Hortenzijų magija: nuo ko priklauso žiedų spalva ir dydis?

Hortenzijos – vieni gražiausiai žydinčių krūmų. Tačiau kaip ir daugelio kitų sodo augalų, mėgautis įspūdingu jų žydėjimu galima tik laikantis tam tikrų taisyklių.

O tiksliau vienos: vasarą hortenzijas būtina patręšti.

Šluotelinės, šviesiosios, didžialapės ir kai kurių kitų rūšių hortenzijos – populiari, nes ganėtinai nekaprizinga puošmena sodams, gėlynams prie namų ir net išpuoselėtoms patvorėms.

Šie augalai dažniausiai yra nelepūs ir džiugina gausiu žydėjimu nuo birželio iki pat pirmųjų šalnų, priklausomai nuo rūšies bei veislės. Aišku, sudarius jiems tinkamas sąlygas.

Trąšos dar ne viskas

Pirmaisiais metais pasodinus hortenzijos paprastai nesukrauna didelių žiedynų. Turi praeiti šiek tiek laiko, kol krūmai sustiprėja ir išsiplečia. Tad gausus žydėjimas prasideda maždaug nuo 4–5 metų. Tai nėra labai vėlu atsižvelgiant į faktą, jog tinkamai prižiūrimos hortenzijos gali vešliai žydėti kasmet bent du dešimtmečius. O jūsų užduotis – padėti joms ir palaikyti augalų sveikatą, kad puošnūs žiedynai neišsekintų krūmų.

Čia svarbiausias darbas – reguliariai tręšti hortenzijas vasarą.

Nuo vasarinio tręšimo priklauso būsimų žiedynų dydis ir skaičius, spalvos sodrumas bei žydėjimo trukmė. Be to, išmaniai parinkus trąšas galima netgi paveikti žiedlapių atspalvį – jį pakeisti. Tiesa, tai įmanoma tik su didžialapėmis hortenzijomis.

Hortenzijų žiedynų dydžiui ir spalvai įtakos taip pat gali turėti krūmo amžius, apšvietimas, kenkėjai ir ligos, ypač reguliarus genėjimas bei laistymas. Juk tikrai nė vienam hortenzijų mylėtojui nereikia priminti, kad tai itin drėgmę mėgstantys augalai, todėl be pakankamo dirvos drėkinimo aplink krūmą gero žydėjimo nebus, net jei naudosite kokybiškas trąšas.

Tik nereikėtų hortenzijoms laistyti naudoti vandens iš gręžinių ar vandentiekio – jame ištirpusios kalcio ir magnio druskos dirvožemyje sukurs šarminę aplinką (o šis augalas teikia pirmenybę rūgštesniam dirvožemiui – tai irgi niekam neturėtų būti naujiena). Geriausia laistyti pastovėjusiu lietaus vandeniu.

Kas „skanu“ hortenzijoms

Per vasarą hortenzijas derėtų tręšti 2–3 kartus.

Birželį, pumpurų krovimo laikotarpiu, buvo būtina jas patręšti fosforu ir kaliu.

Dėl fosforo žiedynai būna dideli ir taisyklingai išsivystę. Taip pat be šio elemento krūmas negali visavertiškai išskleisti pumpurų, todėl nukenčia žiedynų vešlumas.

Kalis padeda išlaikyti sodrų žiedynų atspalvį, neleidžia žiedams susmulkėti bei prailgina žydėjimą. Tvirtos ir tankios hortenzijų žiedų kepurės – dar vienas šio makroelemento nuopelnas.

Liepą, pačiame žydėjimo įkarštyje, hortenzijos vėl tręšiamos kaliu ir fosforu, tačiau jau pridedant mikro- ir makroelementų.

Ypatingą dėmesį reikėtų skirti tręšimui geležimi, nes vasaros viduryje hortenzijos neretai kenčia nuo chlorozės – kai lapai pagelsta, tačiau jų gyslos išlieka žalios.

Ypatingą dėmesį reikėtų skirti tręšimui geležimi, nes hortenzijos neretai kenčia nuo chlorozės.

Naudinga naudoti ir sierą: ji išryškina žiedlapių spalvą ir kartu su kitomis medžiagomis saugo pumpurus bei žiedus nuo ankstyvo nukritimo.

Beje, fosforas dirvožemyje suriša aliuminį ir padaro jį nepasiekiamą didžialapės hortenzijos šaknims, todėl vietoj mėlynų ir žydrų žiedų ji pradeda žydėti rožiniais. Būtent dėl to šios rūšies hortenzijas reikia tręšti trąšomis, kuriose didelis kalio, bet nedidelis fosforo kiekis.

Artėjant rudeniui hortenzijos tręšiamos ir trečią kartą. Tokio tręšimo tikslas – prailginti žydėjimą bei paruošti krūmus žiemoti. Dėl maistinių medžiagų, ypač tų pačių kalio ir fosforo, nauji ūgliai palaipsniui subręsta ir medėja. Ateityje tai gali turėti įtakos ir žydėjimo kokybei: nespėję sutvirtėti ūgliai žiemą dažnai apšąla, o apšalę krūmai žydi silpniau.

Tad kuo gi konkrečiai ir kaip tręšti hortenzijas, kad žydėtų jos visą vasarą stambiais ir ryškiais žiedais?

Nuo humatų iki žliūgių

Prieš tręšiant verta įvertinti augalų bei dirvožemio būklę, o tuomet sudaryti preliminarų planą, kuris padės išvengti maistinių medžiagų pertekliaus. Tačiau vienas iš galimų variantų galėtų atrodyti taip:

• Birželis – laistymas mineralinėmis trąšomis.

• Liepa – organinės trąšos, o po savaitės – purškimas nuo chlorozės geležies chelatu (10 g trąšų 10 litrų vandens).

• Rugpjūtis – laistymas mineralinėmis arba organinėmis trąšomis.

Pertraukos tarp tręšimų turėtų būti ne trumpesnės kaip 2–3 savaitės.

O štai tokios rekomenduojamos mineralinės trąšos hortenzijoms vasarą tręšti (pasirinktinai):

• 5–10 g karbamido, 30 g superfosfato ir 20 g kalio sulfato mišinys 10 litrų vandens.

• 10 g kalio monofosfato 10 litrų vandens.

• 6–8 ml kalio humato 10 litrų vandens.

• 20–30 g nitrofoskos 1 kvadratiniam metrui.

• Bet koks paruoštas vandenyje tirpus mineralinis kompleksas su žyma „Hortenzijoms“.

Taip pat naudinga naudoti preparatus su aminorūgštimis, skirtus hortenzijoms ir azalijoms.

Organinės trąšos vasariniam hortenzijų tręšimui (pasirinktinai):

• Galvijų mėšlo raugas (santykiu 1:10).

• Paukščių mėšlo raugas (santykiu 1:15).

• Piktžolių raugas (ypač naudingos dilgėlės, kiaulpienės, balandos, žliūgės).

• Perpuvęs mėšlas, biohumusas arba kompostas (15–20 kg vienam krūmui).

Hortenzijoms tręšti negalima naudoti dirvą deoksiduojančių – tai yra, šarminančių medžiagų (medžio pelenų, dolomitmilčių ir kitų), taip pat bet kokių priemonių, kurių sudėtyje yra chloro.

Vasarą reikėtų naudoti minimalų azoto kiekį, kad nebūtų stabdomas žydėjimas. Hortenzijos taip pat prastai reaguoja į bet kokią šviežią gyvūninės kilmės organiką, todėl prieš naudojimą ją būtina užraugti ir gerai praskiesti vandeniu – kaip kad nurodyta.

Kaip pakeisti hortenzijų spalvą

Jau minėjome, kad trąšos gali turėti įtakos didžialapių hortenzijų žiedynų spalvai.

Taip pat didelę įtaką tam daro dirvožemio rūgštingumas: kai dirva rūgšti – pH neviršija 5,0–5,5 – žiedai būna mėlyni. Kai šarminė – pH 6,5–7,0 – rožiniai. O kai neutrali, tai yra pH 5,5–6,5, – melsvai rausvi arba alyviniai.

Jei norite šiek tiek paeksperimentuoti, būtinai pirmiausia išmatuokite dirvožemio rūgštingumą ir jau po to į dirvą aplink hortenzijų krūmus įterpkite reikiamus komponentus:

• Jeigu norite, kad didžialapė hortenzija žydėtų mėlynais žiedais – aukštapelkių durpių, spygliuočių žievės arba citrinos rūgšties (10–20 g 10 litrų vandens), aliuminio sulfato (15–20 g 10 litrų vandens).

• Jeigu norite sulaukti rožinių žiedų – gesintų kalkių, medžio pelenų, dolomitmilčių ar kitos deoksiduojančios medžiagos tiek, kad galutinis pH neviršytų 6,5, kitaip hortenzija gali susirgti chloroze.

Kita galimybė – įsigyti jau paruoštą preparatą hortenzijų spalvai keisti, pavyzdžiui, iš rožinės į žydrą. Augalų, kurių žiedynai iš prigimties yra mėlyni, spalva panaudojus šių preparatų taps dar sodresnė.

Tačiau turėkite omenyje: žiedynų spalva pasikeičia ne iš karto vos patręšus – pokytis gali išryškėti netgi kitą sezoną, kai medžiagos bus įsisavintos ir įvyks reikiamos reakcijos.

     Įdomus faktas

Skintoms hortenzijoms naują atspalvį galima suteikti maistiniais dažais. Tam stiebai nupjaunami smailiu kampu ir pamerkiami į vandenį su ištirpintais rožiniais arba mėlynais dažais. Jau po kelių dienų žiedlapiai pradeda įgyti naują atspalvį.