Milijonai žmonių visame pasaulyje jaučia lėtinius skausmus. „Ko norėti – senatvė“, – dažniausiai atsidūstame ir mes. Ir kartais net būname teisūs! Kai kurie skausmai tikrai yra senėjimo proceso pasekmė. Išskyrus tuos atvejus, kai visiškai niekuo neypatingas skausmas tampa rimtos ligos signalu.

Todėl bendrosios praktikos gydytojai, fizioterapeutai, kiti sveikatos apsaugos ekspertai sudarė sąrašą elementariausių skausmų, į kuriuos prašo nemoti ranka, o iškart užsirašyti vizitui pas savo gydytoją.

Apatinės nugaros dalies skausmas

Neurologai sako, kad apie 80 proc. suaugusiųjų per savo gyvenimą patiria vienokios ar kitokios formos nugaros skausmą apatinėje jos dalyje. Gera žinia ta, jog daugeliui tai tiek ir tebūna – maudimas ties juosmeniu. Blogoji – kartais toks maudimas reiškia baisią diagnozę.

Gydytoju įspėjimu, staigus ir stiprus apatinės nugaros dalies skausmas, kurį papildo sunkumai šlapinantis arba tuštinantis, gali būti arklio uodegos sindromo ženklas.

Nors ši stuburo liga reta – pasitaiko 1 iš 33 000, bet labai pavojinga.

Širdies problemos ne visada pasireiškia krūtinės skausmais.

Sindromą gali sukelti juosmeninės stuburo dalies tarpslankstelinio disko išvarža arba auglys. Kai jie užspaudžia juosmeninio rezginio nervus, atsiranda skausmas, silpnumas kojose, sutrinka šlapinimosi ir tuštinimosi funkcija, aptirpsta sėdmenys ir audiniai aplink išangę.

Negydoma liga gali lemti netgi apatinės kūno dalies paralyžių.

Viršutinės nugaros dalies skausmas

Labai stiprus skausmas šioje kūno dalyje gali kilti atsisluoksniavus aortai – kai įplyšta stambiausios žmogaus organizmo arterijos vidinis sluoksnis. Tokie atvejai labai nedažni, tačiau negydomi beveik visada baigiasi mirtimi.

Aortos plyšimus ekspertai vadina chameleoninėmis būklėmis, nes jos mėgsta imituoti kitus negalavimus, ir nustatyti diagnozę iškart ir greitai retai pavyksta.

Taigi nors skausmas viršutinėje nugaros dalyje jokiu būdu nereiškia aortos atsisluoksniavimo, visada geriau apsidrausti ir pasitikrinti. Ankstyva diagnozė ir laiku suteikta pagalba gali išgelbėti gyvybę.

Kojų maudimas ir silpnumas

Jeigu kojas maudžia ilgiau pabėgiojus ar intensyviau pasimankštinus, nieko baisaus. Jeigu raumenų silpnumas ir skausmas nuolatiniai jūsų palydovai vaikštant, tai gali būti stuburo naviko požymis.

Augdamas jis ima spausti stuburo kanalą, nervų šakneles, kraujagysles ir kaulus. Todėl, be kojų maudimo ir tirpimo, dar pasireiškia nugaros skausmai, kurie sustiprėja atsigulus. Tampa sunku stovėti, kontroliuoti šlapinimosi ir šalinimo funkcijas, sumažėja jautrumas karščiui ir šalčiui.

Blauzdų skausmai

Jeigu nei iš šio, nei iš to ėmė kamuoti keistas blauzdos skausmas, jį gali kelti ir tokia rimta liga, kaip giliųjų venų trombozė.

Trombai tokiu atveju dažniausiai susidaro ilgiau pasėdėjus ar šiaip nejudant, pavyzdžiui, po tolimos kelionės lėktuvu ar automobiliu.

Kiti giliųjų venų trombozės simptomai – paraudusios karštos odos dėmė ant kojos.

Akių skausmai

Šiame skaitmeniniame amžiuje jie, deja, tapo kasdienybe. Kompiuterinis regos sutrikimo sindromas, kaip jį vadina gydytojai oftalmologai, būdingas kone 90 proc. visų kompiuterių vartotojų. Nuo stebeilijimosi į monitorių jiems diegia akis, pasireiškia jautrumas šviesai, išnyksta regos aštrumas.

Laimė, šis sindromas sąlyginai nepavojingas – dažnas jo atsikrato sureguliavęs savo kompiuterio ekraną.

Bet akis gali skaudėti dėl visai kitų priežasčių, ir daug rimtesnių. Pavyzdžiui, optinės neuropatijos, kurią sukelia optinį nervą supančių audinių uždegimas. Tada gresia netekti regos. Tačiau jeigu į gydytoją kreipiamasi nedelsiant, liga sėkmingai gydoma steroidais ir daugiausia per 12 mėnesių atgaunama visiškai normali rega.

Kairiojo apatinio žandikaulio skausmas

Širdies problemos ne visada pasireiškia krūtinės skausmais. Kartais skauda kitur, pavyzdžiui, žandikaulį.

Toks skausmas, ypač kairėje pusėje, dažniau būdingas moterims.

Tad nors maudžiantis žandikaulis dažniausiai būna griežimo dantimis ir per stipraus jų sukandimo rezultatas, pravartu prisiminti apie infarkto tikimybę.

Kaulų skausmai

Senstant tokie skausmai tampa natūraliu mūsų kūno atsaku į susidėvėjimą ir patirtus krūvius. Vis dėlto medikai įspėja, jog kaulus gali skaudėti ir dėl dauginės mielomos – kraujo vėžio, kuris puola kaulų čiulpuose aptinkamas plazmines ląsteles.

Be kaulų skausmų stuburo arba krūtinės srityje, mielomą tipiškai sukelia pykinimą, vidurių užkietėjimą ir atima apetitą.

Aštrūs pilvo skausmai dešiniojo šono apačioje

Diagnozuoti tikslią pilvo skausmų priežastį – iššūkis net specialistams, nes visiems žmonėms kada nors dėl ko nors jį suskausta. Tačiau žvėriškas skausmas, kuris nė kiek neatlėgsta ir leidžiasi dešiniuoju šonu žemyn – arba iškart yra ten susitelkęs, – gali reikšti ūmų apendicitą.

Nevirškinimo skausmai

Gastrointestiniai skausmai, kaip juos vadina specialistai, gali apsilankyti išgėrus per daug kavos. O kartais gali būti įspėjimu apie vėžį.

Deja, žmonės labai dažnai pražiūri šį simptomą, nes yra pratę dėl nevirškinimo kaltinti, jei ne stresą, tai netinkamą maistą.

Lėtinis nevirškinimas – visai kas kita. Jeigu jis neapleidžia du mėnesius ar net ilgiau, galima įtarti stemplės vėžį.

Kiti šios onkologinės ligos požymiai būna žagsėjimas, krūtinės skausmai, svorio netekimas, sunkumas ryjant.

Sąnarių skausmai

Kartais sąnarius skauda dėl to, kad, ilgus dešimtmečius eksploatuojama, susidėvėjo kremzlė. Kitais kartais jų skausmas reiškia autoimuninę ligą – reumatoidinį artritą.

Šis negalavimas puola sąnarius sukeldamas juos supančių audinių uždegimą ir net paties sąnario eroziją. Blogiausia, kad įsigalėjęs uždegimas gali pažeisti kelis organus, ne tik sąnarius: odą, akis, plaučius, širdį.

Šiuo metu vaistų nuo reumatoidinio artrito vis dar nėra – tik padedančių suvaldyti ligą.

Vidinės riešo pusės skausmas

Daugumą tokių sopulių galima nurašyti natūraliam susidėvėjimui. Jeigu aštrus skausmas veria riešą ties nykščio pagrindu, gali būti, kad jums radialinis stiloiditas.

Priežastys, sukeliančios šią labai skausmingą uždegiminę ligą, vis dar nėra žinomos. Negydant radialinio stiloidito, skausmas gali išplisti į nykštį ir pakilti net iki dilbio, todėl tampa sunku sugriebti daiktus. Tačiau „pagavus“ ligą gana anksti – per pirmuosius šešis mėnesius, ją galima išgydyti standartinėmis fizioterapinėmis procedūromis.

Kulnų skausmas

Jeigu jį sukelia ne naujų batų pora, priežastimi gali būti plantarinis fascitas, žmonės dažnai jį vadina „kulno pentinu“.

Ši uždegiminė būklė yra dažniausia kulnų skausmo kaltininkė, mėgstanti maskuotis normaliu pėdų nuovargiu, pavyzdžiui, ilgiau pastovėjus.

Nors gana sudėtinga atskirti plantarinio fascito keliamus skausmus nuo įprasto pėdų skausmo, be galo svarbu jų nepražiūrėti. Negydomas plantarinis fascitas gali lemti lėtinius skausmus, pakeisiančius eiseną. Pakitusi eisena žalos kitas kūno dalis – kelius, klubus, visą pėdą, nes užgrius papildomi krūviai.

Klubo skausmas

Jeigu jis niekaip nepraeina ir yra gana stiprus, kad negalėtumėte nekreipti dėmesio, gali būti, jog tai bursitas.

Uždegimui apėmus sąnario tepalinį maišelį, juntamas veriantis skausmas, kartais net trukdantis judinti sąnarį.

Kadangi bursitą sukelia sąnariui tenkantys pakartotiniai krūviai, negalavimo tikimybę didina amžius ir fizinės veiklos intensyvumas. Gerai, kad jam išgydyti tereikia laiko: bursitas įveikiamas vaistais nuo skausmo ir fizioterapija.

Nepakeliamas galvos skausmas

Visi žinome, kad galvą gali skaudėti dėl daugybės įvairiausių priežasčių – pradedant stresu ir baigiant dehidracija ar alkiu. Bet skausmas taip pat gali įspėti apie smegenų aneurizmą, o ji jau kelia pavojų gyvybei: gali įvykti insultas ir ištikti mirtis.

Specialistų teigimu, aneurizmų keliamus galvos skausmus jų pacientai apibūdina kaip baisiausius, kokius kada nors teko patirti.

Deja, tai ne vienintelė rimta priežastis galvos skausmams – ja gali būti ir smegenų navikas. Todėl gydytojai primygtinai rekomenduoja: pakitus galvos skausmų dažnumui arba intensyvumui, skubiai kreiptis į neurologą.

Gerklės skausmas ir užkimimas

Kai skausmo nepavyksta nuslopinti specialiomis pastilėmis, nedelsdami užsiregistruokite vizitui pas gydytoją. Turėkite omenyje: kimumas – vienas plaučių vėžio simptomų.

Kiti šios onkologinės ligos požymiai, kurių negalima praleisti, – nepraeinantis kosulys, krūtinės skausmai, sustiprėjantys giliau įkvėpus arba juokiantis, taip pat apetito praradimas, nuovargis.

Skausmas kvėpuojant ar juokiantis

Vilkligė – tai autoimuninė liga, išsivystanti organizmui pradėjus naikinti savo paties audinius ir organus.

Yra daugybė vilkligės simptomų, tačiau, kaip rodo medikų patirtis, lengviausiai pražiūrimas skausmas kvėpuojant.

Kadangi vilkligė gali išprovokuoti uždegiminius procesus plaučiuose, jai gana dažnai būdingas stiprus, aštrus, persmelkiantis skausmas tam tikroje krūtinės vietoje arba vietose. Ir tas skausmas giliai kvėpuojant arba juokiantis dar sustiprėja.

Skausmas šlapinantis

Paprastai tai būna lengvai išgydoma šlapimo takų infekcija. Bet gydytojai urologai jaučia pareigą įspėti, kad skausmas šlapinantis būdingas ir šlapimo pūslės vėžiui.

Kiti nerimą keliantys požymiai esant tokiai diagnozei – kraujas šlapime, šlapimo nelaikymas, nuolatinis noras šlapintis, nepaaiškinamas nuovargis, apetito praradimas.

Peties skausmas

Didžiausia tikimybė, kad petį suskaus persisportavus ar partempus namo sunkų krepšį su pirkiniais. Bet blogiausias scenarijus – pečių skausmą sukelia krūtinės angos sindromas.

Tai visuma simptomų, kuriuos sukelia petinio nervų rezginio, poraktinės arterijos ir (arba) venos suspaudimas, sudirginimas arba pažeidimas apatinėje kaklo ir viršutinėje krūtinės dalyje. Krūtinės angos sindromas būdingiausias rankomis „dirbantiems“ atletams ir miego sutrikimų turintiems žmonėms. Kiti jo simptomai priklauso nuo tikslios pažeidimo vietos.

Parengė Asta JANUŠONYTĖ

Išskirtukas:

The post Nieko neskauda šiaip sau appeared first on Kauno savaitė.

Jie gerina širdies kraujagyslių sistemos, virškinimo trakto darbą, odos būklę.

Pasirodo, spragėsiuose yra B grupės vitaminų, geležies, cinko, kalio, fosforo, magnio, mangano ir antioksidaciniu poveikiu žinomų polifenolių.

Bet daugiausia juose – maistinių skaidulų. Jos svarbi subalansuotos mitybos dalis, mažina širdies ir kraujagyslių ligų, aukšto kraujospūdžio, cukrinio diabeto riziką. Taip yra dėl to, kad spraginti kukurūzai – iš esmės viso grūdo produktas, o jie visokeriopai naudingi sveikatai.

Ypač – kaip apsauga nuo II tipo diabeto, itin veiksminga vidutinio amžiaus žmonėms.

Dar viena gera žinia – spragintų kukurūzų žemas glikemijos indeksas. Vadinasi, jie gali padėti lengviau palaikyti normalų gliukozės lygį kraujyje, apsaugoti nuo cukraus šuolių.

Kaip žinoma, žemo glikemijos indekso maistas padeda abiejų tipų diabetu sergantiems žmonėms lengviau kontroliuoti savo ligą.

Ir, žinoma, spragėsiai be priedų tinka visiems, kas bando sumažinti kūno svorį ar stengiasi išlaikyti jį stabilų.

Dėl maistinių skaidulų gausos kukurūzų grūdeliai užtikrina greitesnį ir ilgesnį sotumo jausmą nei ne toks sveikas ir riebesnis maistas.

Deja, visas šis gėris nueina niekais, kai į spragintus kukurūzus pridedama riebalų arba cukraus. Tuomet jis tiesiog didina „blogojo“ cholesterolio kiekį, be to, viename nedideliame indelyje spragėsių būna apie 600 kalorijų.

Piktnaudžiaujant sūriais spragintais kukurūzais, gali sutrikti skysčių balansas organizme ir pradėti tinti galūnės, atsirasti celiulitas.

The post Populiarus skanėstas naudingas širdžiai ir kraujagyslėms appeared first on Kauno savaitė.

Meteorologiškai jautrūs žmonės puikiai žino, kad dabartinis metų laikas neatsitiktinai laikomas vienu neramiausių Saulės aktyvumo atžvilgiu. Tai tikrai ne pirmasis kartas, kai malonios gegužės dienos jiems gresia tapti tikru išbandymu.

Kritinės dienos

Išankstinės magnetinių audrų prognozės ne visada išsipildo – jeigu priklausote meteojautrių žmonių kategorijai, patartina pranešimus apie jas tikslintis visą mėnesį.

Taip pat svarbu žinoti, kad tokie reiškiniai anaiptol ne visada sukelia kokius nors simptomus, o jei taip, jie gali būti kiekvienam asmeniui skirtingi.

Gegužės 1–3-ioji. Šis mėnuo „driokstels“ jau nuo pirmųjų valandų – pirmąją gegužės dieną iškart po vidurnakčio prasidės tris valandas truksianti 5 balų pagal Kp indeksą magnetinė audra.

Tokios audros laikomos nuosaikaus intensyvumo, tačiau jautresnio organizmo savininkams, taip pat sergantiesiems lėtinėmis ligomis, jei nusilpęs imunitetas, gali sukelti juntamus simptomus.

Paprastai kamuoja galvos skausmai – tarsi ji būtų pripilta švino, – smilkiniuose jaučiamas pulsavimas.

Taip pat gali paūmėti lėtiniai skausmai, mausti sąnarius ir senų traumų vietas.

Net ir gerai išsimiegojus gali kamuoti prasta nuotaika.

Laimė, tokio stiprumo magnetinio lauko svyravimai netruks ilgai – jau apie 3 valandą ryto nusilps iki 4 balų. Bloga žinia, kad nusilpusi audra šėls net dvi paras ir išsikvėps tik paskutinės dienos 3 valandą ryto.

4 balų magnetinės audros vadinamos mažosiomis, tačiau ir jos, ypač jei ilgos, gali veikti sveikatą – neretai netgi pavėluotai, kai magnetinis laukas jau aprimsta. Tuomet gali užplūsti stiprus mieguistumas, pasireikšti jėgų stygius.

Gegužės 7–9-oji. Numatoma trumpesnė, bet ir potencialiai galingesnė magnetinė audra.

Pirmąją parą apie 3 valandą ryto Žemę pasiekęs Saulės vėjas pašiauš magnetinį lauką. Geomagnetinių trikdžių stiprumas sieks 5 balus ir jie nesilps kitas dvidešimt keturias valandas, iki prasidės audros antroji dalis – irgi paros trukmės, bet tik 4 balų.

Nors oficialiai tai nėra stipri audra, kai kurie žmonės tuos 4 balus pajunta gana ryškiai. Paprastai tie, kieno organizmas jautriai reaguoja į bet kokius orų pokyčius, taip pat širdininkai ir hipertenzikai, turintieji lėtinių širdies bei kraujagyslių ligų (tuo labiau po infarktų, insultų ar kenčiantys dėl aritmijos).

Pažeidžiamesniųjų grupėje ir vyresnio amžiaus žmonės – jų kraujagyslės nebėra tokios elastingos, todėl prie magnetinio lauko svyravimų prisitaiko lėčiau.

Mažosios magnetinės audros neturi stipresniosioms būdingo smūginio efekto, tačiau pasižymi nuolatiniu, varginančiu fonu. Dėl to kenčia asmenys, kieno jautri nervų sistema, linkę į panikos priepuolius ar nerimą.

Net ir visiškai sveiki žmonės gali tapti be priežasties irzlūs, patirti staigių nuotaikos svyravimų, apatiją arba, atvirkščiai – padidėjusį vidinį nerimą.

Kai kam bus sunku užmigti arba miegas taps paviršutiniškas, su dažnais prabudimais.

Neturėtų stebinti ir fizinis silpnumas, greitas nuovargis, raumenų glebumas, bukas galvos skausmas – tarsi ant kaktos veržtųsi metalinis lankas, sąnarių ir kaulų maudimas.

Greičiausiai bus sunku sutelkti dėmesį, dėl lėtesnės reakcijos vertėtų atsargiau vairuoti.

Gegužės 15–16-oji. Jei prognozės išsipildys, numatoma dar viena vidutinio stiprumo – 5 balų magnetinė audra.

Ji prasidės kelios valandos po vidurnakčio ir tęsis dvi dienas be jokių pertraukų.

Tokios užsitęsusios penkiabalės audros, be kita ko, gali varginti kraujospūdžio svyravimais, širdies ritmo sutrikimais, spaudimu krūtinėje.

Tikėtini stiprūs, netgi migreniniai galvos skausmai, padidėjęs dirglumas bei miego sutrikimai.

Ir sveikiems žmonėms gali pasireikšti nepaaiškinamas nuovargis, koncentracijos trūkumas ir sunkios galvos pojūtis.

Gegužės 21–24-oji. Gyvename padidėjusio Saulės aktyvumo laikotarpiu, tad retas mėnuo praeina be geomagnetinės karuselės – serijos trumpesnių ir ilgesnių paties įvairiausio intensyvumo magnetinių audrų, kurias skiria neilgos atokvėpio valandos.

Gegužė greičiausiai irgi netaps išimtimi.

Tylos prieš audrą nebus – viskas prasidės iškart nuo 5 balų magnetinio lauko virpesių pirmosios paros paryčiais, apie 3 valandą. O 6 valandą audros stiprumas turėtų išaugti iki visų 6 balų.

Pagal Kp indeksą tokie reiškiniai jau pripažįstami stipriu atmosferos sukrėtimu.

Šešiabalio smūgio simptomus pajunta net ir tie, kas nelaiko savęs meteojautriais. Todėl silpnos sveikatos žmonėms tokiomis dienomis patartina labiau nei paprastai rūpintis savo sveikata.

Į šią grupę patenka hipertenzikai (galimi staigūs ir nekontroliuojami kraujospūdžio šuoliai), nešiojantieji širdies stimuliatorius ar kitus implantus (nors šiuolaikinė įranga nuo magnetinio lauko svyravimų apsaugota, galimas diskomforto pojūtis).

Tarp galimų kitų nemalonių simptomų – padažnėjęs pulsas (net ramybės būsenos), širdies permušimai, galvos svaigulys ir pusiausvyros sutrikimai (staiga atsistojus gali sutrikti koordinacija, pradėti spengti ausyse).

Sergantiems migrena 6 balų audra dažnai tampa stiprių, vaistams nepasiduodančių galvos skausmų sukėlėju.

Pasitaiko, kad tokio lygio magnetinės audros organizmui sukeltas stresas išprovokuoja į stiprų pervargimą ar lengvą apsinuodijimą panašius simptomus: kankina pulsuojantis galvos skausmas, pykinimas, net vėmimas (itin jautriems asmenims).

Nepalengvina būklės ir emocinis išsekimas, nepaaiškinami panikos priepuoliai, stiprus nerimas, graudulys ar, priešingai – agresija.

Visus šiuos simptomus neretai komplikuoja nemiga. Arba labai gilus, tačiau poilsio neteikiantis miegas, po kurio jaučiamasi dar blogiau.

Pašėlusi kelias valandas, magnetinė audra gegužės 21-osios vidurdienį turėtų susilpnėti iki pradinių 5 balų ir nerimti iki pat kitos paros 3 valandos ryto. Tada laukia trumpas atokvėpis iki gegužės 22-osios 15 valandos, kai galima apytikriai trijų valandų trukmės mažoji – 4 balų magnetinė audra.

Antroji pertrauka tęsis iki gegužės 23-iosios paryčių, tuomet reikėtų pasiruošti dar vienai 4 balų audrai. Ji tęsis maždaug nuo 3 valandos ryto iki to paties laiko gegužės 24-ąją ir, deja, turės du rimtus pikus.

Pirmasis bus kelių valandų trukmės sustiprėjimas iki 5 balų, kuriuos geomagnetiniai svyravimai pasieks apie 6 valandą ryto. Antrasis – šuolis iki 6 balų, – prognozuojamas iškart po vidurnakčio.

Nors dauguma žmonių tokiu laiku miegos, vertėtų prisiminti: kai Kp indeksas pasiekia 6 balus, rekomenduojamas maksimalus atsargumas. Ypač jei patiriate simptomus, kokių niekada iki šiol nesate jautę.

Jei vartojate vaistus nuo kraujospūdžio ar širdies veiklai gerinti, griežtai laikykitės grafiko.

Gegužės 28-oji. Galimas neramus rytas – apie 9 valandą turėtų prasidėti 5 balų magnetinė audra. Tiesa, iki pusiaudienio ji išsikvėps taip pat staiga, kaip ir kils.

Gegužės 30–31-oji. Pirmąją parą netrukus po vidurnakčio prasidėjusi ir lygiai dvidešimt keturias valandas truksianti magnetinė audra bus palyginti silpna – 4 balų. Išskyrus ankstyvą rytą, kai 6–9 valandą audros stiprumas išaugs iki 5 balų.

Veikia ir kraują, ir smegenis

Remiantis įvairiais duomenimis, tik apie 10 proc. žmonių reguliariai pastebi, kad jų savijauta pablogėja keičiantis orams arba stipriai svyruojant magnetiniam fonui. Juos ir vadiname meteojautriais.

Meteojautrumas, arba meteorotropija – tai organizmo reakcija į atmosferos fizinių parametrų pokyčius. Ji nėra savarankiška liga, greičiau organizmo adaptacinių mechanizmų sutrikimas.

Sveikas organizmas į aplinkos pokyčius (slėgį, temperatūrą, magnetinį lauką) reaguoja automatiškai ir be juntamų simptomų. Meteojautrių žmonių savireguliacijos sistema nespėja prisitaikyti, todėl atsiranda fizinis diskomfortas.

Mokslininkai išskiria kelis pagrindinius mechanizmus, kaip tokie, atrodytų, tolimi išoriniai veiksniai galėtų veikti mūsų biologiją.

Baroreceptorių reakcija. Kraujagyslėse ir sąnariuose yra receptorių, reaguojančių į atmosferos slėgio pokyčius. Kai slėgis krenta (dažnai prieš audras), audiniai šiek tiek išsiplečia, ir tai gali sukelti sąnarių skausmą arba galvos spaudimą.

Pakitęs kraujo klampumas. Tyrimai rodo, kad magnetinių audrų metu gali padidėti kraujo klampumas – jis tiesiog sutirštėja. Raudonųjų kraujo kūnelių membranos turi elektrinį krūvį, todėl veikiant stipriam išoriniam magnetiniam laukui gali sutrikti jų gebėjimas sklandžiai judėti kapiliarais ir suprastėti audinių aprūpinimas deguonimi.

Hormonų pusiausvyros sutrikimas. Moksliniai stebėjimai rodo, kad geomagnetinis aktyvumas veikia smegenų kankorėžinę liauką, atsakingą už miego hormono melatonino gamybą. Šiai sutrikus, atsiranda nemiga, nuovargis, emocinis dirglumas. Taip pat gali padidėti streso hormonų – adrenalino ir kortizolio – kiekis kraujyje, tai sukelia kraujospūdžio šuolius.

Nepalankios dienos

Be magnetinių audrų, kai kurių žmonių savijautą gali veikti ir Mėnulio fazių kaita.

Tam tikrais ciklo laikotarpiais jis gali daryti įtaką fizinei būklei, miegui ir emociniam fonui.

Gegužės mėnesį numatoma keletas dienų, kai Mėnulio poveikis bus itin juntamas.

1 ir 31 dienomis, per pilnatį, įtampa pasieks piką. Dėl to daugeliui bus sunkiau užmigti, o pats miegas gali tapti paviršutiniškas ir neramus. Tokiu metu emocijos paprastai paaštrėja, tai gali išprovokuoti tikrą jausmų audrą. Juolab kad nervų sistema dirba didesniu greičiu, nereikėtų stebėtis, jeigu padažnės konfliktų ir nesusipratimų.

16 dieną, stojus jaunačiai, energijos bus mažiau, imunitetas veiks šiek tiek prasčiau, o nuovargis pasireikš greičiau nei įprastai. Jaunatis laikoma ne pačiu tinkamiausiu metu dideliems fiziniams krūviams – organizmo ištekliai tokiu laikotarpiu paprastai būna menki. Jei įmanoma, geriau apsiriboti poilsiu ir paprastais darbais.

10 ir 23 dienomis, per delčią ir priešpilnį atitinkamai, gali padaugėti vidinio nerimo. Kamuos neužbaigtumo pojūtis ar lengvas dirglumas be konkrečios priežasties. Paprastai tokiais momentais nevyksta nieko kritiško, tačiau žmonėms, turintiems jautrią širdies ir kraujagyslių sistemą, vertėtų būti atsargesniems.

2, 10, 16, 24, 25 ir 31 dienos bus tiesiog visapusiškai nepalankios. Jos jau iš anksto laikomos pačiomis nesėkmingiausiomis sprendimams priimti ir aktyvioms veikloms. Tai metas, kai energetinė apsauga susilpnėja, tampame pažeidžiamesni išorės veiksniams.

     Svarbu!

Jei jaučiate stiprų spaudžiantį skausmą už krūtinkaulio, kuris plinta į kairę ranką ar žandikaulį, arba jei staiga sutriko kalba ar veido simetrija, nelaukite magnetinės audros pabaigos ir neužsiimkite savigyda – nedelsdami kvieskite greitąją pagalbą. Stiprių magnetinių audrų metu statistiškai padaugėja kreipimųsi į medikus dėl rimtų širdies veiklos ir kraujotakos sutrikimų.

The post Magnetinių audrų kalendorius: gegužė appeared first on Kauno savaitė.

Didelės apimties tyrime, kuriame dalyvavo daugiau kaip 600 000 žmonių, jie nustatė: tie, kurie pirmą kartą susidūrė su nutukimu būdami 17–29 metų, nuo bet kokių priežasčių mirė 70 proc. dažniau nei žmonės, kuriems nutukimas neišsivystė iki 60 metų.

Pagrindinė mintis paprasta, bet kelianti nerimą: svarbu ne tik tai, kiek sveriate, bet ir kada būtent pradėjote priaugti papildomų kilogramų.

Nutukimas iki 30 metų mirties riziką padidina 70 proc.

Svarbiausias tyrimo rezultatas susijęs su jaunais suaugusiaisiais.

Tyrimas parodė, kad sveikatai įtakos turi ne tik pats svorio augimo faktas – lemiamą vaidmenį atlieka amžius, kuriame tai įvyksta.

Dalyviai, kurie pirmą kartą pasiekė nutukimo ribą 17–29 metų amžiaus laikotarpiu, turėjo maždaug 70 proc. didesnę riziką mirti nuo bet kokių priežasčių, palyginti su tais, kuriems nutukimas neišsivystė iki 60 metų.

Ką šis skaičius reiškia praktiškai?

Jei iš 1 000 dalyvių, neturėjusių ankstyvo nutukimo, per stebėjimo laikotarpį mirdavo 10 žmonių, tai tarp tų, kuriems nutukimas išsivystė jaunystėje, šis skaičius siekė jau 17 iš 1 000.

Nutukimo pradžia buvo laikomas momentas, kai kūno masės indeksas (KMI) – rodiklis, apskaičiuojamas kūno svorį kilogramais dalijant iš ūgio metrais kvadratu – pirmą kartą pasiekdavo 30 ar daugiau.

Esant 175 cm ūgiui, tai sudaro maždaug 92 kg ir daugiau, nors vien skaičiai svarstyklėse ne visada atspindi visą sveikatos vaizdą.

Tyrimo autoriai kartu įspėja, kad tikslių rizikos skaičių nereikėtų vertinti pažodžiui – jie priklauso nuo daugelio analizėje įvertintų veiksnių, taip pat nuo matavimų tikslumo. Svarbiau įžvelgti pačią tendenciją.

Kodėl antsvoris jaunystėje pavojingesnis sveikatai

Pagrindinė tyrėjų hipotezė atrodo logiška: kuo ilgiau organizmas gyvena turėdamas perteklinį svorį, tuo daugiau žalos jame kaupiasi.

Jei nutukimas prasideda sulaukus 20 metų, organizmas dešimtmečius patiria lėtinį uždegimą, atsparumą insulinui ir padidėjusią apkrovą kraujagyslėms.

Neatsitiktinai antsvorį turintys žmonės dažniau susiduria su visu lėtinių ligų rinkiniu.

Kaip aiškina Lundo universiteto doktorantė ir pirmoji tyrimo autorė Huyen Le, viena iš galimų padidėjusios rizikos priežasčių yra būtent ilgesnis perteklinio svorio biologinio poveikio organizmui laikotarpis.

Įsivaizduokite tai taip: jei kuprinėje nešatės papildomus 20 kg, skirtumas tarp pusvalandžio pasivaikščiojimo ir dešimties valandų žygio yra milžiniškas.

Sąnariai, širdis ir raumenys į apkrovą reaguos skirtingai, priklausomai nuo jos trukmės.

Panašiai veikia ir ilgalaikio nutukimo mechanizmas – organizmas prisitaiko, tačiau jo ištekliai nėra begaliniai.

Svorio priaugimas vyresniame amžiuje – nuo 30 iki 60 metų – taip pat buvo susijęs su didesniu mirtingumu, tačiau ši sąsaja pasirodė gerokai silpnesnė.

Iš konkrečių mirties priežasčių, susijusių su ankstyvu nutukimu, reikšmingiausias buvo 2 tipo cukrinis diabetas.

Rimtos rizikos taip pat apėmė hipertenziją, vyrams – kepenų vėžį, o moterims – gimdos vėžį.

Svarbu pabrėžti: nutukimą turintis žmogus, kuris reguliariai juda ir įvairiai maitinasi, gali turėti visiškai kitokį rizikos profilį nei žmogus, kurio KMI toks pat, bet kuris gyvena sėsliai.

Kaip antsvoris veikia moterų vėžio riziką

Įdomi detalė: aprašyta tendencija – „kuo anksčiau priaugtas svoris, tuo didesnė rizika“ – ne visoms ligoms galiojo vienodai.

Moterims padidėjusi mirties nuo su nutukimu susijusio vėžio rizika buvo maždaug vienoda, nepriklausomai nuo to, kada būtent svoris buvo priaugtas.

Be to, antsvoris su vėžiu susijęs ne tiesiogiai, o per uždegimą, medžiagų apykaitą ir hormoninius pokyčius, susijusius su menopauze.

Logika paprasta: jei viską lemtų tik gyvenimo su antsvoriu trukmė, ankstyvas nutukimas turėtų dar labiau didinti ir vėžio riziką.

Kadangi taip nenutinka, tikėtina, kad moterų onkologinių ligų vystymuisi įtakos turi papildomi biologiniai mechanizmai.

Epidemiologė Huyen Le šį klausimą formuluoja tiesiai: kas yra pirminė priežastis – hormoniniai pokyčiai, darantys įtaką svoriui, ar pats svoris, atspindintis tai, kas jau vyksta organizme?

Vienareikšmio atsakymo kol kas nėra, tačiau pati ši išimtis yra svarbi – ji rodo, kad nutukimas skirtingas ligas veikia skirtingais mechanizmais.

Kaip buvo atliktas nutukimo tyrimas Švedijoje

Šio darbo mastas ir duomenų kokybė išskiria jį iš panašių tyrimų.

Tyrimas buvo suplanuotas taip, kad būtų galima sekti svorio pokyčius per visą suaugusio žmogaus gyvenimą, o ne remtis vienkartiniu matavimu.

Daugiau kaip 600 000 žmonių – 258 269 vyrų ir 361 784 moterų – duomenys buvo paimti iš esamos duomenų bazės.

Į imtį pateko tik tie asmenys, kurių svoris nuo 17 iki 60 metų buvo užfiksuotas bent tris kartus.

Viena stipriųjų šio tyrimo pusių – daugkartiniai objektyvūs svorio matavimai.

Daugumoje panašių darbų mokslininkai remiasi dalyvių prisiminimais apie tai, kiek jie svėrė jaunystėje.

Šiuo atveju matavimus atliko medicinos personalas – pavyzdžiui, gydymo įstaigose, registruojant į karinę įskaitą arba vykdant mokslinius projektus.

Per stebėjimo laikotarpį mirė 86 673 vyrai ir 29 076 moterys.

Tyrėjų komanda analizavo tiek bendrą mirtingumą, tiek mirtis, susijusias su konkrečiomis ligomis – širdies ir kraujagyslių ligomis, onkologinėmis ligomis ir 2 tipo cukriniu diabetu.

Kodėl svarbu kontroliuoti svorį iki 30 metų

Pagrindinė išvada visuomenės sveikatai paprasta ir konkreti: nutukimo prevenciją reikia pradėti kuo anksčiau – idealiu atveju dar paauglystėje ir jaunystėje, kai perteklinio svorio augimas padeda pamatą būsimoms sveikatos problemoms.

Daugelis tyrėjų šiandien kalba apie „nutukimą skatinančią visuomenę“ – aplinką, kurioje gyvenimo sąlygos trukdo gyventi sveikai ir prisideda prie nutukimo vystymosi.

Priemonės, kurių veiksmingumas įrodytas, turėtų būti diegiamos valstybės politikos lygmeniu – ir šis tyrimas suteikia papildomų argumentų tokiam požiūriui.

Konkrečiam žmogui išvada taip pat aiški.

Jei jums 17–29 metai ir pastebite nuolatinį svorio augimą, tai nėra vien estetinė problema. Tai laikotarpis, kai papildomi kilogramai organizme pradeda paleisti procesus, kurių pasekmės gali išryškėti po kelių dešimtmečių.

Kuo anksčiau pavyksta sustabdyti šią tendenciją – keičiant mitybą, daugiau judant, koreguojant įpročius – tuo geriau.

Vis dėlto tyrimas taip pat primena: svorio augimas bet kuriame amžiuje yra priežastis atkreipti dėmesį į savo sveikatą, tiesiog jaunystėje statymai būna didesni.

The post Gydytojai įvardijo pavojingiausią amžių svoriui augti appeared first on Kauno savaitė.

Didelis Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas, paremtas beveik milijonu stebėjimų, patvirtino, kad žmonės iš tiesų rytais jaučiasi geriau, o artėjant vidurnakčiui jų psichinė savijauta prastėja.

Šis poveikis nėra ryškus, tačiau jis stabilus, ir jį lemia ne vien biologiniai veiksniai.

Rytais žmonės jaučiasi laimingesni nei naktį

Britų mokslininkai išanalizavo daugiau kaip 49 000 suaugusių Anglijos gyventojų duomenis, surinktus vykdant plataus masto socialinį tyrimą nuo 2020 m. kovo iki 2022 m. kovo.

Per dvejus metus dalyviai užpildė beveik milijoną anketų – vidutiniškai kiekvienas atsakė apie 18,5 karto.

Tyrėjai vertino šešis rodiklius: depresijos simptomus, nerimo simptomus, laimės pojūtį, pasitenkinimą gyvenimu, gyvenimo prasmingumo jausmą ir vienišumą. Tai svarbu, nes psichinė sveikata nėra vien paprasta skalė.

Žmogus gali tuo pat metu jausti nerimą, bet būti patenkintas gyvenimu. Arba būti vienišas, tačiau nesijausti prislėgtas.

Rezultatai buvo nuoseklūs: žmonės, pildę anketas ryte, nurodė mažiausią depresijos, nerimo ir vienišumo lygį, taip pat didžiausią laimės, pasitenkinimo ir gyvenimo prasmės pojūtį. Artėjant vidurnakčiui situacija pastebimai blogėjo.

Tyrimas buvo paskelbtas žurnale BMJ Mental Health.

Ryto ir vakaro savijautos skirtumas

Skirtumas tarp ankstyvo ryto ir vidurnakčio statistiškai buvo nedidelis, tačiau stabilus.

Depresijos ir nerimo simptomų skirtumas sudarė apie 10 proc. standartinio nuokrypio, o gerovės rodiklių – apie 15 proc.

Tai ne dramatiškas lūžis, o veikiau tylus poslinkis, tačiau jis išliko net ir tada, kai tyrėjai pakoregavo duomenis pagal amžių, lytį, etninę kilmę, išsilavinimo lygį ir diagnozuotų ligų buvimą.

Svarbi detalė: pradinė imtis buvo netolygi – 76,5 proc. sudarė moterys, 68 proc. turėjo aukštąjį išsilavinimą, o etninėms mažumoms priklausė tik 6 proc. dalyvių.

Todėl mokslininkai persvėrė duomenis, kad jie geriau atspindėtų realią Anglijos gyventojų sudėtį. Net ir po šios korekcijos paros savijautos blogėjimo modelis išliko stabilus.

Šeši rodikliai elgėsi nevienodai.

Laimė ir pasitenkinimas gyvenimu palaipsniui mažėjo artėjant vidurnakčiui.

Gyvenimo prasmingumo jausmas pasižymėjo ryškiausiu dienos svyravimu: ryte jis buvo didžiausias, dienos viduryje mažėjo, vakare šiek tiek atsistatydavo, o prieš vidurnaktį staigiai smukdavo.

Tuo tarpu vienišumo jausmas beveik nesikeitė nei per dieną, nei priklausomai nuo savaitės dienos. Autoriai mano, kad vienišumas labiau primena stabilią asmenybės savybę, o ne trumpalaikę emocinę būseną.

Pirmadienis nėra sunkiausia savaitės diena

Biurų folklore pirmadienis dažnai laikomas sunkiausia savaitės diena. Tačiau tyrimo duomenys parodė kitokį vaizdą.

Laimės, pasitenkinimo gyvenimu ir jo prasmingumo rodikliai pirmadieniais ir penktadieniais buvo šiek tiek aukštesni nei sekmadieniais.

Tuo tarpu depresijos simptomai dažniau sustiprėdavo trečiadieniais ir ketvirtadieniais. Nerimo lygis buvo padidėjęs beveik kiekvieną dieną, išskyrus penktadienį.

Tačiau įdomiausias savaitės dienų poveikis buvo ne tai, kuri diena „blogiausia“, o tai, kaip apskritai kinta savijauta per dieną.

Savaitgaliais laimė ir pasitenkinimas gyvenimu stipriai svyravo: pikas ryte, nuosmukis per pietus, pakilimas vakare ir vėl kritimas iki vidurnakčio.

Darbo dienomis ši kreivė buvo lygesnė – darbo ritmas, pareigos ir tvarkaraštis tarsi sušvelnina emocinius svyravimus.

Apskritai savaitės diena savijautą veikė daug silpniau nei paros metas ir metų laikas.

Metų laikų įtaka nuotaikai

Sezoninis poveikis nuotaikai pasirodė stipresnis nei savaitės dienų įtaka.

Palyginti su žiema, pavasarį, vasarą ir rudenį žmonės rečiau jautė nerimą, depresiją ir vienišumą, dažniau jautėsi laimingi ir labiau patenkinti gyvenimu.

Geriausiai žmonės jautėsi vasarą – pagal visus šešis rodiklius.

Tai dera su seniai žinomu sezoninio afektinio sutrikimo reiškiniu – žiemos depresijos forma, susijusia su trumpėjančia dienos šviesa.

Tačiau čia svarbi detalė: sezonas nepakeitė paros savijautos modelio.

Rytas vis tiek buvo geresnis už naktį – tiek žiemą, tiek vasarą.

Jei viską lemtų tik dienos šviesos trukmė, skirtumas tarp ryto ir nakties turėtų stipriai keistis priklausomai nuo sezono.

Tačiau taip nenutiko. Tai leidžia manyti, kad už psichinės būsenos dienos ritmo slypi daugiau nei vien šviesos kiekis.

Biologinio laikrodžio ir kortizolio vaidmuo

Akivaizdžiausias paaiškinimas – cirkadiniai ritmai, vidinis organizmo biologinis laikrodis. Jie reguliuoja ne tik miegą ir budrumą, bet ir hormonų išsiskyrimą, kūno temperatūrą, uždegiminius procesus ir net nuotaiką.

Kortizolis – hormonas, dalyvaujantis streso, energijos ir motyvacijos reguliavime – didžiausią koncentraciją pasiekia ryte (apie 7–8 val.), o iki vidurnakčio sumažėja iki minimumo.

Rytinis kortizolio šuolis padeda organizmui mobilizuotis: didina budrumą, suteikia energijos ir paruošia dienos krūviui. Vakare kortizolio lygis mažėja, užleisdamas vietą melatoninui – miego hormonui.

Tačiau biologija – tik pusė istorijos.

Tyrimo autoriai pabrėžia, kad fiziologiniai procesai neskiria trečiadienio nuo sekmadienio, tačiau paros savijautos modeliai darbo dienomis ir savaitgaliais vis tiek skiriasi.

Vadinasi, nuotaiką veikia ir socialiniai veiksniai: dienotvarkė, veiklos pobūdis, bendravimas.

Kitaip tariant, biologinis laikrodis nustato pagrindinį ritmą, o darbo grafikas, pareigos ir socialinis gyvenimas pakoreguoja jo formą.

Kaip pandemija paveikė mūsų psichiką

Tai buvo stebimasis tyrimas, todėl jis negali nustatyti tiesioginio priežastinio ryšio. Gali būti, kad paros metas iš tiesų veikia savijautą.

Tačiau gali būti ir priešingai: žmonės, kurie rytais jaučiasi geriau, tiesiog dažniau pildo anketas būtent tuo metu, o tie, kuriems sunkiau, apklausą atideda vėlyvam vakarui.

Be to, visi duomenys buvo surinkti per COVID-19 pandemiją – karantinų, baimės, izoliacijos ir įprasto gyvenimo ritmo sutrikimų laikotarpiu. Dalyvių psichinė sveikata nuo 2020 iki 2022 metų nuosekliai gerėjo, ir tai nestebina – pirmieji pandemijos metai buvo sunkiausi.

Tyrime taip pat nebuvo vertinami miego ciklai, gyvenamosios vietos platuma ir oro sąlygos – visi šie veiksniai taip pat gali turėti įtakos savijautai.

Patys autoriai ragina tyrimą pakartoti įprastomis sąlygomis, kad rezultatai būtų patvirtinti.

Ką praktikoje reiškia naktinis pesimizmas

Lengviausia išvada būtų tokia: tiesiog eik miegoti – ryte bus lengviau. Ir dažnai tai iš tiesų veikia, nes miegas mažina emocinį reaktyvumą, atkuria pažintinius išteklius, o rytinė šviesa padeda sinchronizuoti biologinį laikrodį.

Tačiau tyrimas nesuponuoja, kad psichinė sveikata išsprendžiama patarimu „išsimiegok ir viskas praeis“.

Depresija, nerimas ir vienišumas neišnyksta su aušra.

Daugelis žmonių pabunda su tomis pačiomis skolomis, diagnozėmis, konfliktais ir netektimis, su kuriomis užmigo.

Svarbiausia išvada yra subtilesnė ir naudingesnė: psichinis skausmas turi savo ritmą. Vidurnaktis – metas, kai viskas jaučiama aštriau.

Savaitės vidurys ir žiema prideda papildomos naštos.

Tyrimo autoriai tiesiai nurodo, kad į tai verta atsižvelgti planuojant psichologinės pagalbos paslaugas, pavyzdžiui, užtikrinant stipresnę pagalbą nakties metu.

Paros svyravimų supratimas taip pat padeda suvokti, kada pagalbos labiausiai reikia ir kada svarbu nepriimti naktinio beviltiškumo kaip galutinio nuosprendžio.

Jei vidurnaktį viskas atrodo nebepakeliama, verta prisiminti: iš dalies tai – jūsų biologinis laikrodis. Rytas neišspręs visų problemų, tačiau smegenys į jas pažvelgs iš kitos pusės.

The post Kodėl naktį viskas atrodo beviltiška, o ryte – visai kitaip appeared first on Kauno savaitė.

Miegodami praleidžiame maždaug trečdalį savo gyvenimo, tačiau retai susimąstome apie tai, kaip miegame.

O juk miego poza daro lemiamą įtaką užtikrinant stuburo padėtį, kvėpavimą ir miego kokybę. Kad pastaroji būtų gera, stuburas turi taisyklingai lygiuoti, kvėpavimo takai likti atviri, o galūnės – turėti galimybę lengvai judėti.

Daugumai žmonių miegas ant šono geriausiai atitinka visus tris kriterijus, ypač jei dar naudojama ir tinkama patalynė bei pagalvės. Nes, kaip mėgsta pabrėžti specialistai, aplinka, kurioje miegame, taip pat be galo svarbi.

Čiužinys turi būti tvirtas, pagalvės – tinkamos, patalynė – natūralaus pluošto (medvilnės, bambuko), kvėpuojanti. Visa tai ne tik dėl to, kad miegotumėte patogiai, bet ir kad nesukaistumėte, nes dažni prabudimai naktį būna susiję kaip tik su tuo – perkaitimu.

Rekomenduotina ir dešimties minučių lengva tempimo pratimų mankštelė prieš miegą. Tai padeda pagerinti kraujotaką ir sumažinti raumenų įtampą.

Bet visų svarbiausia sveikam miegui visgi padėtis. Nes kiekviena jų veikia mūsų kūną skirtingai.

Ant šono: gemalo, rąsto, ilgesingoji ir tiranozauro pozos

Miegas ant šono yra labiausiai paplitęs naktinio poilsio būdas. Vien tik gemalo pozą renkasi apie 41 proc. žmonių!

Ir toks gulėjimas ant šono susirietus išties turi privalumų sveikatai, sako specialistai.

Gemalo poza ypač naudinga žmonėms, kenčiantiems dėl apnėjos ar kitų panašių miego sutrikimų, nes šitaip jų kvėpavimo takai lieka atviri.

Miegas ant šono gali būti naudingas kenčiantiems nugaros skausmus, ypač jei tarp kelių įbrukama pagalvė, neleidžianti stuburui išsikreipti.

Ant šono patariama miegoti ir nėščiosioms, nes gulint ant nugaros gimdos svoris gali suspausti pagrindines kraujagysles ir sutrikdyti kraujo pritekėjimą į placentą.

Turintiems virškinimo sutrikimų ar kenčiantiems dėl refliukso naudinga gulėti ant kairiojo šono –dėl skrandžio anatomijos.

Kitos miego ant šono variacijos pasižymi panašiais privalumais.

Rąsto poza – kai rankos ištiestos palei šonus – gali padėti kenčiantiems pečių, kaklo ar rankų skausmus (ypač jei po viršutine ranka pasikišama minkšta pagalvėlė).

Ilgesingoji poza, kai rankos ištiestos į priekį, padeda sumažinti pečiams ir rankoms tenkantį spaudimą.

Miego specialistai išskiria tiranozauro pozą: ji panaši į gemalo pozą, tik rankos sulenkiamos ir pritraukiamos prie krūtinės.

Šią pozą dažnai renkasi neurodivergentiškos asmenybės (pavyzdžiui, turinčios autizmo spektro ar dėmesio sutrikimo ir hiperaktyvumo sindromą). Toks miegojimo būdas joms suteikia saugumo ir ramybės pojūtį, taip pat padeda reguliuoti jutiminę stimuliaciją.

Tačiau gydytojai įspėja, kad taip miegant kartais galima užspausti nervus. Konkrečiai, yra vidurinio nervo suspaudimo rizika, dėl to gali išsivystyti riešo kanalo sindromas.

Jei miegate kaip dinozauras ir tai kelia problemų, pabandykite alkūnes laisvai apvynioti rankšluosčiais – jie neleis miegant taip smarkiai pritraukti rankų prie krūtinės.

Ant nugaros: karys ir jūros žvaigždė

Žmonės ne taip dažnai miega ant nugaros – tik maždaug 8 proc. renkasi kario pozą, su ištiestomis prie šonų rankomis, ir dar 5–7 proc. mėgsta iškelti rankas, praskėsti kojas, tad tampa panašūs į jūrų žvaigždę.

Anot medikų, miegojimas ant nugaros turi savų pliusų.

Pirmiausia stuburas yra taisyklingoje padėtyje, todėl gali teikti palengvėjimo esant tam tikriems nugaros skausmams ar sąstingiui.

Gali tokia poza padėti net išvalyti užsikimšusius sinusus, jau nekalbant apie tai, jog miegant ant nugaros sumažėja veido raukšlių atsiradimo tikimybė, nes gravitacija traukia skruostus į šonus, o ne žemyn.

Tačiau medikai įspėja, jog tai pati blogiausia padėtis visiems, kas knarkia ir turi su miegu susijusių kvėpavimo sutrikimų. Nes kai užmiegate ant nugaros, galinės ryklės dalies raumenys ir raiščiai atsipalaiduoja ir gali užblokuoti kvėpavimo takus. Kvėpavimas gali sustoti maždaug 10 sekundžių, kartais daug ilgiau, ir tokie nekvėpavimo priepuoliai neretai kartojasi visą naktį. Esant sunkiai miego apnėjai, tai gali nutikti iki 30 kartų per valandą žmogui nė nežinant.

Užtat kitą dieną jis gali jaustis pavargęs, skųstis galvos skausmais, burnos džiūvimu, būti irzlus ir depresyvus.

Miego apnėja taip pat siejama su aukštu kraujospūdžiu, širdies ligomis, antro tipo cukriniu diabetu ir prieširdžių virpėjimu.

Bet net 80 proc. šios būklės atvejų lieka nediagnozuoti.

Tad nuolatinis garsus knarkimas, poilsio nesuteikiantis miegas ir mieguistumas dieną turėtų paskatinti apsilankymą pas šeimos gydytoją.

Ant pilvo: laisvojo kritimo poza

Apie 7 proc. žmonių miega ant pilvo, dažnai pasirinkdami laisvojo kritimo pozą – tai yra pasukę galvą į vieną šoną ir apkabinę pagalvę rankomis.

Ši padėtis gali sumažinti knarkimą (nes pasukus galvą atsiveria kvėpavimo takai), tačiau specialistai jos nerekomenduoja. Nes tai pati prasčiausia poza stuburui: jis įsitempia, raumenys ir raiščiai – persitempia, ir nugaros skausmai tik stiprėja.

Jūsų stuburas yra natūralios S formos, o miegant ant pilvo šio išlinkio nebelieka.

Priverstinis galvos pasukimas taip pat apkrauna kaklo slankstelius, raumenis bei raiščius, didelis spaudimas persiduoda net keliams, tai gali dar labiau padidinti jų skausmus.

Galiausiai gulėjimas ant pilvo nepadeda išvengti refliukso. Ir jis jokiu būdu nepatartinas žmonėms, patyrusiems stuburo traumų ar sveikstantiems po stuburo operacijos.

     Įdomus faktas

Sapnus mes regime nepriklausomai nuo miegojimo padėties. bet košmarų skaičius gali priklausyti nuo to, kurion pusėn nusisukę mėgstame miegoti.
Nors šioje srityje kol kas atlikta nedaug ir ne itin plataus masto tyrimų, tačiau turimi rezultatai leidžia įtarti, kad miegojimas ant dešinio šono užtikrina katarsiškus ir gydančius sapnus, o miegojimas ant kairio – labiau košmariškus.
Tikėtina, taip yra dėl to, kad tokioje pozoje širdis patiria didesnį stresą.

The post Miego pozos: geriau žvaigždė nei dinozauras appeared first on Kauno savaitė.

Kai mes sakome, kad „per kojas tarsi skruzdės bėgioja“, medikai sako – parestezija.

Anot jų, nesamų dirgiklių tariamas jutimas, pasireiškiantis, kai sutrinka nervų sistemos kraujotaka, – dažnas ir laikinas reiškinys. Kai tik kliūtis kraujo kelyje pašalinama – dažniausiai atsistojus arba ištiesinus sukryžiuotas kojas, – elektros impulsai, nervais siuntinėjami po visą kūną, ima sklisti itin sparčiai. Ir sukelia tą nemalonų, netgi skausmingą badymo adatomis pojūtį, reiškiantį, kad nervai „nubudo“.

Bet jeigu ir pakeitus pozą pėdas dilgčioja, šis jausmas ilgą laiką nepraeina arba prisideda daugiau simptomų – pusiausvyros problemos, silpnumas, skausmas, pakitusi rega, – gali būti, jog organizme vyksta kažkas rimtesnio.

Viena dažniausių diagnozių tokiais atvejais būna periferinė neuropatija. Nuo tokio nervų pažeidimo kenčia milijonai žmonių visame pasaulyje, tačiau šis terminas teapibūdina tai, kas fiziškai vyksta su pėdomis. Reikalingas paaiškinimas dar ir kodėl.

O čia jau yra iš ko pasirinkti.

Diabetas

Pasak gydytojų neurologų, tai pagrindinė pėdų dilgčiojimo, tirpulio priežastis.

Toks simptomas būdingas ir žmonėms, turintiems didesnę riziką susirgti cukriniu diabetu, ir tiems, kas su šia diagnoze gyvena jau ne vienerius metus.

Taip yra dėl to, kad padidėjęs cukraus kiekis kraujyje lemia nervų pažeidimus.

Kai kuriais skaičiavimais, iki pusės sergančiųjų abiejų tipų diabetu susiduria su periferine neuropatija.

Kiti įprasti cukrinio diabeto simptomai – plaštakų (ne tik pėdų) aptirpimas ir dilgčiojimas, padidėjęs alkis, troškulys, dažnesnis šlapinimasis, nuovargis.

Vaistai

Kadangi dauguma receptinių vaistų turi šalutinių poveikių, visai įmanoma, kad pėdų dilgčiojimą kelia vartojami preparatai.

Tokią reakciją pirmiausia gali sukelti vaistai vėžiui gydyti (konkrečiai – skirti chemoterapijai), taip pat preparatai, skiriami ŽIV, AIDS pacientams. Tačiau dažniau kaltininkais pasirodo esantys vaistai nuo aukšto kraujospūdžio, infekcijų, autoimuninių ligų, traukulių, priklausomybės nuo alkoholio.

Nėštumas

Vaisiui vystantis, gimda gali užspausti kojų nervus ir sukelti dilgčiojimą bei tirpimą iki pat pėdų pirštų.

Beje, nėščiosioms tokie pat pojūčiai būdingi ir plaštakose – dėl pasikeitusios skysčių pusiausvyros organizme.

Nors nemalonūs, šie simptomai yra visiškai normalūs ir pagimdžius praeina. Laukiantis galima lengva mankšta ar švelniu masažu pabandyti apmažinti tirpulį.

Jeigu tirpimas, dilgčiojimas pėdose nepraeina ir net stiprėja, jeigu dar prisideda ir skausmas ar tinimas, būtina pasirodyti gydytojui.

B grupės vitaminai

Jeigu jų trūksta – ypač vitamino B1, B12, – gali pradėti tarsi adatėlėmis badyti pėdas. Paprastai – abi iškart.

Nervams B grupės vitaminai būtini normaliai funkcionuoti. Tik štai įdomu: padauginus vitamino B6, pėdas irgi gali pradėti dilgčioti. Tad be kraujo tyrimo vitaminų deficitui pasitikrinti turbūt bus sunku pasakyti, kas tai lemia. Nebent prisidėtų kiti B grupės vitaminų deficito simptomai, kaip nuovargis, dusulys, svaigulys, sutrikęs širdies ritmas, raumenų silpnumas, užmaršumas.

Tačiau ir tuo atveju pradėti vartoti vitaminų papildus savarankiškai nederėtų – kreipkitės į gydytoją, nes tik jis gali skirti tinkamą kiekį pusiausvyrai atkurti.

Nepakenks, jei į savo valgiaraštį įtrauksite daugiau vitamino B12 turinčių produktų, iš kurių pagrindiniai – mėsa (galvijų, paukščių) ir žuvis.

Užspaustas nervas

Skauda nugarą, o kojomis tarsi skruzdės bėgiotų? Labai gali būti, jog kaltas užspaustas stuburo nervas. Taip nutinka ne tik patyrus traumą, bet ir dėl nėštumo, susirgus artritu ar dėl to, kad darbe arba sporto salėje nuolat kartojate tuos pačius judesius.

Priklausomai nuo tikslios diagnozės, gali tekti numesti svorio ar pavartoti nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, raumenis atpalaiduojančių preparatų.

Senstantis stuburas

Priežastis gali būti ir tokia.

Stuburo stenozė, arba stuburo kanalo susiaurėjimas, kuomet stuburo smegenys ir nervai, einantys iš slankstelių, yra užspaudžiami, išsivysto vyresniems kaip 50 metų žmonėms. Bet gali pasitaikyti ir jaunesniems.

Dauguma atvejų stenozė yra tiesiog senėjimo proceso dalis, kai dėl osteoartrito susidėvi stuburo slankstelius skiriančios kremzlės.

Kiti senstančio stuburo požymiai gali būti skausmas apatinėje nugaros dalyje, sunkumas kojose arba vienos kojos ar pėdos silpnumas.

Išsėtinė sklerozė

Ši centrinės nervų sistemos lėtinė autoimuninė liga pažeidžia galvos ir stuburo smegenis. Ir kojų bei rankų dilgčiojimas ar aptirpimas laikomi vienais pirmųjų jos simptomų.

Tačiau tai dar ne priežastis pulti į paniką. Išsėtinė sklerozė turi daugiau būdingų simptomų, tokių kaip raumenų spazmai ir silpnumas, sutrikusi eisena, tuštinimosi ir šlapinimosi bei regos ir (arba) kognityvinės problemos.

Hipotireozė

Tai klinikinis sindromas, išsivystantis dėl sumažėjusios skydliaukės hormonų gamybos.

Skydliaukės hormonai organizmui reikalingi energijai naudoti, šilumai bei normaliai smegenų, širdies, raumenų ir kitų organų funkcijai palaikyti.

Jeigu pėdas dilgčioja dėl hipotireozės, tikrai pastebėsite ir kitus jai būdingus simptomus: nuovargį, depresiją, vidurių užkietėjimą, užmaršumą, nuolatinį šaltį.

Chemikalų poveikis

Toksinai ir nuodai taip pat pajėgūs išprovokuoti periferinę neuropatiją.

Tai gali būti taršalai aplinkoje (gamtiniai arba chemijos priemonėse pasitaikantis švinas, gyvsidabris, arsenas), narkotikų vartojimas.

Be dilgčiojimo galūnėse, tokioms būklėms dar būdingas tirpimas, skausmas. Galimas ir silpnumas, sunkumai vaikščiojant.

Priklausomybė nuo alkoholio

Alkoholinė neuropatija – dažnas piktnaudžiavimo alkoholiu šalutinis poveikis. Kai kurie tyrimai rodo, kad ja serga iki 66 proc. nuo alkoholio priklausomų suaugusiųjų.

Dilgčiojimas, aptirpimas ar skausmas pėdose, taip pat blauzdose gali būti centrinės ir periferinės nervų sistemos pažeidimų pasekmė.

Autoimuninė liga

Retesniais atvejais dilgčiojimą pėdose gali lemti vilkligė bei kitos autoimuninės ligos: Sjogreno sindromas, Gijeno-Barė sindromas, reumatoidinis artritas, jau minėta išsėtinė sklerozė. Iš viso tokių negalavimų medikams žinoma bent aštuonios dešimtys.

Simptomas atsiranda, nes imuninė sistema ima pulti kūno nervus. Arba, artrito atveju, nervai yra užspaudžiami.

Čiurnos tunelinis sindromas

Jis išsivysto pažeidus arba užspaudus blauzdos nervą, taigi kalta gali būti bet kokia liga ar būklė, dėl kurios taip atsitinka. Įskaitant plokščiapėdystę, patemptą ir ištinusią čiurną, artritą arba diabetą (abiejų tipų).

Kiti čiurnos tunelinio sindromo požymiai – skausmas ir aptirpimas. O gydymas priklauso nuo būklės sudėtingumo: ne visada pavyksta išvengti operacijos, nes svarbu ne tik išlaisvinti blauzdinį nervą, bet ir atkurti normalią kraujotaką.

Kada kreiptis į gydytoją

Kai pėdas dilgčioja jau kurį laiką, kai nei jų judinimas, nei pozos keitimas nė kiek skausmo nepalengvina, protingiausia būtų pasirodyti gydytojui. Be jo įvertinimo, kraujo ir kitokių tyrimų tikrosios būklės nesužinosite – kaip galėjote įsitikinti, variantų pernelyg daug.

The post Padus kutena ir ligos appeared first on Kauno savaitė.

Jeigu kelias dienas visai negertumėte vandens, atsidurtumėte labai didelėje bėdoje. Tačiau stengtis per dieną išgerti jo aštuonias stiklines – irgi lazdos perlenkimas.

Iš kur atsiranda tokie skaičiavimai, galime tik spėlioti. Bet dar 1945 metais Amerikos Nacionalinės mokslų akademijos Mitybos taryba nesiremdama jokiais tyrimais tvirtino, jog žmogaus kūnui reikalingi 2,5 litro vandens, o tai netgi ne aštuonios – dešimt stiklinių per dieną. Ir amerikiečiai tuo tikėjo nesivargindami perskaityti kito sakinio, aiškinusio, jog didžiuma to vandens gaunama per maistą.

Dabartinė visuomenė irgi niekaip negali išmesti iš galvos tų aštuonių stiklinių vandens per dieną. Nors mokslas pastaraisiais dešimtmečiais sužinojo daug naujo apie tai, kaip ir kiek iš tikrųjų reikėtų vartoti skysčių, kad jie būtų naudingi sveikatai.

Ką gi vis dar darome ne taip?

Neįskaičiuojate vandens, kurį suvartojame su maistu

O juk iš kieto maisto gauname maždaug 20 proc. visos paros normos! Daugiausia, aišku, iš vaisių ir daržovių, kuriuose vandens kartais yra daugiau nei kitko. Geras pavyzdys agurkai – juose skystimo net 96,7 proc. Salotose, salieruose, pomidoruose, arbūzuose, greipfrutuose ir žaliose paprikose – irgi daugiau nei 90 proc.

Tačiau skirtingai nei gryname vandenyje, išvardytuose produktuose dar gausu ir maistingųjų medžiagų bei vitaminų. Tad jeigu mieliau valgote savo vandenį, nei jį geriate, irgi darote didelę paslaugą kūnui ir sveikatai.

Geriate daugiau vandens, nei reikia

Amerikiečiai medikai yra paskelbę, jog didžioji dalis sveikų asmenų visiškai patenkina savo organizmo skysčių poreikį tiesiog atsigerdami tada, kai ištrokšta. Bet jeigu verčiate save kliukinti vandenį litrais, gali būti, kad jo padauginate. Taip, vandens įmanoma padauginti. Tuomet gali grėsti hiponatremija, dar vadinama apsinuodijimu vandeniu: natrio kiekis kraujyje taip sumažėja, kad elektrolitų disbalansas ima kelti pavojų sveikatai – gali ištinti smegenys, prasidėti traukuliai, ištikti koma.

Dažniau nei 60 proc. atvejų žmonės netinkamai reaguoja į troškulį – užuot atsigėrę, valgo.

Gera žinia tai, jog normaliomis sąlygomis tam, kad ištiktų hiponatremija, reikėtų išgerti didžiulį kiekį vandens. Tačiau jeigu esate rimti bėgikai arba itin gausiai prakaituojate, galite pakenkti sau per greit išgerdami didelį kiekį vandens.

Išvada? Viską darykite su saiku. Juolab kad nėra mokslinio įrodymo, jog gerti daugiau vandens, nei norisi, yra naudinga sveikatai.

Be reikalo vengiate kofeino

Visi žinome, jog kofeinas greitina medžiagų apykaitą ir padeda sutelkti dėmesį. Tačiau yra ir kitas plačiai paplitęs įsitikinimas, kasdien klaidinantis milijonus žmonių: kad kava varo iš organizmo skysčius.

Specialistų teigimu, tyrimai rodo, jog ne didesnės kaip 250–300 mg kofeino dozės – maždaug du puodeliai kavos – tik minimaliai padidina šlapimo išsiskyrimą ir daugiausia trims valandoms po to, kai ją išgeriate. Kitais žodžiais tariant, mitas, kad kava verčia dažnai lakstyti į tualetą, yra gerokai perdėtas.

Net buvo atliktas specialus tyrimas, bet įrodymų, jog kasdien nuosaikiai geriant kavą grėstų dehidratacija, taip ir neatsirado. Priešingai – paaiškėjo, kad kava ne tik geras vandens, bet ir prieinamiausias su uždegimais kovojančių antioksidantų šaltinis.

Prie lovos laikote stiklinę vandens

Ko nepatars nė vienas dietologas? Gerti vandenį prieš pat miegą. Ir tam yra elementari priežastis: padauginę skysčių, nuolat nubusite naktį, kad nueitumėte į tualetą, ir neišsimiegosite.

Verčiau likus trims valandoms iki miego pradėkite mažinti suvartojamų skysčių kiekį. Kūnas spės jį perdirbti, o jūs – suvaikščioti į tualetą pakankamai kartų, kad ramiai išmiegotumėte naktį.

Negardinate vandens citrina

Įmetę kelias skilteles citrinos į vandenį ne tik pagerinsite jo skonį, bet ir padėsite sau numesti svorio. D-limonenas – galingas antioksidantas, kurio gausu citrinų žievelėse, – stimuliuoja kepenų enzimus ir padeda greičiau pašalinti iš organizmo uždegimus provokuojančius toksinus. O vitaminas C padeda sureguliuoti streso hormono kortizolio lygį, kas labai gerai, nes tai kortizolis liepia organizmui kaupti riebalus.

Pamirštate išgerti vandens atsikėlę

Jeigu rytais negeriate vandens, jūsų medžiagų apykaita greičiausiai dėl to nukenčia.

Pasak dietistų, vienas paprasčiausių ir pigiausių būdų išjudinti metabolizmą – netrukus po nubudimo išgerti 2–3 stiklines vandens. Kam? Nes miegant mūsų medžiagų apykaita sulėtėja, o kūnas maždaug 8 valandas negauna jokių skysčių, gyvybiškai reikalingų apykaitos procesams vykti.

Todėl specialistai ir pataria pirmiausia atkurti skysčių pusiausvyrą organizme prieš pradedant kimšti į jį maistą ar gerti kitus gėrimus. Žmonės, kurie įpranta tą daryti, rečiau skundžiasi pūtimu, žvėrišku apetitu ir turi daugiau energijos.

Neskiriate, kada jūsų kūnas nori vandens, o ne maisto

Psichologai yra nustatę, jog dažniau nei 60 proc. atvejų žmonės netinkamai reaguoja į troškulį ir, užuot atsigėrę, valgo. Tai reiškia, suvartoja daugiau kalorijų ir mažiau skysčių, nei jiems iš tikrųjų reikia.

Todėl kitą kartą, kai išsyk po pietų užsimanysite „kažko tokio“, pirmiau pabandykite išgerti stiklinę vandens ir palaukti 20 minučių. Jei po to vis dar būsite alkani, ką jau padarysi – užkandžiaukite.

Negeriate žaliosios arbatos

Vanduo lieka vandeniu net ir tuomet, kai į jį įmerkiame arbatos pakelį. O jeigu tai žaliosios arbatos pakelis, tai vanduo dar ir pagerėja.

Tyrimais nustatyta, kad žalioji arbata veiksmingai degina riebalus – dėl joje esančių katechinų. Šie antioksidacinių savybių turintys junginiai spartina metabolizmą ir taip tirpdo riebalinį audinį (ypač pilvo srityje!). Dėl katechinų greičiau riebalus degina ir kepenys.

Geriate tik ledinį vandenį

Turbūt esate girdėję apie ajurvedą? Vienas jos mokymų – organizmui lengviau absorbuoti šiltą, o ne šaltą vandenį, be to, tas dar ir nuramina skrandį.

O kaipgi teiginiai, kad ledinis vanduo spartina medžiagų apykaitą? Be vienintelio mokslinio tyrimo, atlikto dar 2003 metais ir atradusio, jog žmonėms, gėrusiems vandenį su ledu, metabolizmas paspartėjo 30 proc., jokių kitų įrodymų apie jo pranašumą prieš šiltą vandenį neatsirado. Ir jau užtikrintai nepaaiškėjo, kad žmogaus organizmas pasisavina vandenį kaip nors kitaip priklausomai nuo jo temperatūros. Pats skysčių vartojimo faktas yra nesulyginamai reikšmingesnis sveikatai ir gerovei nei tai, kaip jis patiekiamas. Todėl niekada neatstumkite vandens stiklinės tik dėl to, kad joje neplaukioja ledukai.

Geriate dirbtinai pagardintą pirktinį vandenį

Pirmiausia, nors jų etiketėse užrašyta „vanduo“, dažnas iš tų gėrimų yra toks pat kaloringas – ir cukringas, kaip ir limonadai. Aišku, dabar dažniau naudojamas ne cukrus, o dirbtiniai saldikliai. Bet jie ne tokie ir nekalti. Štai intensyvumu pasižymintis saldiklis sukralozė (maisto priedas E955) yra tūkstantį kartų saldesnis už paprastą cukrų. Dėl to gali sutrikdyti mūsų skonio receptorius ir kai kitą kartą valgysime kažką natūraliai saldaus, galime to padauginti.

Jeigu jau norite gerti vandenį su kokiu nors skoniu, pasigaminkite jo patys įmetę kelis griežinėlius citrinos, mėtos šakelę, braškių arba šviežių ar šaldytų vaisių.

Negeriate vandens, kai esate pavargę

Kava ne vienintelė gali padėti išsklaidyti mieguistumą. Kai pasijusite apsnūdę, pabandykite išgerti stiklinę vandens.

Specialistų teigimu, net pati menkiausia dehidratacija gali pastebimai išsunkti energiją. Taip yra dėl to, kad smegenys 80 proc. sudarytos iš vandens, taigi mūsų protinės galimybės ir kūno funkcijos smarkiai nuo jų priklauso. Atsigėrus vandens, proto lankstumas iškart pagerėja 14 proc.

Vandens geriate nepakankamai

Daugybė žmonių kasdien neišgeria tiek vandens, kiek jiems reikėtų. Nors tą ištaisyti labai paprasta: tereikia gurkštelėti kas kartą, kai pajuntate troškulį.

Jeigu esate nuolat alkani, jūsų burna – išdžiūvusi, arba jeigu šlapimas spalva panašus į obuolių sultis, vadinasi, vandens geriate neužtektinai. Geriausia, jei nešiotumėtės vandens butelį ir atsigertumėte, kai pradeda kamuoti popietinis noras užkandžiauti.

     Naudinga žinoti

Specialistai jau kuris laikas rekomenduoja nebegerti vandens iš plastiko butelių. Tai ne tik neekologiška, bet ir nesveika. Vienkartinės plastikinės taros gamyboje dažnai naudojamas bisfenolis A (BPA). Nors mažais kiekiais ši medžiaga pripažįstama saugia, ji visgi siejama su neigiamu poveikiu smegenims ir net padidėjusiu arteriniu kraujospūdžiu.
Didelė klaida negerti vandens vartojant alkoholį (jau nekalbant apie tai, kad didelė klaida išvis vartoti alkoholį). Alkoholis mažina hormono antidiuretiko, padedančio kūnui išsaugoti skysčius, gamybą. Tad jau po trečios taurelės prasideda sparti organizmo dehidratacija. Specialistų patarimas: jeigu vartojate alkoholį, kiekvieną alkoholio porciją užgerkite bent viena, o geriau dviem stiklinėmis vandens. Ir jokiu būdu niekada negerkite alkoholio tuščiu skrandžiu.

The post Pakelkite stiklinę į savo sveikatą appeared first on Kauno savaitė.

Plataus masto tyrimas, apėmęs daugiau nei 131 000 žmonių, pateikė intriguojančių rezultatų: reguliarus kofeino turinčių gėrimų vartojimas siejamas su mažesne demencijos ir Alzheimerio ligos išsivystymo rizika.

Skamba viltingai, tačiau, kaip dažnai nutinka moksle, yra niuansų, kuriuos svarbu žinoti.

Kaip kofeinas veikia demencijos riziką

Harvardo universiteto, MIT ir „Mass General Brigham“ mokslininkai išanalizavo dviejų ilgalaikių kohortinių tyrimų duomenis.

Stebėjimai vyko 1976–2023 m., o dalyviai buvo sekami iki 43 metų.

Galutinę imtį sudarė 131 821 asmuo.

Siekdami eliminuoti pašalinių veiksnių — amžiaus, rūkymo, kūno masės indekso, fizinio aktyvumo, šeiminės demencijos istorijos ir kitų — įtaką, tyrėjai taikė Cox proporcingų rizikų statistinį modelį.

Šis metodas leidžia palyginti panašių charakteristikų asmenis, kurie skiriasi tik kofeino vartojimu.

Rezultatai buvo gana įtikinami. Daugiausia kavos vartoję asmenys turėjo 18 proc. mažesnę demencijos riziką, palyginti su tais, kurie jos gėrė mažiausiai.

Arbatos mėgėjams rizika sumažėjo 14 proc.

Didžiausio bendro kofeino kiekio (iš visų šaltinių) grupėje demencijos rizika buvo 22 proc. mažesnė.

Tuo tarpu kava be kofeino jokio ryšio su rizikos sumažėjimu neparodė, kas leidžia manyti, jog būtent kofeinas yra pagrindinis apsauginis veiksnys.

Svarbu pabrėžti, kad kalbama ne apie litrus kavos per dieną.

Optimalus poveikis nustatytas esant saikingam vartojimui — 2–3 puodeliams kavos arba 1–2 puodeliams arbatos per dieną (apie 300 mg kofeino).

Didesnės dozės papildomos apsaugos nesuteikė.

Kodėl kofeinas gali saugoti smegenis

Tyrėjai pateikė kelis galimus biologinius mechanizmus.

Kofeinas blokuoja adenozino receptorius, taip stiprindamas sinapsinį perdavimą ir galimai slopindamas beta-amiloido — baltymo, formuojančio būdingas plokšteles sergant Alzheimerio liga — kaupimąsi.

Be to, kofeinas mažina uždegiminių citokinų kiekį, gerina kraujagyslių funkciją ir didina jautrumą insulinui, taip mažindamas 2 tipo diabeto riziką.

Visi šie veiksniai tiesiogiai susiję su smegenų sveikata.

Arbatoje papildomą teigiamą poveikį gali lemti polifenoliai ir L-teaninas — medžiagos, saugančios nuo oksidacinio streso ir palaikančios smegenų kraujotaką.

Todėl, nors arbatoje kofeino mažiau nei kavoje, jos apsauginis poveikis gali būti panašus.

Ar kofeinas gali būti žalingas?

Svarbu suprasti, kad šis tyrimas yra stebimasis — jis nustato ryšį, bet neįrodo tiesioginį priežastinį poveikį.

Be to, didelės kofeino dozės siejamos su miego sutrikimais, padidėjusia širdies ir kraujagyslių sistemos apkrova bei virškinamojo trakto problemomis.

Mokslininkai pabrėžia, kad nors rezultatai teikia vilčių, poveikio mastas nėra labai didelis, o kognityvinių funkcijų apsaugai svarbūs ir kiti veiksniai — fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, socialinis aktyvumas bei nuolatinė protinė veikla.

Vis dėlto šis tyrimas dera su vis gausėjančiais duomenimis apie saikingo kofeino vartojimo naudą: ankstesni darbai jį sieja su geresne atmintimi, mažesne prieširdžių virpėjimo rizika ir net sumažėjusia galvos bei kaklo vėžio tikimybe.

Du–trys kavos arbatos puodeliai per dieną nėra vaistas, tačiau gali būti paprastas ir malonus indėlis į ilgalaikę smegenų sveikatą — žinoma, jei šie gėrimai jums nėra kontraindikuotini.

The post Ar tiesa, kad kava ir arbata mažina demencijos riziką? appeared first on Kauno savaitė.

Tad miegas – arba jo trūkumas – turėtų būti pirmasis įtariamasis, kai ieškote neįveikiamo nuovargio kaltininko.

Tačiau yra ir kitų veiksnių.

Per daug dirbate

Statistika rodo, kad šiandien žmonės dirba daugiau, o miega mažiau. Ir blogai ne pačios darbo valandos ar, tiksliau, viršvalandžiai, trumpinantys poilsio laiką. Darbe patiriamas stresas taip pat gali trikdyti miegą. Vadinasi, kitą dieną knapsime nosimi prie kompiuterio, dar labiau pavargstame, dar labiau stresuojame. Taip ir užsisuka uždaras išsekimo ratas.

Ne tą valgote

Moksliniais tyrimais patvirtinta: tai, ką valgome, gali lemti, kiek kokybiško miego gauname.

Visi žinome, kad stipri kava prieš einant gulti daug kam trukdo užmigti ir tinkamai išsimiegoti naktį. Tačiau toks pat poveikis būdingas ir riebiam, daug cukraus turinčiam maistui. Vieno tyrimo rezultatai parodė, kad jeigu per dieną suvartojate mažiau maistinių skaidulų ir daugiau sočiųjų riebalų bei cukraus, miegas būna negilus ir neteikiantis reikiamo poilsio, per naktį dažniau nubundama.

Per daug sportuojate

Mankštindamiesi būname sveikesni – tai įrodytas faktas. Kaip ir tai, kad fiziniai krūviai gerina miegą. Bet intensyvios treniruotės ir dar prieš einant gulti – atvirkščiai. Nes širdis paskui plaka dažniau, kūno temperatūra pakyla, adrenalino lygis – irgi, taigi miegas dažniausiai būna prastas, o kita diena – sekinama. Jau nekalbant apie tai, kad jausdamiesi pavargę vis mažiau norite sportuoti.

Esate prislėgti

Vienas paprastesnių būdų suprasti, kad depresuojate, – tai kankinanti nemiga (nors, kita vertus, depresijos simptomu gali būti ir liguistas mieguistumas).

Trumpai tariant, jeigu negalite tinkamai išsimiegoti naktimis ilgą laiką, tai gana ryškus signalas kreiptis į specialistus pagalbos dėl depresijos.

Prieš miegą vartojate alkoholį

Net labai nedidelis jo kiekis prieš einant gulti nepadeda gerai išsimiegoti – nepaisant giliai šaknis suleidusio priešingo mito. Taip, tikėtina, jog užmigsite greičiau, bet miegas nebus kokybiškas, mat organizmas alkoholį sparčiai metabolizuoja. Taigi greičiausiai nubusite vidury nakties ir nebegalėsite užmigti.

Alkoholis trikdo greitų akių judesių fazės miegą, todėl dieną kamuoja mieguistumas ir negebėjimas susikaupti.

Didelis cukraus kiekis kraujyje

Nuolatinis nuovargis gali būti cukrinio diabeto simptomas.

Susirgus diabetu, organizmas nebeišskiria pakankamai insulino ir gliukozės lygis pasidaro nuolat aukštas. Jis neigiamai veikia gebėjimą susikaupti, didina dirglumą ir nuovargio jausmą.

Be to, kai naktį sukyla cukrus, dažnai tenka keltis į tualetą ir jo atsikratyti (cukraus perteklius pasišalina su šlapimu), o tai, suprantama, išsimiegoti nepadeda.

Jus kamuoja miego apnėja

Šiam miego sutrikimui būdingi paviršinio kvėpavimo periodai miegant ir akimirkos, kai kvėpavimas išvis sustoja.

Dar miego apnėją dažnai lydi garsus knarkimas.

Toks negilus, dažnai trikdomas miegas taip pat gali „apdovanoti“ nuovargiu, dėmesingumo trūkumu, užmaršumu.

Yra ir daugiau blogų žinių: miego apnėja siejama su labai rimtais sveikatos sutrikimais, tokiais kaip širdies ligos ir insultas. Ją būtina gydyti.

Prieš miegą „kybote“ socialiniuose tinkluose

Dauguma mūsų kaip tik tą ir darome – prieš padėdami savo išmanųjį nakčiai, dar sykį patikriname, kas naujo pasaulyje ir mūsų draugų bei pažįstamų gyvenime. Paskui dar kurį laiką kamuojamės niekaip negalėdami užmigti.

Viena to priežasčių gali būti ekranų skleidžiama mėlynoji šviesa. Ji stabdo melatonino – hormono, atsakingo už mūsų paros ritmą (miego ir būdravimo ciklą), – gamybą, todėl sunku užmigti ir dar sunkiau nubusti.

Negeriate užtektinai vandens

Tyrimai rodo, kad jeigu nevartojate užtektinai vandens ir kitų sveikų skysčių, net išmiegoję naktį vis tiek galite jausti nuovargį, silpnumą, mieguistumą.

Esmė ta, kad skysčių trūkumas gali numušti kraujospūdį, o kartu su juo – ir nuotaiką bei energiją.

Per daug miegate

Tai vienas didžiausių paradoksų: pavargę galite jaustis ne tik dėl to, kad trūksta miego, bet ir todėl, kai jo būna per daug.

Amerikiečių specialistų iš Harvardo universiteto aiškinimu, bet koks didesnis nukrypimas į vieną ar į kitą pusę nuo normalaus miego režimo gali sutrikdyti organizmo ritmą ir padidinti nuovargį dieną.

Geriausias sprendimas tokiu atveju – išsiaiškinti, kiek valandų miego jums reikia, ir laikytis tokio režimo visada. Net savaitgaliais, per šventes ir atostogas.

Kambaryje per karšta arba per šalta

Ideali aplinkos temperatūra miegui yra tik 18,3 laipsnio. Mūsų pačių kūno temperatūra naktį nukrenta, taigi vėsus – bet ne šaltas! – oras patalpoje padeda greičiau užmigti ir ramiai išmiegoti iki ryto.

Jeigu miegamajame per karšta arba per šalta, tai gali sutrukdyti natūraliam kūno atvėsimui ir sugadinti miegą.

Įdomus faktas: miegančio žmogaus temperatūra krinta tol, kol maždaug per aušrą pasiekia žemiausią tašką.

Vartojate vaistus

Migdomieji vaistai sukelia mieguistumą – tą žinome visi. Tačiau yra ir kitų preparatų, nuo kurių galime jaustis apsnūdę ar apduję: tai antidepresantai, vaistai nuo alergijos, aukšto kraujospūdžio, vėžio ir kiti.

Jeigu tokius vaistus geriate dieną, kai turite dirbti, nieko gero. Jie gali paveikti smegenų chemines medžiagas, vadinamas neurotransmiteriais, kuriais naudojasi kūno nervai, kad perduotų vienas kitam informaciją. Vaistai sutrikdo šią komunikaciją įteigdami organizmui, jog neurotransmiteriai pavargo ir negalima jų trukdyti.

Per daug laiko praleidžiate užsidarę

Jaukiai įsitaisyti šiltuose namuose gali atrodyti išskirtiniu malonumu. Tačiau kai pernelyg daug laiko praleidžiate uždarose patalpose, tai gal atsiliepti sveikatai. Ir daugiau nei vienu būdu!

Buvimas šviesoje be galo svarbus mūsų vidiniam laikrodžiui, kad jis tinkamai tiksėtų ir mes nesijaustume pavargę tada, kai turime būdrauti, ir atvirkščiai.

Kitos nemalonios sėdėjimo namuose pasekmės, be sujaukto miego ritmo, gali būti nerimastingumas, nuovargis.

Patiriate nuolatinį stresą

Daug rūpesčių ar streso kenkia miego trukmei ir kokybei, tai savo ruožtu kenkia fizinei ir psichinei sveikatai.

Stresas, kaip žinome, verčia periferinę nervų sistemą intensyviai išskirti adrenaliną ir kortizolį (todėl jie taip ir vadinami – streso hormonai). Šie paspartina širdies plakimą, kad efektyviau aprūpintų gyvybiškai svarbius organus krauju ir paruoštų kūną reaguoti į galimą pavojų – taip organizmas traktuoja streso sukėlėją. Bet nors tokia reakcija labai vertinga atsidūrus plėšrūnų knibždančiose džiunglėse, ji pražūtinga mūsų miegui.

Per daug sveriate

Turint antsvorio gali pasidaryti sunku miegoti ir net pradėti kamuoti nemiga. Dar daugiau: dieną irgi dažnai jaučiamas mieguistumas bei išsekimas, net jeigu naktį gerai išsimiegojote.

Nutukimas paveikia organizmo medžiagų apykaitą ir miego bei būdravimo ciklus taip pakenkdamas miego kokybei.

Esate alergiški maistui

Jeigu nuolatos jaučiatės pavargę ar mieguisti, gali būti, jog tai ne bet koks, o alergijos sukeltas antinksčių nuovargio sindromas.

Kai žmogaus organizmas netoleruoja tam tikrų maisto produktų, jo antinksčiai išskiria hormoną kortizolį, kad tas slopintų sudirgimą ir uždegiminius procesus. O kai kūnas gamina pernelyg daug kortizolio, tai pasireiškia nuovargiu.

Tokios alergijos taip pat dažnai pakenkia organizmo gebėjimams absorbuoti antioksidantus ir kitas maistines medžiagas, todėl gali išsivystyti kai kurių jų deficitas ir rezultatas būna tas pats: kasdien vos pavelkate kojas, nors nieko ypatingo neveikiate.

Jums anemija

Kai organizme nėra užtektinai sveikų raudonųjų kraujo kūnelių, kad aprūpintų audinius jiems būtinu deguonimi, nenuostabu, kad jaučiatės išvargę ir paliegę.

Kiti įvairioms anemijos formoms būdingi simptomai – silpnumas, išblyškusi ar net pageltusi oda, dusulys, sutrikęs širdies ritmas, skausmai krūtinėje, šąlančios ar kaistančios pėdos, galvos skausmai.

Pernelyg sėsliai gyvenate

Tai dar viena šiuolaikinės visuomenės rykštė: labai daug jos narių nėra aktyvūs. Sėslus gyvenimo būdas įtraukė mus į savo liūną. Darbe kiaurą dieną sėdime prie stalo stebeilydamiesi į kompiuterį, grįžę namo darome tą patį – sėdime ir žiūrime į kokį nors ekraną. Dėl to sunkiai užmiegame ir išmiegame naktį, tad nuolat jaučiamės tokie pavargę, jog apie jokią aktyvią veiklą nenorime nė pagalvoti ir… dar labiau kabinamės į sėslų gyvenimą.

Dirbate toksiškoje aplinkoje

Omenyje turimas toksiškumas perkeltine prasme. Pasalūniški kolegos, nekompetentingas vadovas, nepakeliamas darbo krūvis, nesaugi ir nuolat besikeičianti aplinka… Visa tai gali kaip reikiant išsekinti. Amerikiečiai kažkada net yra apskaičiavę, kad tokio nuovargio sukeliama nemiga jų darbdaviams kainuoja daugiau kaip 90 mlrd. JAV dolerių kasmet – per sumažėjusį produktyvumą, klaidas ir nelaimingus atsitikimus darbe.

The post Išseko jūsų organizmo baterija? Ieškokite kaltininkų! appeared first on Kauno savaitė.