Kodėl drabužiai susitraukia skalbiant ir kaip to išvengti?
Į skalbyklę įdėjote puikiai tikusį megztinį, o ištraukėte tokį, kurį vos galėtų apsivilkti vaikas? Arba mėgstami marškinėliai po skalbimo staiga tapo trumpesni, o džinsai – ankštesni?
Tokios staigmenos pažįstamos daugeliui. Dažniausiai pirmiausia kaltiname per karštą vandenį ar skalbyklę. Tačiau drabužių susitraukimo priežastys gerokai įdomesnės. Pasirodo, kai kurie audiniai tiesiog bando susigrąžinti formą, kurią turėjo dar prieš tapdami drabužiais.
Gera žinia ta, kad nemažos dalies tokių nemalonumų galima išvengti. O kartais pavyksta išgelbėti net jau susitraukusį mėgstamą rūbą.
Kodėl drabužiai po skalbimo sumažėja?
Norint suprasti, kodėl susitraukia drabužiai, pirmiausia reikia žinoti, kaip gaminami audiniai.
Medvilnės, lino ir kitų augalinės kilmės pluoštų gijos gamybos metu tempiamos, sukamos, iš jų audžiami arba mezgami audiniai. Taip pluoštai įgauna tam tikrą formą, tačiau jų struktūroje išlieka įtempimų.
Kai drabužis patenka į vandenį, pluoštai sugeria drėgmę, išbrinksta, o audinyje esantys siūlai gali persitvarkyti. Šiluma ir mechaninis skalbyklės judėjimas šį procesą dar labiau paskatina.
Rezultatas – audinys tampa trumpesnis, siauresnis arba susitraukia abiem kryptimis.
Tekstilės specialistai tai vadina relaksaciniu susitraukimu. Paprasčiau tariant, audinys iš dalies atsipalaiduoja nuo gamybos metu patirto tempimo.
Įdomu tai, kad drabužiai gali susitraukti net skalbiami šaltame vandenyje. Aukšta temperatūra nėra vienintelė priežastis.
Medvilnė – dažniausia nemalonių staigmenų kaltininkė
Medvilniniai marškinėliai, džemperiai, apatiniai drabužiai ir džinsai yra vieni dažniausiai susitraukiančių gaminių.
Ypač tai būdinga drabužiams, kurių audinys gamybos metu nebuvo specialiai apdorotas siekiant sumažinti vėlesnį traukimąsi.
Skalbimo įrangos gamintojos „Electrolux“ duomenimis, medvilniniai audiniai dažnai susitraukia maždaug 3–5 procentais, nors konkretus dydis priklauso nuo gaminio.
Atrodytų, nedaug. Tačiau jeigu 70 centimetrų ilgio marškinėliai susitrauktų 5 procentais, jie sutrumpėtų net 3,5 centimetro.
Tai jau visiškai pastebimas skirtumas.
Dažniausiai medvilnė labiausiai susitraukia per pirmuosius skalbimus. Vėliau matmenys paprastai tampa stabilesni, nors netinkamai skalbiant ar džiovinant drabužis gali keistis ir toliau.
Perkant medvilninius drabužius verta atkreipti dėmesį į užrašą „pre-shrunk“. Jis reiškia, kad audinys buvo iš anksto apdorotas siekiant sumažinti susitraukimą.
Tačiau net ir toks apdorojimas negarantuoja, kad drabužis niekada nepakeis dydžio.
Kodėl vilnonis megztinis gali tapti vaikišku?
Su vilna viskas vyksta kiek kitaip.
Vilnos plaukeliai padengti mikroskopiniais žvyneliais. Veikiami drėgmės ir mechaninės trinties, jie gali susikabinti tarpusavyje.
Audinys pamažu tankėja, pluoštai susivelia, o megztinis tampa mažesnis ir standesnis.
Šis procesas vadinamas vėlimusi.
Todėl vilnoniams drabužiams pavojinga ne tik aukšta temperatūra, bet ir pernelyg intensyvus skalbimas, trynimas ar gręžimas rankomis.
Būtent dėl šios priežasties mėgstamas vilnonis megztinis po netinkamo skalbimo kartais ne tik susitraukia, bet ir praranda minkštumą.
Tačiau ne visi vilnoniai gaminiai tokie jautrūs. Šiuolaikiniai specialiai apdoroti vilnoniai drabužiai gali būti pritaikyti skalbti skalbyklėje.
Svarbiausia – laikytis etiketėje pateiktų nurodymų.
Jeigu leidžiamas skalbimas skalbyklėje, reikėtų rinktis vilnai skirtą programą ir tinkamą skalbiklį. O jeigu nurodytas tik rankinis skalbimas, geriau nerizikuoti.
Viskozė, linas ir sintetiniai audiniai – ko saugotis?
Viskozė dažnai vertinama dėl švelnumo, lengvumo ir gražaus kritimo. Tačiau ji gana jautri drėgmei bei mechaniniam poveikiui.
Kai kurie viskoziniai audiniai skalbiami gali pastebimai susitraukti ar deformuotis. Todėl jiems dažniausiai tinka švelnus skalbimas, mažesnė temperatūra ir atsargus džiovinimas.
Linas taip pat gali trauktis, ypač per pirmuosius skalbimus. Jo audinio stabilumas priklauso nuo gamybos būdo ir išankstinio apdorojimo.
O štai poliesteris ir nailonas paprastai geriau išlaiko matmenis, nes jų sintetiniai pluoštai yra stabilesni. Tačiau tai nereiškia, kad tokius drabužius galima skalbti bet kaip.
Per didelė šiluma gali deformuoti sintetinius audinius, pažeisti elastines gijas ar pakeisti drabužio formą.
Ypač atsargiai reikėtų prižiūrėti drabužius su elastanu – tamprias kelnes, sportinę aprangą ir aptemptus marškinėlius.
Didžiausias priešas kartais laukia ne skalbyklėje
Daugelis mano, kad jei drabužis iš skalbyklės ištrauktas tinkamo dydžio, pavojus jau praėjo.
Tačiau nemažai rūbų susitraukia būtent džiovyklėje.
Čia audinį vienu metu veikia šiluma, judėjimas ir drėgmės mažėjimas. Kai kuriems pluoštams toks derinys ypač nepalankus.
Todėl net tinkamai išskalbti medvilniniai marškinėliai po intensyvaus džiovinimo gali tapti trumpesni.
Džiovyklės karštis taip pat gali pakenkti vilnai, viskozei ir kitiems jautresniems audiniams, jeigu jų priežiūros etiketė tokio džiovinimo neleidžia.
Jeigu norite kuo ilgiau išsaugoti drabužio dydį, saugiausia laikytis gamintojo nurodymų. Kai leidžiama, galima rinktis žemą džiovinimo temperatūrą, o jautrius gaminius geriau džiovinti natūraliai.
Vilnonius megztinius dažniausiai rekomenduojama džiovinti horizontaliai, patiesus ant rankšluosčio. Pakabintas šlapias megztinis dėl savo svorio gali ištįsti.
Ar 30 laipsnių temperatūra apsaugos visus drabužius?
Skalbiant jautresnius audinius 30 laipsnių temperatūra dažnai yra geras pasirinkimas.
Tačiau nėra vienos temperatūros, kuri tiktų visiems drabužiams.
Medvilniniai rankšluosčiai ar patalynė, jei leidžia jų etiketės, gali būti skalbiami aukštesnėje temperatūroje. O kai kuriems jautriems audiniams net 30 laipsnių skalbimas skalbyklėje gali būti netinkamas.
Todėl pirmiausia reikėtų patikrinti įsiūtą priežiūros etiketę.
Joje nurodytas skaičius reiškia didžiausią leidžiamą skalbimo temperatūrą, o ne temperatūrą, kurią būtina naudoti.
Jeigu etiketėje parašyta 40 laipsnių, tai nereiškia, kad drabužio negalima skalbti 30 laipsnių temperatūroje.
Vis dėlto žemesnė temperatūra ne visada užtikrina tinkamą higieną ar pašalina visus nešvarumus, todėl svarbu įvertinti ir skalbiamo gaminio paskirtį.
Ar stiprus gręžimas taip pat mažina drabužius?
Dar vienas paplitęs įsitikinimas – kuo daugiau skalbyklės gręžimo apsukų, tuo labiau susitraukia drabužiai.
Tai nėra visai tikslu.
Pats vandens pašalinimas centrifuguojant nebūtinai sukelia audinio susitraukimą. Kur kas svarbesni pluošto tipas, vandens poveikis, temperatūra ir skalbimo metu patiriama mechaninė apkrova.
Vis dėlto jautriems audiniams stiprus mechaninis poveikis gali būti nepalankus. Jie gali susiglamžyti, prarasti formą ar deformuotis.
Todėl vilnai, viskozei ir kitiems jautriems gaminiams verta rinktis švelnią programą bei gamintojo rekomenduojamą gręžimo režimą.
Penkios klaidos, kurios drabužiams kainuoja dydį
Pirmoji – skalbiant visai nežiūrėti į etiketes. Net jeigu du drabužiai atrodo vienodi, jų audinio sudėtis ir priežiūros reikalavimai gali smarkiai skirtis.
Antroji – viską skalbti viena programa. Patalynei, medvilniniams marškinėliams ir vilnoniams megztiniams nebūtinai tinka tos pačios sąlygos.
Trečioji – perkrauti skalbyklę. Kai būgnas perpildytas, drabužiai prasčiau skalaujami, labiau trinasi tarpusavyje ir gali deformuotis.
Ketvirtoji – be reikalo naudoti aukštą temperatūrą. Ji ne visada pagerina skalbimo rezultatą, bet kai kuriems audiniams padidina susitraukimo riziką.
Penktoji – visus drabužius dėti į džiovyklę pasirinkus tą pačią programą. Ypač rizikinga intensyviai džiovinti audinius, kuriems leidžiamas tik natūralus džiovinimas.
Ar įmanoma išgelbėti susitraukusį drabužį?
Jeigu mėgstami marškinėliai ar megztinis jau susitraukė, dar nebūtinai viskas prarasta.
Kai kuriuos susitraukusius audinius galima iš dalies grąžinti į ankstesnę formą.
Vienas būdų – pamirkyti drabužį drungname vandenyje su nedideliu kiekiu plaukų kondicionieriaus arba kūdikių šampūno.
Tokios priemonės gali padėti sumažinti trintį tarp pluoštų ir padaryti juos lankstesnius.
Po mirkymo drabužį reikėtų atsargiai nuspausti, negręžti, patiesus ant rankšluosčio švelniai tempti norima kryptimi ir palikti išdžiūti.
Svarbiausia netempti per jėgą, nes taip galima pažeisti siūles arba deformuoti audinį.
Šis būdas negarantuoja sėkmės. Jis labiau tinka kai kuriems dėl pluoštų atsipalaidavimo susitraukusiems drabužiams. Stipriai susivėlusios vilnos ar karščio pažeisto audinio visiškai atkurti dažniausiai nepavyksta.
Be to, kondicionierius gali palikti likučių ar netikti kai kuriems jautriems audiniams. Todėl brangius, šilkinius ar tik cheminiam valymui skirtus drabužius saugiau patikėti specialistams.
Kaip skalbti, kad drabužiai ilgiau išliktų tokie patys?
Patikimiausia taisyklė – atsižvelgti ne tik į spalvą, bet ir į audinio sudėtį.
Medvilniniams drabužiams dažnai tinka 30–40 laipsnių skalbimas, tačiau visada reikia vadovautis etikete. Vilnoniams ir jautriems audiniams rinkitės specialias programas, o jei nurodyta – skalbkite rankomis.
Nenaudokite per daug skalbiklio, neperkraukite būgno ir be reikalo nedidinkite temperatūros.
Po skalbimo drabužius išimkite laiku, atsargiai ištiesinkite ir džiovinkite taip, kaip rekomenduoja gamintojas.
Perkant naujus rūbus taip pat verta pagalvoti apie jų priežiūrą. Jeigu nemėgstate skalbti rankomis ir neturite galimybių džiovinti drabužių horizontaliai, itin jautrus vilnonis megztinis gali pareikalauti daugiau pastangų, nei tikėjotės.
Galiausiai svarbu prisiminti, kad drabužių susitraukimas nebūtinai reiškia nekokybišką gaminį ar sugedusią skalbyklę. Dažnai tai natūrali audinio reakcija į drėgmę, šilumą ir judėjimą.
Tačiau keli papildomi žvilgsniai į priežiūros etiketę gali sutaupyti ne tik pinigų, bet ir nusivylimo.
Juk geriau skirti minutę tinkamai skalbimo programai pasirinkti, negu vėliau svarstyti, kam atiduoti megztinį, kuris staiga tapo dviem dydžiais mažesnis.

