Telefonas ar klozetas: kur iš tiesų daugiau bakterijų?

Jį dedame ant virtuvės stalo, nešamės į darbą, parduotuvę, autobusą, kartais net į tualetą. Paskui tuo pačiu daiktu liečiame veidą, o prieš pietus dar spėjame patikrinti žinutes.

Ir visa tai darome beveik nesusimąstydami.

Kalbame apie išmanųjį telefoną – ištikimą kasdienį palydovą, kuris, pasirodo, gali būti ir nedideliu bakterijų viešbučiu.

Mokslininkai jau ne vienus metus tyrinėja, kokie mikroorganizmai gyvena ant telefonų ekranų ir korpusų. Rezultatai rodo, kad ten aptinkama ne tik įprastų žmogaus odos bakterijų, bet ir tokių, kurios tam tikromis aplinkybėmis gali sukelti ligas.

Ar tai reiškia, kad telefonas pavojingesnis už nešvarų tualetą? Nebūtinai. Tačiau kai kurie mūsų įpročiai tikrai verti dėmesio.

Kodėl telefonas tampa bakterijų viešbučiu?

Pamėginkite prisiminti, kiek kartų šiandien jau palietėte savo telefoną.

Ryte išjungėte žadintuvą, perskaitėte naujienas, patikrinote orus, atsakėte į žinutę, galbūt peržiūrėjote socialinius tinklus.

Ir tai dar tik dienos pradžia.

Kiekvieną kartą liesdami telefoną galime pernešti ant jo paviršiaus mikroorganizmų, esančių ant mūsų pirštų.

O rankomis liečiame beveik viską: durų rankenas, pinigus, pirkinių vežimėlius, banko kortelių skaitytuvus, laiptų turėklus ir daugybę kitų paviršių.

Vėliau vėl paimame telefoną.

Taip susidaro nuolatinė mikroorganizmų kelionė tarp rankų, telefono ir aplinkos.

Papildoma problema ta, kad telefoną reguliariai valome gerokai rečiau, nei plauname rankas.

Virtuvės stalą nušluostome, vonios kriauklę išvalome, o telefoną kartais prisimename tik tada, kai ekranas tampa nusėtas pirštų atspaudais.

Tačiau blizgantis ekranas dar nereiškia, kad jis mikrobiologiškai švarus.

Tyrimai atskleidė netikėtą įvairovę

2020 metais moksliniame žurnale „Travel Medicine and Infectious Disease“ paskelbta apžvalga apėmė 56 tyrimus, atliktus 24 pasaulio valstybėse.

Daugumoje jų ant mobiliųjų telefonų rasta bakterijų. Kai kuriuose tyrimuose taip pat aptikta grybelių bei virusų.

Tarp dažniausiai nustatytų mikroorganizmų buvo stafilokokai, įprastai gyvenantys ant žmogaus odos.

Tačiau mokslininkai aptiko ir bakterijų, kurios gali būti susijusios su žarnyno mikroflora ar aplinkos tarša.

Dar vienas įdomus tyrimas paskelbtas 2024 metais.

Mokslininkai ištyrė 20 tarptautinės konferencijos dalyvių telefonų mėginius, naudodami šiuolaikinius genetinės analizės metodus.

Tyrimo metu nustatyta daugiau kaip 2 200 įvairių mikroorganizmų genetinių požymių, tarp jų bakterijų, virusų, grybelių ir pirmuonių.

Skaičius įspūdingas, tačiau jį reikia suprasti teisingai.

Tai nereiškia, kad kiekviename telefone gyveno daugiau kaip du tūkstančiai pavojingų mikrobų.

Mokslininkai vertino visų tirtų telefonų mėginius, o genetinės medžiagos aptikimas ne visada reiškia, kad paviršiuje yra gyvas ir galintis užkrėsti mikroorganizmas.

Vis dėlto tyrimas puikiai parodo, kokia įvairi gali būti mūsų kasdienio prietaiso mikrobiologinė aplinka.

Ar telefonas tikrai dešimt kartų nešvaresnis už klozetą?

Šis teiginys internete kartojamas jau daugelį metų.

Jis skamba taip įspūdingai, kad norisi iškart padėti telefoną ant stalo ir eiti plauti rankų.

Tačiau mokslininkų duomenis verta vertinti atsargiai.

2017 metais Mičigano universiteto specialistai rašė, kad ant telefonų gali būti dešimt kartų daugiau bakterijų nei ant daugumos klozetų sėdynių.

Vis dėlto vėliau bandant atsekti šio palyginimo pirminį mokslinį šaltinį paaiškėjo, kad patikimo tyrimo, pagrindžiančio būtent tokį santykį, rasti nepavyko.

Tai nereiškia, jog telefonai yra švarūs.

Tai reiškia tik tiek, kad vieno universalaus skaičiaus, tinkamo visiems telefonams ir visiems tualetams, nėra.

Juk vienas žmogus telefoną reguliariai valo, kitas jo nevalo mėnesiais. Vienas prietaisas naudojamas tik namuose, kitas kasdien keliauja po dirbtuves, ligoninę ar statybvietę.

Be to, bakterijų skaičius neatskleidžia visos tiesos apie pavojų sveikatai.

Tūkstančiai nekenksmingų bakterijų nebūtinai pavojingesnės už mažesnį kiekį ligą sukelti galinčių mikroorganizmų.

Taigi moksliniu požiūriu svarbiau ne tai, kuris daiktas laimi nešvaros varžybas, o kokių bakterijų ant jo yra ir ar jos gali patekti į žmogaus organizmą.

Didžiausia klaida – telefonas tualete

Tikriausiai kiekvienas pažįstame žmogų, kuris be telefono neina net į vonios kambarį.

O gal ir patys kartais taip elgiamės.

Problema ta, kad tualete mikroorganizmai gali patekti ant įvairių paviršių.

Jų gali būti ant durų rankenų, vandens nuleidimo mygtukų, čiaupų ir kitų dažnai liečiamų vietų.

Nuleidžiant vandenį taip pat gali susidaryti smulkių lašelių, kurie pasklinda aplinkoje.

Jeigu tuo metu rankose laikomas telefonas, jis tampa dar vienu paviršiumi, ant kurio gali patekti mikroorganizmų.

Net jei išėję iš tualeto kruopščiai nusiplauname rankas, vėliau paėmę nenuvalytą telefoną galime jas vėl užteršti.

Todėl specialistai pataria telefoną geriau palikti už tualeto durų.

Juk naujienos ir socialiniai tinklai per tas kelias minutes niekur nedings.

Kokios bakterijos gali gyventi ant ekrano?

Moksliniuose tyrimuose ant mobiliųjų telefonų dažnai aptinkami stafilokokai.

Dalis jų yra įprasti žmogaus odos gyventojai ir paprastai problemų nesukelia.

Tačiau kai kurios rūšys, pavyzdžiui, auksinis stafilokokas, tam tikromis aplinkybėmis gali sukelti infekcijas.

Tyrėjai taip pat aptinka žarninių bakterijų, tarp jų – Escherichia coli, geriau žinomą kaip žarninė lazdelė.

Svarbu žinoti, kad ne visos šios bakterijos atmainos yra pavojingos. Daugelis jų natūraliai gyvena žmogaus žarnyne.

Tačiau tam tikros atmainos gali sukelti žarnyno infekcijas, o bakterijų aptikimas ant telefono gali rodyti nepakankamą rankų higieną ar kontaktą su užterštais paviršiais.

Ypatingą dėmesį mokslininkai skiria telefonams sveikatos priežiūros įstaigose.

Ten ant prietaisų gali patekti ir antibiotikams atsparių mikroorganizmų.

Vis dėlto vien bakterijų radimas ant telefono neįrodo, kad būtent jis sukėlė konkrečią infekciją.

Tam reikia gerokai sudėtingesnių tyrimų.

Kodėl vieni telefonai nešvaresni už kitus?

Mikroorganizmų kiekį lemia daugybė veiksnių.

Vienas svarbiausių – mūsų įpročiai.

Jeigu telefonu naudojamės valgydami, gamindami maistą, važiuodami viešuoju transportu ar dirbdami nešvariomis rankomis, ant jo gali patekti daugiau įvairių mikroorganizmų.

Svarbu ir tai, kur telefoną laikome.

Prietaisas, nuolat dedamas ant bendrų stalų, prekystalių ar kitų dažnai liečiamų paviršių, susiduria su daugiau galimų taršos šaltinių.

Dar vienas dažnai pamirštamas dalykas – telefono dėklas.

Jo paviršius, kraštai ir tarpeliai taip pat renka nešvarumus, todėl nuvalyti vien ekraną ne visada pakanka.

Tačiau nereikėtų manyti, kad kiekvienas mikroorganizmas, patekęs ant telefono, ten būtinai dauginasi.

Dalis jų ant sausų paviršių ilgai neišlieka, kitų išgyvenamumas priklauso nuo temperatūros, drėgmės ir aplinkos sąlygų.

Telefonas nėra stebuklingas bakterijų inkubatorius. Jis tiesiog labai dažnai liečiamas ir kartu su mumis keliauja po įvairias vietas.

Kaip tinkamai išvalyti telefoną?

Geroji žinia ta, kad daugeliu atvejų nereikia jokių brangių prietaisų ar specialių dezinfekavimo aparatų.

Svarbiausia – reguliariai ir tinkamai nuvalyti dažnai liečiamus paviršius.

Pirmiausia telefoną reikėtų išjungti ir atjungti nuo įkroviklio.

Kasdieniams nešvarumams pašalinti paprastai tinka minkšta, švari mikropluošto šluostė.

Jeigu reikia dezinfekuoti, būtina vadovautis konkretaus telefono gamintojo rekomendacijomis.

Pavyzdžiui, „Apple“ leidžia išorinius „iPhone“ paviršius atsargiai valyti servetėlėmis su 70 proc. izopropilo arba 75 proc. etilo alkoholio.

Panašias rekomendacijas tam tikriems savo telefonų paviršiams pateikia ir „Samsung“.

Tačiau tai nereiškia, kad bet kokį alkoholio turintį skystį galima pilti ant ekrano.

Skysčių negalima purkšti tiesiai ant telefono, leisti jiems patekti į jungtis ar garsiakalbių angas.

Taip pat nereikėtų naudoti baliklio, stiprių buitinių valiklių ar šiurkščių kempinių.

Geriausia naudoti gamintojo rekomenduojamą priemonę ir švelniai nuvalyti prietaiso paviršius.

Nepamirškite ir dėklo – jį verta nuimti ir išvalyti pagal medžiagai tinkamas instrukcijas.

Kas svarbiau – švarus telefonas ar švarios rankos?

Atsakymas gana paprastas: svarbūs abu, tačiau rankų higiena turi ypatingą reikšmę.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras primena, kad reguliarus rankų plovimas yra viena pagrindinių užkrečiamųjų ligų prevencijos priemonių.

Rankas rekomenduojama plauti su muilu ir tekančiu vandeniu ne trumpiau kaip 20 sekundžių.

Ypač svarbu tai padaryti pasinaudojus tualetu, prieš valgį ir ruošiant maistą, grįžus iš lauko ar prižiūrint sergantį žmogų.

Jeigu rankos nešvarios, o telefonas ką tik nuvalytas, situacija greitai pasikeis – vos paėmus prietaisą ant jo vėl pateks dalis mikroorganizmų.

Ir atvirkščiai: kruopščiai nusiplovus rankas, bet nuolat liečiant užterštus daiktus, jos taip pat gali vėl tapti nešvarios.

Todėl geriausia derinti abu įpročius.

Ar dėl nešvaraus telefono galima susirgti?

Teoriškai – taip, nes užteršti paviršiai gali būti viena iš mikroorganizmų perdavimo grandinės dalių.

Tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas nevalytas telefonas yra pavojingas.

Žmogaus organizmas kasdien susiduria su daugybe mikroorganizmų, o didelė jų dalis ligų nesukelia.

Infekcijos rizika priklauso nuo konkretaus sukėlėjo, jo kiekio, perdavimo būdo ir žmogaus sveikatos būklės.

Mokslininkai pripažįsta, kad telefonai gali prisidėti prie mikroorganizmų plitimo, tačiau nustatyti, kiek konkrečių susirgimų kyla būtent dėl jų, sudėtinga.

Tad pagrindo panikuoti nėra.

Nereikia dezinfekuoti telefono kiekvieną kartą gavus žinutę ar pakalbėjus su draugu.

Tačiau verta įprasti jį reguliariai valyti, ypač po naudojimo aplinkoje, kur galimas didesnis užterštumas.

Mažas įprotis, kuris gali daug pakeisti

Pagalvokite, kiek kartų per dieną plaunate rankas.

O kada paskutinį kartą valėte savo telefoną?

Jeigu atsakymui prireikė gerokai daugiau laiko, tikriausiai nesate vieni.

Išmanusis telefonas tapo tokiu įprastu kasdienybės daiktu, kad beveik nepastebime, kiek skirtingų paviršių jis paliečia ir kiek kartų patenka į mūsų rankas.

Mokslininkų tyrimai primena paprastą dalyką: net ir šiuolaikiškiausias, brangiausias, naujausias telefonas nėra apsaugotas nuo mikroorganizmų.

Todėl galbūt šiandien verta atlikti vieną nedidelį eksperimentą.

Prieš vėl paimdami telefoną, pagalvokite, kur jis buvo per pastarąsias kelias valandas.

Ant virtuvės stalo? Automobilyje? Darbe? Parduotuvėje? Gal net tualete?

O tada skirkite minutę jam nuvalyti.

Juk būtų šiek tiek ironiška turėti telefoną, kuris atpažįsta mūsų veidą, matuoja žingsnius ir padeda stebėti sveikatą, tačiau patiems pamiršti pasirūpinti jo švara.