Sprogimas, cunamis, šaltis ir… pasaulio pabaiga

Pasaulinio masto kataklizmas, sudrebinęs mūsų planetą prieš 66 mln. metų, vis dar kausto mokslininkų dėmesį. Geofizikams net pavyko sudaryti smulkų šios katastrofos tvarkaraštį.

Tuomet į Žemę dabartinės Meksikos įlankos rajone rėžęsis asteroidas galėjo būti 10 km, o kai kuriais vertinimais, net ir 15 km skersmens – jo kritimo vietoje susidarė 200 km Čiksulubo krateris.

Manoma, kad būtent šis įvykis pražudė dinozaurus, o su jais ir didžiąją dalį kitos gyvybės. (Šiauriniame pusrutulyje tada buvo pavasario pabaiga arba vasaros pradžia, kai daugelis organizmų aktyviausi.)

Aibė tyrimų, atliktų ir pačiame kraterio epicentre, ir jo apylinkėse, leido išsiaiškinti daugelį košmariškos katastrofos smulkmenų.

Išanalizavę kolegų atliktus tyrimus, du Jungtinės Karalystės geofizikai išsamiai aprašė, kaip klostėsi įvykiai praėjus minutėms, valandoms ir dienoms po šiurpaus smūgio iš kosmoso.

Iš esmės specialistai sudarė pasaulio pabaigos tvarkaraštį. Štai kaip jis atrodo.

Diena iki smūgio. Artėjantis asteroidas, apie savaitę naktiniame danguje matytas plika akimi, tapo pastebimas ir dieną – atrodė tarsi planeta ar žvaigždė ir darėsi vis ryškesnė.

Oras buvo drėgnas ir šiltas, temperatūra siekė apie 26 laipsnius Celsijaus.

X valanda: susidūrimas. Smūgį lydėjo akinamai ryškus blyksnis ir kurtinantis griausmas. Sprogimas išlaisvino energiją, prilygstančią 10 mlrd. Hirošimos bombų. Visi gyvi organizmai, buvę 2 000 kilometrų spinduliu nuo epicentro, žuvo beveik akimirksniu – augalija ir gyvūnija virto pelenais dar prieš pasiekiant smūginei bangai.

Praėjus 5 minutėms. Smūgis sukėlė viršgarsinio greičio vėją. Kiek aprimęs iki 5 kategorijos uragano, jis nušlavė viską 1 500 km spinduliu. Oras prisipildė perkaitintų garų, kurių temperatūra siekė 226 laipsnius Celsijaus.

Praėjus 10 minučių. Tiek laiko laikėsi smūgio sukelta 4,5 km aukščio banga. Po pirmosios sekė kita, 1,5 km aukščio. Ji ritosi kone per visą planetą 720 km per val. greičiu. Šio cunamio pėdsakų mokslininkai aptiko vandenynų dugne – bangos tiesiog nuplovė dugno nuosėdas. Beveik visoje planetoje prasidėjo 11 balų žemės drebėjimai.

Praėjus pusvalandžiui. Žemės rutulį apgaubė sprogimo sukeltos dulkės. Manoma, kad atmosferoje atsidūrė nuo 100 iki 500 mlrd. tonų sieros. Dangus aptemo. Iš jo pasipylė tektitų – smūgio metu susidariusių lydyto stiklo rutuliukų – kruša. Paleontologai aptiko jų žuvusių gyvūnų fosilijose.

Praėjus valandai. Cunamiai ir žemės drebėjimai smogė regionams, nutolusiems nuo epicentro net kelis tūkstančius kilometrų. Juos iš pradžių užpylė 2 m storio dirvožemio sluoksnis, vėliau atsirito 10 m vandens banga su smėliu, dumblu ir jūrų gyventojais. Masinės žuvusių gyvūnų kapavietės rastos net už 9 tūkst. km nuo smūgio vietos.

Praėjus dienai. Per pasaulinius vandenynus toliau ritosi 50 m aukščio cunamiai. Sausumoje visame pasaulyje siautė gaisrai. Dangus vis labiau temo. Oro temperatūra pradėjo kristi.

Praėjus savaitei. Temperatūra nukrito maždaug 5 laipsniais. Atmosferą užtraukė stori debesys. Pradėjo siausti uraganai su ėsdinančiais rūgščiais lietumis. Dinozaurai šalo, augalai ir gyvūnai masiškai žuvo. Nuo pūvančių jų liekanų ir dūmų po visą Žemę sklido dusinantis tvaikas.

Praėjus metams. Atmosferą užpildė dulkės. Saulė pro jas neprasiskverbė. Vidutinė temperatūra buvo 15 laipsnių žemesnė nei prieš smūgį. Visur mėtėsi supuvę dinozaurų ir jūrų roplių skeletai. Smulkūs žinduoliai slepėsi plyšiuose.

Po 10 metų. Žemėje atvėso mažiausiai 26 laipsniais, galbūt dar daugiau. Nuo speigo pirmiausia išnyko augalai, kuriais mito žolėdžiai dinozaurai. Jiems išgaišus, paskui iškeliavo ir plėšrieji.

Dabar tai vadiname kreidos-paleogeno masiniu išmirimu, tada Žemė neteko 75 proc. tuomečių savo gyventojų.

     Blogiau nebūna

Asteroidas, prieš 66 mln. metų sukūręs Čiksulubo kraterį, pataikė tiesiai į gipso telkinį. Sunkiai būtų pavykę rasti netinkamesnę vietą. Daliai telkinio išgaravus, į atmosferą pakilo sulfatinės dulkės ir sieros dujos. Reaguodamos su drėgme, jos sukėlė rūgščius lietus. Jei asteroidas būtų atskriejęs bent keliomis sekundėmis anksčiau arba vėliau, pasekmės klimatui nebūtų buvusios tokios katastrofiškos.