Mamos ligos: ar jos gresia ir jums?

Kokia bus mūsų sveikata, didele dalimi lemia genai. Tad vien stebint, kaip su metais keičiasi mūsų mamų išvaizda ir savijauta, galima numanyti, ko tikėtis ateityje.

Tai ypač aktualu moterims – gerokai labiau nei vyrams – ir „moteriškomis“ vadinamoms ligoms bei būklėms.

Neatsitiktinai gydytojai pataria jau jaunystėje pasidomėti, kaip ir nuo ko mirė mamos mama ir senelė. Šitaip lengviau įvertinti savo pačių riziką susirgti ligomis, įprastai motinų perduodamomis dukroms. O jų nėra mažai – šįkart pavyks aptarti tik pirmąją pusę.

Trapus skeletas

Tyrėjai atrado pas kai kuriuos žmones genų variantus, lemiančius polinkį į osteoporozę. Tačiau statistika jau daugelį metų akivaizdi: kaulus silpninanti liga dažniausiai taikosi į moteris.

Šaltinių duomenimis, osteoporozė užklumpa 25 proc. vyresnių kaip 65 metų moterų, bet tik 6 proc. vyrų. Tad jeigu mamai buvo nustatyta tokia diagnozė, vaikams susirgti ja rizika tampa didesnė.

Daugeliu atvejų osteoporozę lemia paveldėtas sudėjimas, arba, tiksliau, mažas kūno svoris. Jeigu suaugusi moteris sveria iki 58 kg ir jos kūno masės indeksas mažesnis nei 22, tai gali padidinti osteoporozės grėsmę.

Kitas rizikos faktorius – jeigu kažkuris iš tėvų buvo susilaužęs klubą.

Susiraukšlėjusi oda

Spėliojate, ar senatvėje turėsite daug raukšlių ir kitų odos defektų? Pažvelkite į savo mamos veidą.

Amžių, kuomet ima irti kolagenas ir pradeda raukšlėtis oda, motinos perduoda dukroms. Kaip ir proceso eigą: ar raukšlelės ima rastis aplink akis, ar pirmiau išryškės burnos kampučiuose.

Paprastai kasdien naudojamas kremas nuo saulės, senėjimą stabdantys serumai su retinoliu, vitaminas C, ferulo rūgštis ir vitaminas E padeda veiksmingai kovoti su genų nulemtais senėjimo požymiais.

Beje, odos tipas, kurį paveldime iš motinos ir iš tėvo, gali nulemti, kokią žalą jai padarys saulė ir ar susirgsime odos vėžiu, ar ne.

Depresija

Moterims ji diagnozuojama dukart dažniau nei vyrams.

Dar vienas tyrimais nustatytas skirtumas moterų nenaudai – joms būdingesnė lėtinė depresijos eiga.

Visa tai reiškia, jog mes patiriame depresiją dažniau ir ilgesnius jos epizodus nei vyrai.

O dar yra genai: tam tikros su depresija siejamos jų mutacijos būdingos tik moterims.

Tad jeigu jūsų mama sirgo depresija, turėtumėte atidžiau stebėti savijautą dėl galimų simptomų.

Akių problemos

Glaukoma – dar viena liga, moterims diagnozuojama dažniau nei vyrams. Taip pat moterims ji dažniau baigiasi regos negalia arba visišku aklumu.

Dėl menopauzės moterims didesnė ir sausų akių sindromo dažnai besidubliuojančio su glaukoma, tikimybė.

Be to, glaukoma šeimose keliauja iš kartos į kartą. Tad jeigu jūsų mamai arba tėvui diagnozuota ši liga, informuokite savo gydytoją ir reguliariai tikrinkitės regą. Tai be galo svarbu, nes, jei serga mama, dukroms gresia ir glaukoma, ir geltonosios dėmės degeneracija.

Migrena

Egzistuoja daugybė priežasčių, dėl kurių gali kamuoti migrena. Paveldimumas – viena iš jų.

Moterims rizika patirti migreną ir taip yra tris kartus didesnė nei vyrams (tikėtina, dėl hormonų svyravimų). Tačiau ligos istorija šeimoje – vienas pagrindinių faktorių, kai kalbama apie migreną. Amerikiečiai specialistai yra nustatę, kad 70–80 proc. jos kamuojamų žmonių turi giminaitį, patiriantį tokius pat priepuolius.

Alcheimerio liga

Bemaž du trečdaliai sergančiųjų Alcheimerio liga yra moterys. Vadinasi, jei sirgo mama, grėsmė automatiškai didėja ir dukrai.

Be to, yra nustatyti aleliniai genai, didinantys riziką susirgti Alcheimeriu. Ir jeigu jūsų mama arba tėvas turi genetinę mutaciją, lemiančią ankstyvą Alcheimerio ligą (pasireiškiančią nuo 4-osios dešimties iki 7-ojo dešimtmečio vidurio), šansas, kad paveldėsite ją, yra 50 proc. O paveldėjus genų mutaciją galimybė susirgti yra labai didelė.

Svoris ir kūno tipas

Kaip ir daugelis kitų sveikatos aspektų, jūsų kūno būklė – iš dalies genetikos, iš dalies aplinkos įtakos rezultatas.

Tai reiškia, kad yra didelė tikimybė, jog paveldėsite konkretų savo motinos kūno tipą arba svorį. Bet nebūtinai. Kartais šitai gali nulemti ir išmoktas elgesys.

Daugybe atvejų mes perimame savo motinų gyvenimo būdą – išmokstame valgyti kaip ji, mankštintis (arba nesimankštinti) kaip ji.

Tiesa, yra atlikta solidžių mokslinių tyrimų, patvirtinusių motinos kūno formos ir svorio įtaką vaikams. Tad neverta graužtis, jei neatrodote kaip modelis iš žurnalo, – su gamta nepakovosi.

Tačiau jeigu jūsų mama turi antsvorio, galite išvengti to paties likimo maitindamiesi sveikai ir sportuodami.

Atletiniai gabumai ir sportiškumas

Šios savybės irgi yra pusiau paveldimos, pusiau priklausančios nuo gyvenimo stiliaus.

Iš tėvų mes perimame raumenų ir kaulų struktūrą, o kartu – ir geresnį tinkamumą tam tikroms sporto šakoms (ryškiausias pavyzdys – aukštas ūgis ir krepšinis).

Tyrėjai yra nustatę net penkių rimtų psichikos ligų genetinius žymenis.

Genai šiuo atveju be galo svarbūs: galime treniruotis iki nukritimo, tačiau niekada nepasieksime Rūtos Meilutytės ar Mykolo Aleknos lygio, nes fizinis pasirengimas – dar ne viskas.

Ir atvirkščiai: net iš tobuliausio genų rinkinio nebus naudos, jeigu nesitreniruosite ir nelavinsite savo kūno.

Bipolinis sutrikimas ir šizofrenija

Depresija – ne vienintelis psichikos sutrikimas, kurį lemia genetinės priežastys. Tyrėjai yra nustatę net penkių rimtų psichikos ligų genetinius žymenis. Tarp jų – ir bipolinio sutrikimo bei šizofrenijos.

Šeimose apie tai retai kalbamasi: net mūsų laikais psichikos sveikatos sutrikimai vis dar tebėra stigmatizuojami, nors žinoti šiuos dalykus be galo svarbu, kadangi jie gali paveikti ir jūsų sveikatą bei gyvenimo kokybę.

Širdies ligos ir insultas

Daugybei moterų atrodo, kad joms nėra priežasčių nerimauti dėl paveldimumo taip, kaip vyrams. Bet tai netiesa. Genetinius širdies ligų faktorius būtina žinoti visiems.

Atsižvelgiant į genetikos nulemtus jūsų mamos ir jūsų panašumus, kaip svoris ir figūros tipas, judviejų rizika sirgti širdies ligomis gali irgi būti panaši. Ir tai be galo reikšminga informacija, nes širdies ligos – pagrindinis mūsų laikų žudikas, tikrai nesirenkantis tik vyrų.

Diabetas

Kita liga, dažniau diagnozuojama moterims, o rizika ja susirgti iš dalies yra paveldima.

Moteriška linija paveldimi geno variantai, lemiantys tai, kaip moters kūnas saugo riebalus, gali turėti įtakos rizikai susirgti II tipo diabetu.

Bet vėlgi: niekas nėra griežtai apibrėžta – svarbus ir jūsų gyvenimo būdas.

Nėštumas

Jei norite sužinoti, kokia ši patirtis bus jums – ypač kabant apie sveikatos grėsmes, – paprašykite mamos papasakoti, kaip jautėsi laukdamasi jūsų.

Pavyzdžiui, nėščiųjų diabetas dažniau pasitaiko moterims, kurioms yra grėsmė susirgti „tikru“ II tipo diabetu. O šis perduodamas iš kartos į kartą.

Todėl jei šeimos istorijoje būta ne vieno cukrinio diabeto atvejo, nėščiųjų diabeto rizika jums irgi yra didesnė.

Panašiai ir dėl preeklampsijos: ji labiau būdinga moterims, dar iki nėštumo turėjusioms bėdų dėl hipertenzijos. Nes aukštas kraujospūdis gali būti paveldimas.

Taip pat negalima nepaminėti nėštumui būdingo pykinimo ir vėmimo – juos irgi įmanoma paveldėti. Užsitęsęs nėščiųjų vėmimas, arba Hyperemesis gravidarum, labiau gresia moterims, kurių motinos patyrė tą patį.

Vaisingumo problemos

Iš mamų galime paveldėti ne tik komplikacijas nėštumo metu – genai taip pat gali lemti tai, kaip lengvai pastoja moteris ir ar sunkiai išnešioja kūdikį.

Medikai teigia pastebėję didesnę endometriozės riziką ja sergančių moterų pirmos eilės giminaitėms. Taip pat labai retai, bet kai kurios moterys, patyrusios ne vieną persileidimą, būna paveldėjusios chromosomą, lemiančią dažnesnius persileidimus.

Pogimdyminė depresija

Vienas iš klausimų, kurį būtina užduoti mamai, – ar ji po gimdymo yra patyrusi depresiją. Nes kaip ir daugelis kitų psichikos problemų, ši gali persiduoti iš motinos dukrai.

Pogimdyminės depresijos sąsaja su genetika patvirtinta moksliniais tyrimais. Tai reiškia, kad jūsų rizika ją patirti didėja, jeigu su tokia bėda buvo susidūrusi jūsų motina arba kita šeimos narė – sesuo, teta.

Tyrėjai, atradę specifinių cheminių pokyčių dviejuose genuose, teigia, kad jeigu tie pokyčiai įvyksta nėštumo metu, galima 85 proc. tikslumu nuspėti, ar nėščiajai gresia pogimdyminė depresija.

Mokslininkai viliasi, kad jų atradimo pagrindu galiausiai bus sukurtas kraujo tyrimas, leisiantis tiksliau įvertinti depresijos riziką. O kol kas galima vadovautis tik šeimos istorija.

Krūties ir kiaušidžių vėžys

Prieš keletą metų apie krūtų bei kiaušidžių vėžio paveldimumą sužinojo kone visos pasaulio moterys. Ir už šios labai svarbios informacijos pasklidimą jos turėtų būti dėkingos aktorei Andželinai Džoli.

Holivudo žvaigždė, kurios mama mirė nuo krūties vėžio, atradusi, jog ir pati yra geno BRCA1 nešiotoja, ryžosi prevencinei mastektomijai ir taip sumažino savo riziką susirgti nuo 87 proc. iki mažiau kaip 5 proc.

Jeigu jūsų giminėje daug vienos ar kitos onkologinės ligos atvejų, jeigu krūtų vėžys išsivysto jauname amžiuje arba jei ta pati šeimos narė sirgo abiejų formų vėžiu, turėtų kilti įtarimų, jog ir jūs turite genetinį polinkį. Būtinai pasikalbėkite su savo gydytoju.

Menopauzė

Amžius, kuomet jūsų mamai prasidėjo menopauzė, iš dalies lems ir jūsų pokyčių laiką.

Ypač jeigu jūsų motinai menopauzė prasidėjo anksti, turėtumėte apie tai informuoti savo gydytoją. Pirminį kiaušidžių nepakankamumą, pasireiškiantį moteriai dar neturint nė 40-ies, gali sukelti bet kuri iš visos puokštės priežasčių, ir kai kurios jų – paveldimos būklės. Pavyzdžiui, kai moteris yra lūžios X chromosomos nešiotoja. Pastaroji genų mutacija gali išprovokuoti nerimą, hiperaktyvumą ir protinę negalią.