatybes.

Centro atstovas ryšiams su visuomene, vyresnysis patarėjas Evaldas Gelumbauskas tvirtino, jog tolesni tyrimai priklausys nuo antropologų išvadų.

Jie ir turėtų nustatyti pagrindinius biologinius duomenis bei įvertinti galimas mirties priežastis.

Šie tyrimai paprastai užtrunka apie mėnesį.

Jei bus pagrindo manyti, kad tai Lietuvos partizanai, bus atliekami DNR tyrimai, o gauti duomenys lyginami su Genocido centro sukaupta genetinių mėginių baze.

Nuo 2022 metų centras kuria žuvusių Lietuvos partizanų artimųjų ir giminaičių genetinių mėginių banką. Jis skirtas tam, kad atrasti ir iki šiol neatpažinti laisvės kovotojai galėtų būti identifikuoti.

„Toje vietoje rasta pistoleto TT tūtų, atrodo, kad buvo vykdoma egzekucija, bet nėra žinoma, nei kas buvo nužudyta, nei kokiomis aplinkybėmis. Rastos šovinių tūtos rodo aiškesnį rėžį – 1948 m., nuo kurio ir bus galima atsispirti. Bet pirma reikia sulaukti antropologų atsakymų, jie ir leis daryti pirmines išvadas“, – sakė E. Gelumbauskas.

Švenčiuliškių miškas – ne vienintelė vieta Panevėžio rajone, kur dar ieškoma pokario aukų pėdsakų. Vadokliuose šią savaitę taip pat numatyta pradėti tyrimus, per kuriuos taip pat bus ieškoma galimos partizanų palaikų užkasimo vietos.

Šiuo atveju tiksli vieta nežinoma, todėl paieškos vyks didesnėje teritorijoje.