Žalieji gydytojai protui ir kūnui

Geriausi kambariniai augalai psichinei sveikatai – ir fizinei taip pat.

Neatsitiktinai sodininkystė ir kambarinių augalų kolekcionavimas pastaraisiais metais tapo viena populiariausių tendencijų socialiniuose tinkluose. Vien per pandemiją patyrėme tiek netikėtų gyvenimo pokyčių bei nerimo, jog paguodos, pozityvo ir grožio ėmėme ieškoti ir ant savo pačių palangių.

Taip daugybei žmonių augalų priežiūra tapo terapiniu hobiu, kurį sveikina net gydytojai psichoterapeutai. Anot jų, žalioji aplinka itin naudinga psichikai: mažina ir stresą, ir depresiją, skatina bendravimą, protinę veiklą, gerina nuotaiką, galiausiai – kelia savigarbą.

„Tvirtai žemei po kojomis“ užtenka ir vazono

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad buvimas gamtos apsuptyje – ar tai būtų miškas, sodo sklypas, ar keli vazonai ant palangės, – teikia didžiulę naudą sveikatai.

Pavyzdžiui, vienos ligoninės pacientai iš palatų, kuriose buvo augalų, mažiau skųsdavosi skausmais, aukštu kraujospūdžiu, silpnumu ir nerimu nei tie, kurių palatose augalų nebuvo.

Pasirodo, kai kontaktuojame su augalais, streso hormono kortizolio lygis mūsų organizme ima mažėti, o kartu su juo traukiasi nuovargis, dirglumas, aukštas kraujospūdis.

Sodininkavimas ir augalų priežiūra taip pat yra puikus būdas pabėgti nuo negatyvių minčių ar emocijų. Tyrimais įrodyta, kad tokia veikla slopina nerimo, depresijos simptomus, didina produktyvumą bei serotonino – vadinamojo laimės hormono lygį.

Augalai netgi padeda mums vėl atrasti tvirtą žemę po kojomis, tikina psichologai. Reikalingi didesnės ar mažesnės priežiūros, jie priverčia sutelkti dėmesį į tai, kas vyksta dabar, užuot krimtusis dėl praeities ir nerimavus dėl ateities.

Organizmas į tokį smegenų persiorientavimą sureaguoja nedelsdamas ir jame taip pat prasideda teigiami pokyčiai: širdis ima plakti lėčiau, kiekvienas įkvėpimas tampa gilesnis, pakankamai deguonies gaunantys raumenys atsipalaiduoja.

O kai žalieji globotiniai suklesti, ateina ir ūpą smarkiai pakeliantis pasiekto tikslo jausmas.

Sveikatos mokytojai

Gydytojai psichoterapeutai teigia galintys paliudyti sodininkavimo naudą pacientų nuotaikai, motyvacijai, pasitikėjimui savimi, energingumui, kūrybiškumui, norui bendrauti ir bendradarbiauti.

Mokymąsi pažinti, ko augalams reikia, – tai yra domėtis jų laistymu, tręšimu, genėjimu, specialistai laiko itin vertingomis patirtimis. Nes jos padeda suvokti, kad mes su augalais turime daug bendrumų, ir tai augina empatiją.

Aišku, apstatę kambarius vazonais tą pačią akimirką sveikesni netapsime, tačiau augalai – labai svarbi psichinės sveikatos profilaktikos dalis.

Kiekgi reikia turėti žaliųjų augintinių, kad pajustume apčiuopiamą naudą? Ogi kiek norite. Skaičius čia visai nesvarbus – svarbus ryšys su augalais. Jie turi stovėti ten, kur juos dažnai matysite, atrodyti sveiki ir

laimingi. Tad jei iki šiol nebuvote dideli gėlių mylėtojai, staiga prisipirkę jų greičiausiai sukelsite sau didžiulį stresą blaškydamiesi nuo vienos prie kitos ir stengdamiesi nenumarinti.

Pradžiai užteks ir vieno vazonėlio su augalu, kad pajustumėte malonų savo dvasinės būsenos poslinkį. Savo spalva, lapų raštais, aromatu augalas prisidės prie jūsų nuotaikos gerinimo kas kartą, kai liesite ar tik eisite pro šalį.

Tai labai svarbu – iškart per daug iš savęs nereikalauti, įspėja psichologai. Niekas negimė mokėdamas sodininkauti. Augalų priežiūros mokomasi, įgūdžiai ateina su patirtimi, todėl jokiu būdu nesmerkite savęs, jeigu iš pirmo ar antro karto kas nors nepavyks.

Žvelkite į šviesiąją pusę: augalo priežiūra moko mus drausmės, kantrybės, skatina laikytis režimo. Reikia tik pasirinkti sau tokį žaliąjį psichoterapeutą, kuris bus ir prie širdies, ir į naudą sveikatai.

Trijuostė sansevjera

Kaip ir visi augalai, sansevjeros – gyvos psichoterapijos priemonės, rekomenduojamos tiek darbo vietoms, mokykloms, tiek namams (ypač miegamiesiems).

Tai puikiausias pirmasis augalas tiems, kas anksčiau jų priežiūra nesidomėjo. Sansevjeros visai nereiklios, išgyvens ir pamirštos palaistyti, be to, pralinksminančios liaudišku pavadinimu – uošvės liežuvis.

Dar jos filtruoja orą, sugeria iš jo toksines medžiagas (anglies monoksidą, benzeną, formaldehidą, ksileną, tolueną, trichloretileną). Tai viena priežasčių, kodėl sansevjeros rekomenduojamos augintinės alergiškiems ir astma sergantiems žmonėms: jos pripildo aplinką ir deguonies, ir drėgmės, taip sumažindamos oru sklindančių alergenų, tokių kaip dulkės, poveikį.

Sansevjerų nauda fizinei sveikatai labai įvairiapusė, tik, deja, mokslo dar nepatvirtinta. Bet augalijos ekspertams ji abejonių nekelia. Specialistų teigimu, šie augalai – puikiausia priemonė nuo smulkių negalavimų, mat užgydo odos žaizdeles ir nudegimus, slopina uždegimus ir galvos sopulį, palaiko normalų kraujospūdį, stiprina imunitetą, padeda atsikratyti vidinių parazitų.

Tačiau naudoti uošvės liežuvius gydomaisiais tikslais derėtų itin atsargiai. Sansevjerų lapuose yra saponinų, o šie junginiai, įeinantys į vaistų nuo choleros, diuretikų ir laisvinamųjų sudėtį, dideliais kiekiais nuodingi.

Galiausiai, jeigu tikite ir pasitikite fengšui, įsigykite trijuostę sansevjerą, kad ji sugertų į namus užklydusią neigiamą energiją, padėtų mokytis, išsklaidytų pavydą ir kartėlį. Vazonėlius statykite patalpose, kur žmonės linkę ginčytis, arba prie kenksmingą spinduliuotę skleidžiančių prietaisų.

Kuokštinis chlorofitas

Vienas iš augalų, mažiausiai reikalingų priežiūros, ir vienas geriausių oro grynintojų.

Kadangi chlorofitų šviesos poreikis tėra vidutinis, o drėgmės pomėgis net labai didelis, daug kas vazonėlius su šiuo augalu stato vonios kambaryje. Taip šis tampa jaukesnis ir dar labiau tinkamas atsipalaiduoti.

Kuokštinius chlorofitus itin paprasta dauginti – pavyksta net pradedantiesiems, – ir kuo jų daugiau namuose, tuo švaresniu oru kvėpuojame, nes šie augalai absorbuoja ir anglies monoksidą, ir tokius chemikalus, kaip formaldehidas, ksilenas, benzenas.

Beje, chlorofitų lapuose esama uždegimus slopinančių medžiagų. Preliminarūs moksliniai tyrimai

rodo, kad jos gali pasitarnauti kuriant vaistus nuo artrito.

Alavijas

Lengvai prisitaikantis ir visas augintojo klaidas atleidžiantis alavijas nekels nė menkiausio streso – jam užteks, jei palaistysite kartą per mėnesį.

Apie gydomąsias alavijų savybes turbūt nereikia nė priminti – visiems žinoma, ką gali šių augalų sultys. Nusideginus ar nudegus saulėje, įsipjovus, nusibrozdinus pakanka atsilaužti gabalėlį lapo ir patepti žaizdelę. Ji sugis greičiau, o ir skausmas nuslops.

Dar alavijai valo patalpų orą.

Skindapas

 

Mėgstami kambariniai augalai standžiais širdelės formos lapais turi daug gerbėjų ne tik dėl savo dekoratyvumo, nors gali ir svirti, ir lipti, ir vyniotis. Skindapai filtruoja orą – ir išvalo iš jo ne tik anglies monoksidą, bet ir formaldehidą, benzeną, padeda panaikinti nemalonius kvapus.

O po ilgos dienos, praleistos spoksant į kompiuterio ekraną, mažina akių sudirgimą.

Psichinei sveikatai skindapai naudingi tuo, kad teikia visus augalininkystės džiaugsmus nereikalaudami didelių pastangų ir nenuvildami. Juos galima išauginti iš nuskinto lapelio, pastatyti toli nuo šviesos, pamiršti palaistyti, ir vis tiek klestės!

Levandos

Pagrindinė šio augalo savybė – aromatas, padedantis nusiraminti

ir atsipalaiduoti. Kvėpuodami juo, mažiau stresuojame ir kiečiau miegame.

Kaip išorinė priemonė levandos naudojamos odai gydyti skirtuose tepaluose bei kompresuose, nes turi uždegimą slopinančių savybių.

Tad auginkite levandas sode, ant palangių, laikykite džiovintas puokštes kambariuose, o maudydamiesi nepamirškite įberti žiedų į vonios vandenį.

Bazilikas

Vien žolelių auginimas savomis rankomis, rinkimas, panaudojimas jau daro teigiamą įtaką psichinei sveikatai, nes užtikrina pozityvius sensorinius potyrius.

Bene vasariškiausia prieskoninė žolelė bazilikai ne tik nepakeičiami virtuvėje, bet ir itin naudingi sveikatai. Jie padeda kovoti su įtampa ir nerimu, bazilikų lapeliai – veiksmingas adaptogenas, tai yra natūrali priemonė, leidžianti organizmui lengviau prisitaikyti prie stresinės aplinkos.

Trumpai tariant, reziumuoja psichologai, bazilikai – šviesesnės galvos garantas.

Vaistinė melisa

Garsėjančios raminamosiomis savybėmis ir citrinų aromatu, suintensyvėjančiu patrynus lapelius tarp pirštų, melisos nuo seno naudotos miegui ir apetitui gerinti, įtampai ir nerimui mažinti, virškinimo sutrikimams gydyti.

Vaistinės melisos naudojamos ne tik arbatų mišiniuose, bet ir kosmetikos produktuose. O dar jas nesunkiai galima užsiauginti vazonėlyje ant palangės – tereikia bent 4–6 valandų saulės per dieną.

Pipirmėtė

Psichologų patikinimu, labai naudinga tiesiog pauostyti mėtų lapelių – visai nebūtina puodeliais gerti pipirmėčių arbatą, kad jos užtikrintų greitą raminamąjį efektą.