Ką reiškia užsidegusi „Check Engine“ lemputė

Prietaisų skydelyje užsidegusi geltona variklio formos lemputė dažnam vairuotojui sukelia nerimą. Vieni skuba tiesiai į servisą, kiti važinėja tol, kol automobilis pradeda trūkčioti ar visai nebeužsiveda.

„Check Engine“ signalas gali reikšti ir palyginti nedidelę problemą, pavyzdžiui, nesandariai užsuktą degalų bako dangtelį, ir rimtesnį variklio, uždegimo, degalų tiekimo ar išmetimo sistemos gedimą.

Svarbiausia atkreipti dėmesį, ar lemputė dega nuolat, ar mirksi.

Ką reiškia „Check Engine“?

„Check Engine“ yra automobilio savidiagnostikos sistemos perspėjimas.

Ji stebi variklio darbą ir su išmetamosiomis dujomis susijusias sistemas.

Aptikęs neatitikimą automobilio valdymo blokas išsaugo diagnostikos klaidos kodą ir įjungia perspėjamąją lemputę.

Oficialiai ji dar vadinama gedimo indikatoriaus lempute, arba MIL.

Pati lemputė nepasako, kuri detalė sugedo.

Ji tik praneša, kad automobilio kompiuteris užfiksavo problemą, kurią reikia nustatyti diagnostikos įranga.

Jei lemputė dega nuolat

Nuolat deganti geltona „Check Engine“ lemputė dažniausiai reiškia, kad gedimas užregistruotas, tačiau šią akimirką sistema jo nelaiko kritiniu.

Jei automobilis:

• važiuoja įprastai;
• netrūkčioja;
• neprarado galios;
• neskleidžia neįprastų garsų;
• nekaista;
• nėra stipraus degalų ar degėsių kvapo,

dažniausiai galima atsargiai nuvažiuoti iki namų ar serviso.

Vis dėlto perspėjimo nereikėtų ignoruoti savaites ar mėnesius.

Net nedidelė problema gali didinti degalų sąnaudas, išmetamųjų dujų kiekį ar ilgainiui pakenkti kitoms detalėms.

Jei lemputė mirksi

Mirksinti „Check Engine“ lemputė yra kur kas rimtesnis signalas.

Dažniausiai ji rodo stiprius uždegimo praleidimus – situaciją, kai viename ar keliuose cilindruose degalų mišinys sudega netinkamai.

Nesudegę degalai gali patekti į išmetimo sistemą ir perkaitinti arba sugadinti katalizatorių.

EPA rekomenduoja mirksint lemputei kuo labiau sumažinti važiavimą ir kuo greičiau šalinti gedimą.

Jei automobilis kartu stipriai trūkčioja, dreba, prarado galią ar jaučiamas degalų kvapas, saugiausia:

1. sumažinti greitį;
2. vengti staigaus akceleratoriaus spaudimo;
3. saugiai sustoti;
4. išjungti variklį;
5. kviesti techninę pagalbą.

Toliau važiuojant galima brangiai sugadinti katalizatorių ar patį variklį.

Dažniausios priežastys

„Check Engine“ gali užsidegti dėl daugybės skirtingų gedimų. Dažniausi iš jų:

• netinkamai užsuktas arba nesandarus degalų bako dangtelis;
• deguonies jutiklio gedimas;
• oro srauto matuoklio problema;
• susidėvėjusios uždegimo žvakės;
• sugedusi uždegimo ritė;
• degalų purkštukų sutrikimas;
• vakuumo ar oro įsiurbimo sistemos nesandarumas;
• katalizatoriaus veikimo sutrikimas;
• išmetamųjų dujų recirkuliacijos sistemos gedimas;
• lambda zondo problema;
• kietųjų dalelių filtro ar jo jutiklių gedimas dyzeliniame automobilyje;
• per mažas ar netinkamas degalų slėgis;
• elektroninio valdymo arba jutiklių sutrikimas.

Kartais lemputė užsidega ir dėl trumpalaikio sistemos sutrikimo, tačiau tik diagnostikos kodas parodo, kurią sistemą automobilis įvertino kaip netinkamai veikiančią.

Ar gali būti kaltas degalų bako dangtelis?

Taip, kai kuriuose automobiliuose „Check Engine“ gali užsidegti dėl blogai užsukto, pažeisto ar nesandaraus degalų bako dangtelio.

Automobilio garų surinkimo sistema stebi, ar degalų garai nepatenka į aplinką.

Aptikus nuotėkį, išsaugomas gedimo kodas.

EPA dokumentuose nurodoma, kad garų sistemos diagnostikos kodas reiškia aptiktą sutrikimą, galintį didinti degalų garų emisiją.

Jei lemputė užsidegė netrukus po degalų pylimo, verta patikrinti, ar dangtelis tinkamai užsuktas. Tačiau net ir jį sutvarkius lemputė gali užgesti tik po kelių važiavimo ciklų.

Ką vairuotojas gali patikrinti pats?

Užsidegus lemputei pirmiausia galima atlikti kelis paprastus patikrinimus:

• ar tinkamai užsuktas degalų bako dangtelis;
• ar variklio alyvos lygis nėra per mažas;
• ar aušinimo skysčio lygis normalus;
• ar variklis nekaista;
• ar nėra neįprasto dūmingumo;
• ar automobilis nepradėjo trūkčioti;
• ar po automobiliu nėra skysčių;
• ar neatsirado neįprastų garsų arba kvapų.

Skysčių lygiai tikrinami pagal automobilio gamintojo instrukciją, o aušinimo sistemos dangtelio negalima atsukti esant karštam varikliui.

Ar galima važiuoti toliau?

Sprendimas priklauso nuo lemputės pobūdžio ir automobilio elgesio.

Paprastai galima atsargiai važiuoti iki serviso, jei:

• lemputė dega nuolat, bet nemirksi;
• automobilis važiuoja normaliai;
• nėra perkaitimo;
• nėra alyvos slėgio ar stabdžių perspėjimo;
• nejaučiama stipri vibracija;
• nėra dūmų ar pavojingo kvapo.

Važiavimą reikėtų nutraukti, jei:

• lemputė mirksi;
• automobilis smarkiai trūkčioja;
• dingsta galia;
• variklis kaista;
• girdėti stiprus kalenimas;
• pasirodo dūmų;
• kartu dega raudona alyvos slėgio ar temperatūros lemputė;
• juntamas degalų, degėsių ar aušinimo skysčio kvapas.

Raudonos perspėjamosios lemputės paprastai reiškia didesnį pavojų nei geltona „Check Engine“, todėl jų ignoruoti negalima.

Ką reiškia galios sumažėjimas?

Kai kurie automobiliai, aptikę rimtesnį gedimą, pereina į avarinį režimą. Tuomet automobilis:

• vangiai greitėja;
• neleidžia pakelti didelių sūkių;
• gali riboti greitį;
• automatinė pavarų dėžė gali veikti neįprastai;
• ekrane gali pasirodyti pranešimas apie sumažintą variklio galią.

Avarinis režimas skirtas sumažinti papildomos žalos riziką ir leisti atsargiai pasiekti saugią vietą ar servisą.

Tačiau tai nėra leidimas ilgai važinėti neieškant gedimo priežasties.

Kaip nustatoma tikroji problema?

Servise prie automobilio diagnostikos jungties prijungiamas OBD skaitytuvas. Jis parodo valdymo bloke išsaugotus klaidų kodus.

Pavyzdžiui:

• P0300 gali rodyti atsitiktinius arba kelių cilindrų uždegimo praleidimus;
• P0301 – pirmojo cilindro uždegimo praleidimą;
• P0420 – nepakankamą katalizatoriaus veiksmingumą;
• P0171 – per liesą degalų ir oro mišinį;
• P0440 grupės kodai gali būti susiję su degalų garų surinkimo sistema.

Tačiau klaidos kodas ne visada tiesiogiai nurodo sugedusią detalę.

Jis parodo sistemą arba sąlygą, kurioje aptiktas sutrikimas.

Pavyzdžiui, kodas apie liesą mišinį nebūtinai reiškia, kad sugedo deguonies jutiklis. Priežastis gali būti oro nuotėkis, degalų slėgio problema, purkštukas ar kitas gedimas.

Todėl vien nuskaityti kodą nepakanka – reikia atlikti priežasties diagnostiką.

Ar verta pirkti paprastą OBD skaitytuvą?

Nedidelis OBD skaitytuvas gali būti naudingas vairuotojui, norinčiam sužinoti, kokį kodą užregistravo automobilis.

Tačiau jis turi ribas. Pigūs įrenginiai dažniausiai:

• parodo tik bendruosius variklio kodus;
• nepateikia išsamios gamintojo diagnostikos;
• nepatikrina visų automobilio valdymo blokų;
• negali patikimai pasakyti, kuri detalė tikrai sugedo.

Kodo ištrynimas gedimo nepašalina. Jei priežastis lieka, lemputė netrukus užsidegs dar kartą.

Ar galima tiesiog nuimti akumuliatoriaus gnybtą?

Kai kurie vairuotojai bando užgesinti lemputę trumpam atjungdami akumuliatorių.

Tai nėra remontas. Atjungus maitinimą gali išsitrinti dalis nustatymų ir kai kurie gedimo duomenys, tačiau pati problema išliks.

Be to, kai kuriuose automobiliuose gali tekti iš naujo nustatyti:

• langų valdymą;
• radijo kodą;
• laikrodį;
• vairo kampo jutiklį;
• tuščiosios eigos parametrus;
• kitas elektronines funkcijas.

Moderniame automobilyje akumuliatoriaus atjungimas be reikalo gali sukelti papildomų nepatogumų.

Kodėl lemputė kartais užgęsta pati?

Jei sistema per kelis važiavimo ciklus daugiau neaptinka to paties gedimo, „Check Engine“ lemputė gali užgesti pati.

Taip gali nutikti, jei:

• buvo blogai užsuktas degalų bako dangtelis;
• trumpam sutriko jutiklio signalas;
• gedimas pasireiškia tik tam tikromis sąlygomis;
• problema yra protarpinė.

Tačiau diagnostikos kodas automobilio atmintyje kurį laiką gali likti išsaugotas.

Todėl net užgesus lemputei verta prisiminti, kada ji buvo pasirodžiusi ir ar automobilio elgesys pasikeitė.

Ar „Check Engine“ gali užsidegti dėl blogų degalų?

Gali, nors tai nėra vienintelė galima priežastis.

Netinkami, užteršti ar labai prastos kokybės degalai gali sukelti:

• netolygų variklio darbą;
• uždegimo praleidimus;
• galios sumažėjimą;
• degalų sistemos klaidas;
• neįprastą dūmingumą.

Jei lemputė užsidegė netrukus po degalų pylimo ir automobilis pradėjo veikti blogai, verta tai pasakyti serviso specialistui ir išsaugoti degalinės čekį.

Benzininiame ir dyzeliniame automobilyje priežastys gali skirtis

Benzininiuose automobiliuose dažnai pasitaiko:

• uždegimo žvakių;
• ričių;
• lambda zondų;
• oro įsiurbimo;
• katalizatoriaus gedimų.

Dyzeliniuose automobiliuose papildomai dažnos:

• EGR sistemos;
• kietųjų dalelių filtro;
• slėgio jutiklių;
• turbinos valdymo;
• purkštukų;
• kaitinimo sistemos problemos.

Kai kuriuose dyzeliniuose automobiliuose variklio gedimo signalą gali lydėti atskira kaitinimo žvakių, DPF ar išmetimo sistemos lemputė.

Kada būtina kreiptis į servisą?

Diagnostiką reikėtų atlikti kuo greičiau, jei:

• lemputė neužgęsta;
• ji užsidega pakartotinai;
• padidėjo degalų sąnaudos;
• automobilis tapo silpnesnis;
• variklis dirba netolygiai;
• jaučiama vibracija;
• atsirado dūmų;
• automobilis sunkiau užsiveda;
• juntamas degalų ar degėsių kvapas;
• artėja ilga kelionė.

Net jei automobilis važiuoja normaliai, verta žinoti tikrąją perspėjimo priežastį.

Svarbiausia

Nuolat deganti geltona „Check Engine“ lemputė dažniausiai leidžia atsargiai pasiekti servisą, tačiau jos ignoruoti nereikėtų.

Mirksinti lemputė rodo rimtesnę problemą, dažnai uždegimo praleidimus, todėl važiavimą reikia kuo labiau riboti.

Pati lemputė nepasako, kuri detalė sugedo. Tiksliai priežasčiai nustatyti reikia nuskaityti diagnostikos kodus ir įvertinti automobilio darbą.

Kartais kaltas tik nesandarus degalų bako dangtelis, tačiau kartais perspėjimas saugo nuo gerokai brangesnio variklio ar katalizatoriaus gedimo.