Sumažėjo kyšį davusių įmonių dalis
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) inicijuotas „Lietuvos korupcijos žemėlapio“ verslo tyrimas rodo, kad kyšį davusių įmonių dalis per pastaruosius metus sumažėjo iki 2 proc., 4 iš 5 įmonių atstovų teigia, jog kyšio neduotų jokiomis aplinkybėmis.
Kaip teigiama STT pranešime spaudai, tyrimo rezultatai rodo, kad 46 proc. įmonių taiko bent vieną antikorupcinę priemonę.
Anot tarnybos direktoriaus Lino Pernavo, tokios tendencijos rodo didėjantį verslo atsparumą korupcijai.
„Verslo atsparumas korupcijai yra stiprėjantis – tai matyti ir iš patirties, ir iš nuostatų, ir iš to, kad vis daugiau įmonių diegia konkrečias antikorupcines priemones. Bet atsparumas priklauso ir nuo to, ar skaidriai vykdomos savivaldybių procedūros, ar atvirai priimami sprendimai, ar sąžininga konkurencija. Būtent šiose srityse verslas šiandien mato daugiausia rizikų, ir kol įmonės netiki, kad pranešimas turės pasekmių, yra linkusios nutylėti matomus pažeidimus. Tai bendra užduotis mums ir sprendimų priėmėjams“, – pranešime cituojamas L. Pernavas.
Tyrimas rodo, kad korupcijos rizikos skirtingose srityse vertinamos nevienodai. Įmonės, kurios per pastaruosius trejus metus naudojosi savivaldybių paslaugomis, su kyšio lūkesčiu dažniausiai susidūrė sprendžiant su statybomis susijusius klausimus (11 proc.), žemėtvarkos klausimus (9 proc.) bei infrastruktūros ir aplinkos sprendimuose (9 proc.). Savivaldybės taip pat dažniausiai spontaniškai minimos tarp labiausiai korumpuotomis laikomų institucijų, o jų veiklą kaip neskaidrią vertina 64 proc. apklaustųjų.
Kaip parodė tyrimo rezultatai, politinių sprendimų aplinkoje 43 proc. verslo atstovų sprendimų priėmimą Lietuvoje laiko uždaru arba labai uždaru. Nuo 43 iki 67 proc. išaugo dalis respondentų, girdėjusių apie bandymus daryti įtaką sprendimams ar teisėkūrai: iš jų 81 proc. mano, kad įtaka buvo daroma bent iš dalies neteisėtais būdais. Dažniausiai minimi neoficialūs susitikimai, naudojimasis pažintimis ir politinių partijų ar rinkimų kampanijų finansinis rėmimas.
„Lietuvos korupcijos žemėlapio“ verslo tyrimas parodė, kad apie korupciją ateityje praneštų 52 proc. verslo atstovų, tačiau iš visų per pastaruosius metus su potencialiai korupcine situacija susidūrusių asmenų, atsakingoms institucijoms pranešė tik 16 proc. Nurodoma, kad dažniausiai pranešė apie korupciją stabdo nenoras veltis į teisinius procesus, abejonės, ar situacija iš tiesų yra korupcinė, ir netikėjimas, kad pažeidimas sulauks pasekmių.
„Lietuvos korupcijos žemėlapis“ – kartotinis sociologinis tyrimas, skirtas vertinti skirtingų visuomenės grupių požiūrį į korupciją, jos paplitimą, asmeninę patirtį ir antikorupcinį potencialą. 2026 m. verslo atstovų apklausa vykdyta sausio 19 – vasario 25 d. Apklausta 700 Lietuvoje veikiančių įmonių vadovų ir atstovų. Taikyta kvotinė atranka pagal įmonės dydį ir regioną. Apklausa vykdyta telefonu, respondentui pageidaujant – internetu. Maksimali statistinė paklaida – ±3,7 proc. punkto.
