Kodėl skaityti yra sveikiau nei klausytis audioknygų ir žiūrėti filmus

Remiantis statistiniais duomenimis, pastaruoju metu visame pasaulyje mažėja žmonių, kurie skaito knygas. Ir tai nestebina, nes „popierinę laikmeną“ pakeitė vaizdo ir garso formatai.

Daugelis žmonių mieliau klausosi audioknygų arba žiūri filmus.

Pavyzdžiui, „The Reading Agency“ atlikto tyrimo duomenimis, Jungtinėje Karalystėje apie 50 proc. suaugusiųjų neskaito, o tarp 16—24 metų amžiaus jaunuolių beveik kas ketvirtas niekada neskaitė. Todėl kyla klausimas, ar skaitymo stoka turi įtakos smegenims ir apskritai žmonių intelektiniam vystymuisi?

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad skaitymas yra vienas iš informacijos gavimo būdų, kurį galima pakeisti bet kuriuo kitu.

Tačiau tyrimai rodo, kad ši veikla yra unikali savo poveikiu smegenims.

Skaitymas formuoja savitą smegenų struktūrą

Neseniai žurnale „NeuroImage“ paskelbtas tyrimas parodė, kad gerus skaitymo įgūdžius turinčių žmonių smegenų struktūra pasižymi išskirtinėmis savybėmis. Išanalizavus daugiau kaip 1 000 žmonių duomenis, nustatyta, kad dvi kairiojo pusrutulio sritys – priekinė smilkininės skilties dalis ir Heschl vingis — atlieka svarbų vaidmenį ugdant skaitymo įgūdžius.

Pirmoji sritis, priekinė smilkininės skilties dalis, yra atsakinga už gaunamos informacijos susiejimą ir kategorizavimą.

Pavyzdžiui, norėdamos suprasti žodį „ranka“, smegenys sujungia duomenis apie tai, kaip ji atrodo, juda ir jaučiasi. Kuo didesnė ši sritis, tuo lengviau žmogui apdoroti tokius ryšius.

Antroji sritis, t. y. Heschl vingis, esanti viršutinėje momeninės skilties dalyje, yra atsakinga už garsų suvokimą.

Nors atrodo, kad skaitymas visų pirma yra vizualinis procesas, jis taip pat glaudžiai susijęs su fonologiniu suvokimu — gebėjimu suprasti kalbos garsinę struktūrą. Šis gebėjimas padeda vaikų skaitymo pagrindus ir daro įtaką jų mokymosi sėkmei.

Kodėl geriau skaityti, o ne klausytis garso įrašų ar žiūrėti vaizdo įrašus

Klausydamiesi garsinių knygų ar žiūrėdami filmus informaciją suvokiame kitaip. Šie formatai jau yra interpretuoti autorių, režisierių ar aktorių, t. y. jie leidžia mums gauti visiškai paruoštą, kažkieno suformuotą informaciją.

Todėl mūsų dalyvavimas kuriant reikšmes šiuo atveju yra minimalus. Skaitymas, priešingai, verčia smegenis aktyviai veikti, papildant gautą informaciją. Kaip nesunku atspėti, didžiausias krūvis tenka mūsų vaizduotei. Kai skaitome, smegenys pačios „papildo“ vaizdinius, emocijas ir veikėjų veiksmus.

Tai skatina kūrybinio mąstymo vystymąsi.

Be to, skaitymas reikalauja susikaupimo ir analizės. Skaitytojas turi savarankiškai suvokti tekstą, kitaip nei pasyvus garso ar vaizdo įrašo suvokimas.

Tačiau tai dar ne viskas. Tyrimai rodo, kad skaitymas skatina žievės storio augimą su kalba susijusiose srityse.

Tai reiškia, kad skaitant gerėja kalbos įgūdžiai.

Taigi skaitymas ne tik suteikia naujos informacijos, bet ir stiprina protinius gebėjimus, kurie praverčia daugelyje gyvenimo sričių.

Kaip skaitymas lemia struktūrinius smegenų pokyčius

Dabartinio tyrimo rezultatai rodo, kad net tik tiriant žmogaus smegenų struktūrą galima daug ką suprasti apie žmogaus skaitymo įgūdžius.

Žmogaus smegenys yra labai plastiškos — jos keičiasi, kai išmokstame naujų įgūdžių arba laviname jau įgytus.

Kiekvienas naujas įgūdis lemia tam tikrus struktūrinius pokyčius.

Pavyzdžiui, mokslininkai anksčiau nustatė, kad jaunų žmonių, kurie intensyviai mokėsi kalbos, smegenų žievės storis kalbos srityse padidėjo.

Mokantis kalbų vėlesniame amžiuje šis procesas ne tik keičia smegenų struktūrą, bet ir leidžia joms ilgiau išlikti jaunoms ir sveikoms.

Kaip skaitymas veikia smegenų raidą

Skaitymas yra ne įgimtas įgūdis, o įgūdis, kuris vystosi ir tobulėja visą gyvenimą ir šis procesas gali pakeisti smegenų struktūrą.

O viskas, dėl ko įvyksta kokie nors pokyčiai, vienaip ar kitaip veikia evoliuciją.

Paprasčiau tariant, skaitymo trūkumas gali paveikti smegenų evoliuciją, ir ne į gerąją pusę.

Be knygų susilpnės gebėjimas interpretuoti sudėtingas idėjas ir suprasti kitų žmonių emocijas bei ketinimus.

Šie gebėjimai labai svarbūs socialinei sąveikai ir žmonijos pažangai. Todėl žmonių intelektinis vystymasis sulėtės arba pasuks kita linkme, o gal net visai sustos.

Taigi neskubėkime keisti knygų vaizdo įrašų žiūrėjimu ar garso įrašų klausymu.

Tačiau nepamirškite, kad naudinga skaityti ne viską iš eilės.

Pavyzdžiui tyrimai rodo, kad reguliariai skaitant tik naujienas – prarandama gyvenimo prasmė. Taigi, kai rasite laiko – geriau atidėkite į šalį išmanųjį telefoną ir paimkite į rankas gerą knygą.