Ar galima apsvaigti nuo arbatos?

Arbata daugeliui asocijuojasi su ramybe, jaukumu ir poilsiu. Tačiau internete vis dažniau pasakojama apie neįprastą reiškinį – vadinamąjį arbatos apsvaigimą.

Kai kurie žmonės tikina, kad išgėrę stiprios kiniškos arbatos pajunta lengvą euforiją, neįprastą energijos antplūdį ar net savotišką apsvaigimą.

Ar tai iš tiesų įmanoma? Mokslininkai teigia, kad arbata gali paveikti mūsų savijautą, tačiau tikrovė gerokai skiriasi nuo pasakojimų apie stebuklingą gėrimą.

Kiniška arbata, kuri neva svaigina

Kinų arbatos kultūroje egzistuoja sąvoka cha zui, kurią galima išversti kaip „arbatos apsvaigimą“.

Taip apibūdinama būsena, kai išgėręs stiprios arbatos žmogus pajunta neįprastą lengvumą, atsipalaidavimą, pakilią nuotaiką ar sustiprėjusį dėmesį.

Dažniausiai tokios istorijos siejamos su puero arbata. Tai ypatingu būdu apdorota kiniška arbata, kuri neretai parduodama suspausta į kietus papločius ir gali būti ilgai brandinama.

Internete galima rasti pasakojimų, esą kokybiškas pueras sukelia savotišką euforiją, o jo poveikis primena lengvą apsvaigimą nuo alkoholio.

Vis dėlto mokslas atskiros „arbatos apsvaigimo“ būsenos nėra patvirtinęs. Tai veikiau neformalus pavadinimas įvairiems pojūčiams, kuriuos gali sukelti arbatoje esančios medžiagos, aplinka ir paties žmogaus lūkesčiai.

Kodėl arbata veikia smegenis?

Pagrindinė arbatos poveikį nervų sistemai lemianti medžiaga yra kofeinas.

Nors įprasta jį sieti su kava, kofeino yra ir juodojoje, žaliojoje, baltojoje arbatoje, taip pat ulonge bei puere.

Kartais arbatoje esantis kofeinas vadinamas teinu, tačiau chemiškai tai ta pati medžiaga.

Kofeinas slopina adenozino – medžiagos, padedančios reguliuoti mieguistumą, – poveikį smegenyse. Todėl žmogus kurį laiką gali jaustis žvalesnis, lengviau susikaupti ir mažiau pavargęs.

Tačiau arbatoje yra dar viena įdomi medžiaga – aminorūgštis L-teaninas.

Kai kurie tyrimai rodo, kad ji gali padėti palaikyti dėmesį ir turėti raminamąjį poveikį.

Būtent kofeino ir L-teanino deriniu kartais aiškinamas neįprastas arbatos poveikis: žmogus jaučiasi žvalus, tačiau kartu gali patirti ir tam tikrą atsipalaidavimą.

Vis dėlto tai nereiškia, kad L-teaninas panaikina nepageidaujamą kofeino poveikį.

2025 metais moksliniame žurnale „Nutrition Reviews“ paskelbta sisteminė apžvalga, kurioje įvertinta 50 atsitiktinių imčių klinikinių tyrimų, nagrinėjusių arbatos ir jos veikliųjų medžiagų poveikį žmogaus pažinimo funkcijoms, miegui bei nuotaikai.

Mokslininkai nustatė, kad kofeino ir L-teanino derinys gali turėti nedidelį teigiamą poveikį kai kuriems dėmesio bei protinės veiklos rodikliams.

Tam tikri pokyčiai buvo pastebimi per pirmąsias dvi valandas po šių medžiagų vartojimo.

Tačiau įrodymų apie poveikį nuotaikai gerokai mažiau, o tyrimų rezultatai nėra vienareikšmiai.

Be to, nemažoje dalyje eksperimentų buvo tiriamos atskiros veikliosios medžiagos, o ne įprastai paruošta arbata.

Todėl iš šių rezultatų negalima daryti išvados, kad puero ar kitos rūšies arbatos puodelis sukels euforiją.

Moksliniai duomenys patvirtina arbatos sudedamųjų medžiagų poveikį budrumui ir dėmesiui, bet ne kokį nors ypatingą, į alkoholio poveikį panašų apsvaigimą.

Lietuvoje gerai žinomas čefyras – kalėjimų kultūros dalis

Kalbant apie stiprios arbatos poveikį, verta prisiminti ir Lietuvoje žinomą čefyrą – itin koncentruotą juodosios arbatos gėrimą, ilgą laiką sietą su sovietinių ir posovietinių kalėjimų kasdienybe.

Čefyras nuo įprastos arbatos skiriasi pirmiausia koncentracija. Jam naudojamas neįprastai didelis kiekis arbatžolių, todėl gėrimas būna labai tamsus, kartus ir gali turėti daug kofeino.

Šis gėrimas kalėjimuose buvo ne tik būdas prasiblaškyti ar įveikti mieguistumą. Bendras čefyro gėrimas tapdavo savotišku ritualu, bendravimo ir tarpusavio santykių dalimi.

Apie čefyrą rašė ir Lietuvos autoriai, patys susidūrę su įkalinimo sistema. 1996 metais spaudoje publikuotame rašytojo Sauliaus Stomos pasakojime „Pirmasis čefyro gėrimas“ pabrėžta, kad šis gėrimas veikiau tonizuoja, nei svaigina kaip alkoholis ar narkotinės medžiagos.

Dar išsamesnį jo vaidmenį atskleidžia kalėjimo ir kriminalinio žargono tyrinėtojo Roberto Kudirkos žodynas. Jame čefyras apibūdinamas kaip labai stipri juodoji arbata, o jos gėrimas – kaip savitas kalinių bendravimo ritualas.

Tačiau stipri arbata nėra nekaltas alkoholio ar kitų svaigalų pakaitalas. Didelis kofeino kiekis gali sukelti širdies plakimą, drebulį, nerimą, pykinimą ir nemigą. Reguliariai vartojant daug kofeino, vystosi pripratimas, o staiga jo atsisakius gali prasidėti galvos skausmai, nuovargis ir dirglumas.

Taigi čefyro reputaciją lėmė ne kokia nors paslaptinga svaiginamoji medžiaga, o stiprus stimuliuojamasis poveikis ir ypatinga vieta kalėjimų subkultūroje.

Kada arbatos jau per daug?

Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) duomenimis, įprastame 220 mililitrų juodosios arbatos puodelyje vidutiniškai yra apie 50 miligramų kofeino.

Tačiau šis kiekis nėra pastovus. Jis priklauso nuo arbatos rūšies, arbatžolių kiekio, plikymo trukmės ir vandens temperatūros.

Sveikiems suaugusiesiems iki 200 miligramų kofeino vienu kartu ir iki 400 miligramų per dieną, gaunamų iš visų šaltinių, paprastai nekelia susirūpinimo dėl saugumo.

Nėščiosioms rekomenduojama neviršyti 200 miligramų kofeino per parą. Šios ribos nėra individualaus saugumo garantija – kai kurie žmonės nepageidaujamą poveikį pajunta nuo gerokai mažesnio kiekio.

Ypač atsargūs turėtų būti žmonės, kuriems kofeinas sukelia širdies plakimą, nerimą ar miego sutrikimus.

Svarbu nepamiršti, kad kofeino gauname ne tik iš arbatos, bet ir iš kavos, energinių gėrimų, kolos bei kai kurių kitų produktų.

Ar verta ieškoti „arbatos apsvaigimo“?

Stipri arbata tikrai gali pakeisti savijautą. Vieniems ji suteikia žvalumo, kitiems padeda susikaupti, o dar kiti po kelių puodelių pajunta nemalonų nerimą ar galvos svaigimą.

Tačiau nei brangus pueras, nei ypatingas arbatos ruošimo ritualas negarantuoja neįprastos euforijos.

Didelę reikšmę gali turėti ir pati aplinka. Ramus arbatos gėrimas, malonus aromatas, poilsis bei atsitraukimas nuo kasdienių rūpesčių gali pagerinti savijautą nepriklausomai nuo gėrimo cheminės sudėties.

O bandymas specialiai pasiekti apsvaigimą geriant itin stiprią arbatą gali baigtis visai ne maloniais pojūčiais.

Svarbiausia išvada paprasta: arbata gali stimuliuoti ir padėti atsipalaiduoti, tačiau mokslas nepatvirtina, kad ji sukeltų ypatingą, nuo įprasto kofeino poveikio nepriklausomą apsvaigimą.