Užstrigote spręsdami problemą? Trumpas snaudulys gali padėti

Užstrigote spręsdami problemą, niekaip nepavyksta sugalvoti originalios idėjos ar prisiminti, kur padėjote svarbų daiktą? Galbūt laikas ne dar stipriau įtempti smegenis, o… trumpam užsnūsti.

Ir ne, tai nėra tinginių pasiteisinimas. Mokslininkai nustatė, kad vos kelios akimirkos tarp budrumo ir miego gali padėti žmogui kūrybiškiau pažvelgti į užduotį. Įdomiausia, kad panašų metodą dar praėjusiame amžiuje aprašė vienas ekscentriškiausių pasaulio menininkų – Salvadoras Dalí.

Jo receptas buvo paprastas: patogus krėslas, metalinis raktas, lėkštė ir trupinėlis miego.

Kodėl Salvadoras Dalí miegodavo su raktu?

Įsivaizduokite garsųjį ispanų dailininką, patogiai įsitaisiusį krėsle. Vienoje rankoje jis laiko sunkų metalinį raktą, o ant grindų po ranka padėta lėkštė.

Menininkas užsimerkia ir pamažu pradeda snausti. Pirštams atsipalaidavus, raktas išslysta, trenkiasi į lėkštę ir pažadina jį skambiu žvangtelėjimu.

Viskas. Snaudulys baigtas.

Atrodytų, kam taip vargti, jeigu galima tiesiog nusnausti pusvalandį?

Tačiau S. Dalí buvo įsitikinęs, kad būtent pirmosios užmigimo akimirkos slepia ypatingą kūrybinį potencialą. Jo manymu, trumpai panirus į miegą galima užčiuopti neįprastų vaizdinių ir minčių, kurie visiškai pabudus dažnai išnyksta.

Šį metodą dailininkas aprašė dar 1948 metais išleistoje knygoje „50 Secrets of Magic Craftsmanship“ („50 magiškosios meistrystės paslapčių“).

Ir nors siurrealizmo meistro kūrybiniai eksperimentai neretai atrodydavo keistoki, po daugelio dešimtmečių mokslininkai nusprendė patikrinti, ar šioje idėjoje nėra tiesos.

Panašus įprotis priskiriamas ir garsiajam amerikiečių išradėjui Thomui Edisonui, kuris, kaip pasakojama, snausdavo rankose laikydamas metalinius rutuliukus.

Smegenys dar nemiega, bet jau kuria keistus pasaulius

Užmigimas nėra toks paprastas, kaip išjungti kambario šviesą.

Mūsų smegenys iš budrumo į miegą pereina palaipsniui. Pirmiausia prasideda labai lengvo miego stadija, mokslininkų vadinama N1.

Būtent tada gali nutikti keistų dalykų.

Mintys ima klajoti, prisiminimai susimaišo su vaizduote, o prieš akis kartais pasirodo trumpi, į sapnus panašūs vaizdiniai.

Pavyzdžiui, visą vakarą dėlioję dėlionę, užmerkę akis galite įsivaizduoti besijungiančias detales. Po ilgos kelionės automobiliu kartais atrodo, kad judate net gulėdami lovoje.

Tokie išgyvenimai vadinami hipnagoginiais reiškiniais. Jie pasitaiko pereinant iš budrumo į miegą.

Įdomu tai, kad iš šios stadijos pažadintas žmogus neretai tvirtina apskritai nemiegojęs.

Tačiau smegenų aktyvumą registruojantys prietaisai rodo ką kita.

Mokslininkus sudomino galimybė, kad būtent šioje tarpinėje būsenoje smegenys lengviau užmezga netikėtas sąsajas tarp anksčiau žinomų dalykų.

Eksperimentas su buteliuku nustebino net mokslininkus

Paryžiaus smegenų instituto tyrėjai nusprendė išbandyti metodą, primenantį S. Dalí aprašytą gudrybę.

2021 metais žurnale „Science Advances“ paskelbtame eksperimente dalyvavo 103 savanoriai.

Jiems teko spręsti matematines užduotis. Iš pirmo žvilgsnio tai buvo nuobodūs skaičiavimai, tačiau užduotyse slėpėsi viena gudrybė.

Pastebėjus tam tikrą taisyklę, atsakymą buvo galima gauti gerokai greičiau.

Dalyviams apie šią galimybę niekas nepasakė.

Po pirmosios užduočių dalies jiems buvo suteikta 20 minučių pertrauka pritemdytoje patalpoje.

Savanoriai turėjo atsipalaiduoti, užsimerkti ir rankoje laikyti nedidelį daiktą – plastikinį buteliuką.

Užsnūdus ir atsipalaidavus pirštams, buteliukas nukrisdavo.

Tuo metu mokslininkai specialiais prietaisais registravo dalyvių smegenų aktyvumą, todėl galėjo nustatyti, ar žmogus iš tiesų buvo užmigęs.

Po pertraukos savanoriai vėl grįžo prie matematinių užduočių.

Ir čia paaiškėjo netikėtas dalykas.

83 procentai prieš 30 procentų

Tarp dalyvių, kurie bent 15 sekundžių praleido lengviausio miego stadijoje ir neperėjo į gilesnį miegą, paslėptą užduoties taisyklę vėliau atrado net 83 procentai.

Tuo tarpu tarp visą pertrauką išlikusių budrių dalyvių tokią gudrybę pastebėjo tik apie 30 procentų.

Dar įdomiau, kad perėjus į gilesnę miego stadiją pranašumas išnyko. Šioje grupėje paslėptą taisyklę atrado maždaug 14 procentų dalyvių.

Vadinasi, eksperimentas atskleidė ne šiaip snaudulio naudą, o galimą ypatingą pirmųjų užmigimo akimirkų poveikį.

Tiesa, skaičiai nereiškia, kad trumpai užsnūdęs žmogus tampa tris kartus protingesnis. Jie parodo tik tai, kaip konkrečios užduoties sprendimas sekėsi skirtingoms eksperimento dalyvių grupėms.

Vis dėlto rezultatas suteikė mokslinį pagrindą minčiai, kad užmigimo pradžioje smegenys gali būti ypač imlios netikėtiems sprendimams.

Pabudę genijais netapo

Jeigu jau ruošiatės ieškoti rakto ir lėkštės, yra viena svarbi aplinkybė.

Eksperimento dalyviai nepabusdavo žinodami atsakymą.

Jiems vis tiek reikėdavo toliau dirbti, skaičiuoti, klysti ir bandyti iš naujo.

Mokslininkai pastebėjo, kad paslėptą taisyklę atradusiems savanoriams po pertraukos dažnai dar prireikdavo daugybės bandymų.

Taigi pirmoji miego stadija, regis, nepadiktuoja gatavo sprendimo.

Ji gali padėti smegenims lengviau pastebėti ryšius, kurie anksčiau praslysdavo pro akis.

Be to, tyrėjams nepavyko nustatyti, kad per trumpą snaudulį matytų vaizdinių turinys būtų tiesiogiai susijęs su vėliau atrastu matematiniu sprendimu.

Kitaip tariant, sapne nebūtinai išvysite formulę ar genialaus išradimo brėžinį.

Tačiau po trumpo poilsio į tą pačią problemą galite pažvelgti kiek kitaip.

Mokslininkai susidomėjo ir sapnų turiniu

Šią tyrimų kryptį tęsia ir Masačusetso technologijos instituto (MIT) mokslininkai.

2023 metais žurnale „Scientific Reports“ paskelbtame tyrime jie bandė išsiaiškinti, ar užmigimo pradžioje patiriamus sapnus galima susieti su konkrečia kūrybine užduotimi.

Dalyviai buvo skatinami sapnuoti tam tikrą temą, o vėliau turėjo atlikti su ja susijusias kūrybines užduotis.

Paaiškėjo, kad žmonės, kurių sapnuose pasirodė pasirinkta tema, vėliau demonstravo geresnius kūrybinio mąstymo rezultatus.

Tai dar vienas argumentas, kad būsena tarp miego ir budrumo verta mokslininkų dėmesio.

Vis dėlto abu tyrimai buvo atliekami kontroliuojamomis sąlygomis, o jų rezultatai dar neįrodo, kad trumpas snaudulys padės kiekvienam žmogui kasdienėje veikloje.

Ar verta išbandyti Dalí metodą namuose?

Teoriškai galima pamėginti trumpai atsipalaiduoti ir stebėti mintis, atsirandančias prieš pat užmiegant.

Tačiau nebūtina iš rankos mėtyti sunkius raktus ar kitus daiktus.

Kur kas paprasčiau prisėsti patogioje, saugioje vietoje, užmerkti akis ir leisti mintims laisvai klajoti. Jeigu netikėtai šaus įdomi idėja, ją verta užsirašyti.

Tik nereikia painioti tokio eksperimento su įprastu poilsiu.

Mokslininkai netvirtina, kad nuolatinis miego nutraukinėjimas būtų naudingas sveikatai. Juo labiau trumpas snaudulys negali pakeisti visaverčio nakties miego.

O jeigu jaučiatės nuolat pavargę, geriau pirmiausia pasirūpinti pakankama miego trukme, o ne ieškoti stebuklingų kūrybiškumo gudrybių.

Vis dėlto ši istorija turi žavingą mintį.

Kartais geriausias būdas pajudėti iš vietos – trumpam nustoti stengtis.

Galbūt kitą kartą, kai niekaip nepavyks išspręsti keblaus klausimo, verta ne išgerti dar vieną puodelį kavos, o kelioms minutėms užmerkti akis.

Tik raktus galite palikti ant stalo.