NAMŲ GIDAS

Kodėl išvirusių makaronų nereikėtų skalauti

Išvirėte makaronus, supylėte į kiaurasamtį ir kruopščiai perliejote šaltu vandeniu. Juk taip darė mama, močiutė, o gal ir jūs patys ne vieną dešimtmetį. Atrodo, viskas logiška – makaronai atvėsta, nesulimpa ir tampa birūs.

Tačiau italų virtuvės žinovai dėl tokio įpročio tikriausiai griebtųsi už galvos.

Pasirodo, plaudami išvirusius makaronus dažnai pašaliname kaip tik tai, kas padėtų pagaminti gerokai skanesnį patiekalą.

Ir kalbame ne apie kokią nors paslaptingą maistinę medžiagą, o apie paprasčiausią krakmolą.

Kodėl makaronams reikalingas krakmolas?

Makaronai dažniausiai gaminami iš kvietinių miltų ir vandens, kartais pridedama kiaušinių.

Miltuose gausu krakmolo. Verdant makaronus, jo granulės sugeria vandenį ir brinksta, o dalis krakmolo patenka į virimo vandenį.

Štai kodėl vanduo puode pamažu tampa balkšvas ir drumstas.

Nedidelis krakmolo kiekis lieka ir makaronų paviršiuje.

Būtent šis sluoksnis gali padėti padažui geriau pasiskirstyti ir išsilaikyti ant makaronų.

Įsivaizduokite dvi lėkštes spagečių. Vienoje jie ką tik išvirti ir sumaišyti su pomidorų padažu. Kitoje – prieš tai kruopščiai nuplauti po šalto vandens srove.

Pirmuoju atveju padažas dažniausiai tolygiau padengs makaronus. Antruoju jis gali prasčiau susijungti su jų paviršiumi.

Štai kodėl žinomas makaronų gamintojas „Barilla“ rekomenduoja išvirusius makaronus nusunkti, tačiau neskalauti.

Jeigu planuojate valgyti juos karštus su padažu, šaltas dušas paprastai tik pablogina galutinį rezultatą.

Kodėl makaronai sulimpa?

Daugelis žmonių makaronus skalauja ne dėl skonio, o todėl, kad nemėgsta sulipusių spagečių ar ragelių.

Tačiau makaronų sulipimą galima sumažinti ir be vandens iš čiaupo.

Viena dažniausių klaidų – subėrus makaronus į verdantį vandenį juos pamiršti.

Būtent pirmosiomis virimo minutėmis makaronų paviršius tampa lipnesnis, todėl jie gali sukibti tarpusavyje.

Pakanka juos gerai pamaišyti iš karto po subėrimo ir dar kelis kartus verdant.

Svarbu ir nepervirti.

Jeigu ant pakuotės nurodyta virti 9–11 minučių, nebūtina laukti, kol makaronai taps visiškai minkšti. Geriau jų paragauti dar nepasibaigus rekomenduojamam laikui.

Italai mėgsta makaronus, išvirtus al dente – jie būna minkšti, bet kramtant dar juntamas nedidelis standumas.

Per ilgai virti makaronai gali tapti pernelyg minkšti, lipnūs ir lengviau prarasti formą.

Dar viena klaida – išvirtus makaronus ilgam palikti kiaurasamtyje.

Jie vėsta, džiūsta, o paviršiuje esantis krakmolas gali skatinti sulipimą.

Todėl geriausia iš anksto pasiruošti padažą ir vos nusunktus makaronus iš karto su juo sumaišyti.

Kodėl nereikia pilti aliejaus į verdantį vandenį?

Dar vienas populiarus patarimas – į puodą su makaronais įpilti šlakelį aliejaus.

Esą taip jie nesulips.

Tačiau aliejus su vandeniu nesimaišo ir daugiausia laikosi paviršiuje. Todėl virimo metu jis neapsaugo makaronų nuo sulipimo taip, kaip dažnai tikimasi.

Be to, ant makaronų patekę riebalai gali trukdyti padažui juos tolygiai padengti.

Kur kas naudingiau juos pamaišyti ir tinkamai pasirinkti virimo laiką.

Tačiau yra išimtis.

Jeigu išvirtus makaronus ketinate valgyti be padažo, nedidelis sviesto ar alyvuogių aliejaus kiekis jau nusunktuose makaronuose gali pagerinti skonį ir padėti jiems nesulipti.

Svarbiausia – aliejų pilti ne į vandenį, o tiesiai ant paruoštų makaronų.

Neišpilkite viso vandens – jame slypi maža virtuvės gudrybė

Ar žinojote, kad balkšvas vanduo, kuriame virė makaronai, gali būti naudingas?

Profesionalūs virėjai jį dažnai naudoja gamindami padažus.

Tokiame vandenyje yra iš makaronų išsiskyrusio krakmolo, todėl jis gali padėti sutirštinti padažą ir sujungti jo sudedamąsias dalis.

Ypač tai praverčia gaminant padažus su sviestu, alyvuogių aliejumi ar sūriu.

Krakmolingas vanduo padeda susidaryti vientisesnei emulsijai – mišiniui, kuriame riebalai ir vanduo geriau pasiskirsto.

Ir visa tai be papildomų miltų ar grietinėlės!

Prieš nusunkdami makaronus, pasilikite pusę puodelio jų virimo vandens.

Tuomet makaronus sudėkite į keptuvę su jau paruoštu padažu, įpilkite du ar tris šaukštus pasilikto vandens ir maišydami trumpai pakaitinkite.

Jeigu padažas pernelyg tirštas, įpilkite dar šiek tiek vandens.

Tačiau nepersistenkite. Per daug skysčio gali padažą paversti vandeningu.

Ši gudrybė ypač naudinga gaminant spagečius su sūriu, sviestu, česnakais ar pomidorų padažu.

Kada makaronus vis dėlto verta skalauti?

Nors karštiems makaronų patiekalams skalavimas paprastai nereikalingas, yra situacijų, kai jis visai pateisinamas.

Pirmoji – šaltos makaronų salotos.

Jeigu ruošiate salotas su daržovėmis, kumpiu, sūriu ar majonezu, makaronus reikia atvėsinti.

Trumpas skalavimas šaltu vandeniu padeda greičiau sustabdyti virimą ir pašalinti dalį paviršiaus krakmolo.

Taip makaronai gali mažiau sulipti.

Tačiau tai nėra vienintelis tinkamas būdas.

Kai kurie virėjai pataria salotoms skirtų makaronų neskalauti, o nusunktus paskleisti plonu sluoksniu, kad jie greičiau atvėstų. Tuomet jų paviršiuje lieka daugiau krakmolo, kuris gali padėti salotų padažui geriau pasiskirstyti.

Kuris būdas geresnis, priklauso nuo recepto.

Antra situacija – tam tikri azijietiški patiekalai.

Kai kuriuos makaronus prieš kepant keptuvėje ar naudojant šaltuose patiekaluose rekomenduojama nuplauti, kad jie nustotų virti ir nesuliptų.

Tačiau ir čia reikėtų vadovautis konkrečiu receptu, o ne universalia taisykle.

Ar skalauti makaronai tampa mažiau kaloringi?

Kartais galima išgirsti, kad nuplovus makaronus nuo jų pasišalina krakmolas, todėl patiekalas tampa mažiau kaloringas.

Teoriškai nuplaunama šiek tiek paviršiaus krakmolo, tačiau didžioji dalis jo lieka pačiuose makaronuose.

Todėl trumpas skalavimas nepaverčia įprastų makaronų dietiniu patiekalu.

Kur kas didesnę įtaką patiekalo kaloringumui turi porcijos dydis, naudojamas padažas, sūris, sviestas ir kiti priedai.

Taigi jeigu mėgstate spagečius su grietinėlės padažu ir gausiai tarkuotu sūriu, šaltas vanduo po virimo to nepakeis.

Ką daryti, jei makaronų išvirėte per daug?

Jeigu makaronų liko kitai dienai, jų nereikia skalauti vien tam, kad būtų galima padėti į šaldytuvą.

Svarbiau tinkamai atvėsinti ir laikyti.

Virtus makaronus reikėtų sudėti į negilų indą, kad jie greičiau atvėstų, ir nedelsiant perkelti į šaldytuvą. Paruošto maisto kambario temperatūroje negalima laikyti ilgiau kaip dvi valandas.

Tai nėra vien rekomendacija dėl skonio.

Netinkamai laikomuose virtų makaronų patiekaluose gali daugintis bakterijos Bacillus cereus, galinčios sukelti apsinuodijimą maistu.

Šios bakterijos sporos gali išgyventi virimą, o netinkamomis sąlygomis besidaugindamos bakterijos gali gaminti toksinus. Kai kurie jų atsparūs kaitinimui, todėl pakartotinis pašildymas ne visada pašalina pavojų.

Saugiausia virtus makaronus šaldytuve laikyti ne ilgiau kaip dvi dienas, nors bendrosios kai kurių institucijų rekomendacijos kitiems tinkamai laikomiems maisto likučiams leidžia ir ilgesnį laiką.

Kitą dieną makaronus galite pašildyti keptuvėje su trupučiu vandens ir padažo. Taip jie nebus sausi, o skonis primins ką tik pagamintą patiekalą.

Maža smulkmena, kuri keičia visą patiekalą

Pasirodo, norint skanesnių makaronų, nereikia nei brangių produktų, nei ypatingų virtuvės įgūdžių.

Pakanka prisiminti kelis dalykus: virimo pradžioje makaronus pamaišyti, nepervirti, pasilikti šiek tiek krakmolingo vandens ir iškart sumaišyti su padažu.

O svarbiausia – jeigu makaronai bus valgomi karšti su padažu, jų paprastai nereikia skalauti.

Šaltu vandeniu nuplaudami nuo jų paviršiaus krakmolą, pašaliname nedidelį, tačiau kulinariniu požiūriu naudingą pagalbininką.

Taigi kitą kartą, kai ranka jau tiesis prie vandens čiaupo, prisiminkite: kartais skanesnei vakarienei reikia ne ką nors papildomai padaryti, o tiesiog atsisakyti seno įpročio.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *