Penki neįtikėtini faktai apie pasaulį, kurie iš tiesų yra tiesa
Pasaulis gerokai keistesnis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Kartais užtenka palyginti du gerai žinomus dalykus, kad suprastume, jog mūsų įsivaizdavimas apie juos visiškai prasilenkia su tikrove.
Ar patikėtumėte, kad Australija platesnė už Mėnulį? Kad Žemėje auga daugiau medžių, nei mūsų galaktikoje yra žvaigždžių? O gal nustebintų žinia, kad pirmasis fakso pirmtakas buvo patentuotas dar tada, kai telefono niekas neturėjo?
Ir tai dar ne viskas. Matematika gali iškrėsti neįtikėtinų pokštų, o biologija atskleidžia, kad su grybais turime daugiau bendro, nei tik galėtume įsivaizduoti.
Štai penki moksliškai pagrįsti faktai, kurie privers į įprastus dalykus pažvelgti kitaip.
Australija – platesnė už Mėnulį
Kai žvelgiame į naktinį dangų, Mėnulis atrodo milžiniškas. O Australija pasaulio žemėlapyje – tik vienas iš šešių žemynų.
Tačiau palyginkime jų dydžius.
NASA duomenimis, Mėnulio skersmuo yra maždaug 3474 kilometrai. O Australijos žemynas iš vakarų į rytus driekiasi beveik 4000 kilometrų.
Vadinasi, Australija yra maždaug 500 kilometrų platesnė už Mėnulio skersmenį!
Žinoma, čia slypi svarbi detalė. Lyginame tik atstumus, o ne bendrą dydį ar paviršiaus plotą. Mėnulis yra rutulio formos dangaus kūnas, kurio paviršiaus plotas siekia apie 38 milijonus kvadratinių kilometrų.
Australijos sausumos plotas – maždaug 7,7 milijono kvadratinių kilometrų. Taigi pagal paviršiaus plotą Mėnulis gerokai didesnis.
Vis dėlto pats faktas, kad vienas mūsų planetos žemynas yra platesnis už Mėnulio skersmenį, skamba neįtikėtinai.
Beje, Mėnulis prie horizonto dažnai atrodo didesnis nei aukštai danguje. Tai vadinamoji Mėnulio iliuzija – mūsų suvokimo ypatybė, o ne tikras dangaus kūno dydžio pasikeitimas.
Žemėje daugiau medžių nei Paukščių Take žvaigždžių
Pakelkite akis į giedrą nakties dangų. Net ir už miesto šviesų ribų matomos žvaigždės atrodo nesuskaičiuojamos.
O dabar įsivaizduokite visus Žemės miškus – nuo Lietuvos pušynų iki Amazonės džiunglių.
Kur jų daugiau: medžių Žemėje ar žvaigždžių mūsų galaktikoje?
Atsakymas gali nustebinti.
2015 metais tarptautinė mokslininkų komanda žurnale „Nature“ paskelbė tyrimą, kuriame apskaičiavo, kad Žemėje auga maždaug 3,04 trilijono medžių.
Tai skaičius su dvylika nulių!
O Paukščių Take, kuriam priklauso ir mūsų Saulė, NASA vertinimu, yra maždaug 100–400 milijardų žvaigždžių.
Taigi, remiantis šiais skaičiavimais, Žemėje medžių yra maždaug nuo 8 iki 30 kartų daugiau nei žvaigždžių mūsų galaktikoje.
Šį skirtumą sunku net įsivaizduoti.
Tiesa, mokslininkai medžių neskaičiavo po vieną. Jie analizavo miškų tyrimų duomenis, palydovines nuotraukas ir kūrė matematinius modelius. Todėl 3,04 trilijono yra mokslinis įvertis, o ne tikslus šiandienos medžių skaičius.
Svarbu ir tai, kad lyginame medžius tik su vienos galaktikos žvaigždėmis. Visatoje galaktikų yra nesuskaičiuojamai daugiau, todėl bendras žvaigždžių skaičius nepalyginamai didesnis.
Tačiau vieną dalyką jau žinome: gyvename planetoje, kurios miškai skaičiumi gali pranokti ištisą žvaigždžių galaktiką.
Fakso pirmtakas atsirado anksčiau už telefoną
Faksas daugeliui primena praėjusio amžiaus biurus, kuriuose ūždami aparatai spausdindavo telefonu atsiųstus dokumentus.
Telefonas, priešingai, atrodo gerokai senesnis išradimas.
Bet istorija čia iškrečia pokštą.
Dar 1843 metais škotų išradėjas Alexanderis Bainas užpatentavo įrenginį, kuris tapo vienu pirmųjų šiuolaikinio fakso pirmtakų.
Jo sumanymo esmė buvo perduoti rašto ženklus ar vaizdus elektros signalais, o kitame laido gale juos atkurti.
Tam buvo naudojami sinchroniškai judantys mechanizmai ir specialiai paruoštas popierius.
Įdomiausia, kad Alexanderis Grahamas Bellas savo garsųjį telefono patentą gavo tik 1876 metais.
Vadinasi, ankstyvasis dokumentų ir vaizdų perdavimo principas buvo užpatentuotas 33 metais anksčiau už Bello telefoną.
Tačiau nereikėtų įsivaizduoti, kad XIX amžiaus viduryje žmonės jau siuntinėjo dokumentus tokiais fakso aparatais, kokius prisimename iš biurų.
Baino įrenginys buvo eksperimentinė technologija. Pirmieji komerciniai dokumentų perdavimo tokiu būdu sprendimai atsirado tik po kelių dešimtmečių, o plačiai naudojami fakso aparatai – gerokai vėliau.
Vis dėlto pati idėja perduoti atvaizdą laidais buvo sugalvota dar prieš atsirandant garsiajam telefonui.
Pakanka 23 žmonių, kad gimtadieniai imtų kartotis
Įsivaizduokite nedidelę klasę, kurioje mokosi 23 mokiniai.
Kokia tikimybė, kad bent dviejų jų gimtadieniai sutaps?
Dauguma tikriausiai spėtų, kad labai nedidelė. Juk metuose yra 365 dienos!
Tačiau matematika sako ką kita.
Jeigu vienoje grupėje yra 23 žmonės, tikimybė, kad bent du jų gimę tą pačią mėnesio ir dienos datą, siekia maždaug 50,7 procento.
Šis reiškinys vadinamas gimtadienių paradoksu.
Paslaptis slypi tame, kad lyginame ne vieno konkretaus žmogaus gimtadienį su kitų žmonių datomis. Ieškome bet kurių dviejų žmonių, kurių gimtadieniai sutampa.
O 23 asmenų grupėje galima sudaryti net 253 skirtingas žmonių poras.
Kiekviena jų – dar viena galimybė aptikti sutampančias gimimo datas.
Didėjant grupei, tikimybė sparčiai auga. Pavyzdžiui, tarp 50 žmonių ji jau siekia apie 97 procentus.
Žinoma, tai nereiškia, kad kiekvienoje 23 žmonių grupėje būtinai bus du tą pačią dieną gimę žmonės.
Kalbame apie matematinę tikimybę, apskaičiuotą darant prielaidą, kad visos 365 metų dienos yra vienodai tikėtinos gimimo datos, o vasario 29-oji neįskaičiuojama.
Galite atlikti nedidelį eksperimentą: per kitą šeimos susibūrimą ar kolegų susitikimą surašykite visų gimtadienius. Jei susirinks bent 23 žmonės, bus visai įdomu pažiūrėti, ar matematika pasitvirtins.
Grybai žmogui giminingesni nei augalams
Štai faktas, kuris gali pakeisti jūsų požiūrį į miške rastą baravyką.
Iš pirmo žvilgsnio grybai atrodo panašesni į augalus. Jie auga vienoje vietoje, turi savitas struktūras ir, skirtingai nei gyvūnai, niekur nebėgioja.
Todėl ilgą laiką grybus mokslininkai priskyrė augalų pasauliui.
Tačiau šiuolaikiniai genetiniai tyrimai atskleidė kitokią istoriją.
Pasirodo, grybai evoliuciškai yra artimesni gyvūnams, taigi ir žmonėms, negu augalams.
Tai reiškia, kad grybai ir gyvūnai turi palyginti neseną bendrą evoliucinį protėvį, kurio nesidalija su augalais.
Šią giminystę patvirtina molekuliniai tyrimai. Grybai ir gyvūnai priklauso didesnei organizmų grupei, vadinamai opisthokontais.
Tačiau tai nereiškia, kad grybas yra kažkoks nejudrus gyvūnas.
Grybai sudaro atskirą gyvosios gamtos karalystę, turi savitą sandarą ir maitinimosi būdą.
Pavyzdžiui, augalai energijai gauti naudoja fotosintezę. O grybai, kaip ir gyvūnai, patys organinių medžiagų iš anglies dioksido fotosintezės būdu negamina.
Tik gyvūnai maistą paprastai praryja ir suvirškina kūno viduje, o grybai išskiria fermentus į aplinką, suskaido organines medžiagas ir tuomet jas įsiurbia.
Dar vienas įdomus skirtumas – grybų ląstelių sienelėse dažnai yra chitino. Šios medžiagos taip pat randama vabzdžių ir kitų nariuotakojų išoriniuose griaučiuose.
Tad kitą kartą, miške radę baravyką ar voveraitę, prisiminkite: evoliucijos požiūriu jie mums artimesni nei greta auganti pušis.
Pasaulis keistesnis, nei įsivaizduojame
Šie penki faktai primena, kad net gerai pažįstami dalykai slepia netikėtumų.
Didžiausias mūsų dangaus kaimynas pagal skersmenį gali nusileisti vienam Žemės žemynui. Miškų medžių skaičius pranoksta Paukščių Tako žvaigždžių skaičių. O technologijos, kurios mums atrodo nesenos, gali turėti beveik dviejų šimtmečių istoriją.
Kartais užtenka paprasto matematinio skaičiavimo, kad nustebtumėte. Kartais – pažvelgti į evoliucijos medį ir sužinoti, jog grybai yra tolimesni mūsų giminaičiai.
Pasaulyje netrūksta dalykų, kurie skamba kaip išgalvoti. Tačiau įdomiausi dažnai būna būtent tie, kuriuos galima patikrinti.

