Skauda akis nuo kompiuterio? Priežastis gali būti visai ne ekrane

Po darbo dienos prie kompiuterio akys peršti, sausėja, lyg būtų pripiltos smėlio? Dažnas iškart kaltina monitorių, „mėlyną šviesą“ ar silpnėjantį regėjimą.

Tačiau daugeliu atvejų problema slypi ne pačiame ekrane, o mūsų įpročiuose: kaip sėdime, kokiu atstumu laikome monitorių, kaip apšviesta patalpa ir ar leidžiame akims pailsėti.

Vadinamasis skaitmeninis akių nuovargis paprastai nėra ilgalaikis akių pažeidimas.

Tai laikinas diskomfortas, atsirandantis ilgai žiūrint į arti esantį objektą.

Akys rečiau mirksi, ašarų plėvelė greičiau išdžiūsta, o akies raumenys nuolat dirba fokusuodami vaizdą.

Gera žinia ta, kad dažniausiai padeda ne naujas monitorius ar brangūs akiniai, o keli paprasti pakeitimai.

Monitoriaus aukštis svarbesnis, nei atrodo

Netinkamas monitoriaus aukštis dažniausiai siejamas su kaklo ar pečių skausmu, tačiau jis veikia ir akis.

Jeigu ekranas pastatytas per aukštai, žmogus priverstas žiūrėti į jį plačiau atmerktomis akimis. Dėl to akys greičiau sausėja.

Patogiausia, kai viršutinė monitoriaus dalis yra maždaug akių lygyje arba šiek tiek žemiau, o į ekrano centrą žiūrima truputį žemyn.

Tokia padėtis natūralesnė ir kaklui, ir akims.

Jeigu monitorius per aukštai, pakanka nuleisti jo stovą.

Jei reguliavimo nėra, galima naudoti kitą stovą ar monitoriaus laikiklį.

Svarbu ne tik „gražiai pastatyti“ ekraną ant stalo, bet ir pritaikyti jį prie savo sėdėsenos.

Koks atstumas iki ekrano tinkamiausias?

Per arti laikomas ekranas taip pat vargina akis. Tuomet akims tenka nuolat įtemptai fokusuoti vaizdą iš labai mažo atstumo.

Patogus atstumas iki monitoriaus dažniausiai yra maždaug ištiestos rankos ilgis – apie 50–70 centimetrų.

Dideliam ekranui gali reikėti ir didesnio atstumo.

Jeigu sėdint tenka lenktis į priekį, prisimerkti ar skaityti labai smulkų tekstą, geriau ne artinti veidą prie monitoriaus, o padidinti šriftą ar pakeisti ekrano mastelį.

Dirbant su nešiojamuoju kompiuteriu verta pagalvoti apie išorinę klaviatūrą ir pelę. Tada ekraną galima pastatyti patogesniame aukštyje, o rankas laikyti taisyklingiau.

Didelis monitorius ne visada reiškia daugiau komforto

Didelis ekranas patogus darbui su keliomis programomis, lentelėmis ar nuotraukomis, tačiau akims jis ne visada lengvesnis.

Kuo didesnis ekranas ir kuo arčiau jis stovi, tuo daugiau akys turi „keliauti“ nuo vieno krašto prie kito.

Be to, žiūrėdami į didelį ekraną žmonės kartais plačiau atmerkia akis ir rečiau mirksi.

Dėl to dienos pabaigoje gali atsirasti sausumas, perštėjimas ar neryškus vaizdas.

Tai nereiškia, kad didelio monitoriaus reikia atsisakyti.

Tiesiog svarbu jį pastatyti toliau, sureguliuoti ryškumą, šrifto dydį ir darbo langus išdėstyti taip, kad nereikėtų nuolat įtemptai dairytis po visą ekraną.

Ar svarbi ekrano atnaujinimo dažnio reikšmė?

Šiuolaikiniai monitoriai dažniausiai veikia bent 60 Hz dažniu, todėl matomas mirgėjimas daugeliui vartotojų nebėra tokia didelė problema kaip senesnių ekranų laikais.

Vis dėlto dalis žmonių jautriai reaguoja į ekrano apšvietimo mirgėjimą, ypač jei monitoriaus ryškumas mažinamas ne itin kokybišku būdu.

Renkantis naują monitorių verta atkreipti dėmesį į žymą „flicker-free“ arba panašų gamintojo nurodymą, kad ekranas turi apsaugą nuo mirgėjimo.

Tai gali būti svarbiau nei vien didelis hercų skaičius, ypač jei monitorius bus naudojamas ne žaidimams, o ilgam kasdieniam darbui.

Mėlyna šviesa – ne pagrindinis priešas

Apie mėlyną šviesą pastaraisiais metais kalbama labai daug. Reklamose neretai teigiama, kad būtent ji yra pagrindinė akių nuovargio priežastis.

Tačiau moksliniai duomenys tokio teiginio nepagrindžia.

Ekranų skleidžiama mėlyna šviesa nėra laikoma pagrindine akių pažeidimų priežastimi.

Daug svarbesni veiksniai – ilgas žiūrėjimas iš arti, retas mirksėjimas, netinkamas apšvietimas, atspindžiai ir per mažos pertraukos.

Vis dėlto vakare ekranai gali trukdyti miegui, nes ryški šviesa, ypač melsvo atspalvio, gali veikti paros ritmą. Todėl prieš miegą verta sumažinti ekrano ryškumą, įjungti šiltesnes spalvas arba paprasčiausiai trumpiau naudotis telefonu ir kompiuteriu.

Ryškumas ir atspindžiai – dažna akių nuovargio priežastis

Akis vargina ne tik pats ekranas, bet ir jo santykis su aplinka. Per ryškus monitorius tamsiame kambaryje arba ant ekrano krintantys lango, lempos ar saulės atspindžiai verčia akis nuolat prisitaikyti.

Tokiu atveju gali padėti labai paprasti sprendimai: sumažinti ekrano ryškumą, pasukti monitorių taip, kad jame neatsispindėtų langas, nuleisti roletus arba pakeisti stalinės lempos padėtį.

Darbo vietoje geriausia vengti situacijos, kai už monitoriaus yra labai ryškus langas arba kai šviesa tiesiogiai atsispindi ekrane. Matinis ekranas ar matinė apsauginė plėvelė taip pat gali sumažinti atspindžius.

Ar išlenktas monitorius gali būti patogesnis?

Išlenkti monitoriai dažnai pristatomi kaip patogesni akims, nes jų forma labiau atitinka žmogaus matymo lauką.

Kai kuriems vartotojams tai iš tiesų gali būti patogu, ypač naudojant platų ekraną.

Tačiau išlenktas monitorius nėra stebuklingas sprendimas.

Jis gali padėti sumažinti akių „lakstymą“ po labai platų ekraną, bet nepakeis pertraukų, tinkamo atstumo, gero apšvietimo ir taisyklingos darbo vietos.

Jeigu monitorius naudojamas daugiausia tekstams, naršymui ar biuro darbui, svarbiau ne tai, ar jis išlenktas, o ar ekranas neakina, nemirga, yra tinkamo dydžio ir pastatytas patogiu atstumu.

Paprasta taisyklė akims pailsinti

Viena žinomiausių rekomendacijų – vadinamoji 20–20–20 taisyklė. Kas 20 minučių reikėtų bent 20 sekundžių pažiūrėti į objektą, esantį maždaug už 20 pėdų, tai yra apie 6 metrų atstumu.

Nebūtina šios formulės laikytis matematiškai tiksliai.

Svarbiausia – reguliariai atitraukti žvilgsnį nuo ekrano ir pažiūrėti į tolį: pro langą, į kitą kambario galą ar tiesiog į toliau esantį objektą.

Tokios trumpos pertraukos leidžia atsipalaiduoti akies fokusavimo raumenims.

Taip pat verta sąmoningai dažniau mirksėti. Dirbdami prie ekrano žmonės mirksi rečiau, todėl akys greičiau sausėja.

Jei sausumas kartojasi, gali padėti dirbtinės ašaros be konservantų, tačiau dėl nuolatinio diskomforto geriau pasitarti su akių gydytoju ar optometristu.

Į ką atkreipti dėmesį renkantis monitorių?

Jeigu planuojate pirkti naują monitorių ir norite, kad jis būtų kuo patogesnis ilgam darbui, verta atkreipti dėmesį į kelis dalykus.

Pirmiausia rinkitės matinį ekraną arba tokį, kuris gerai slopina atspindžius.

Antra, ieškokite apsaugos nuo mirgėjimo – „flicker-free“ ar panašios technologijos.

Trečia, ne visada verta rinktis didžiausią įmanomą ekraną: biuro darbui kartais patogesnis vidutinio dydžio, bet kokybiškas monitorius.

Taip pat naudinga, kad monitoriaus stovas leistų reguliuoti aukštį, pasvirimą ir pasukimą. Jeigu ekranas techniškai geras, bet stovi nepatogiai, akys ir kaklas vis tiek pavargs.

Kada reikėtų kreiptis į specialistą?

Jeigu akių nuovargis praeina pailsėjus, pakeitus apšvietimą, sumažinus ryškumą ar pradėjus daryti pertraukas, dažniausiai tai susiję su darbo įpročiais. Tačiau yra atvejų, kai delsti nereikėtų.

Į akių gydytoją verta kreiptis, jeigu akių skausmas, sausumas, dvejinimasis, neryškus matymas ar galvos skausmai kartojasi nuolat, nepraeina kelias savaites, stiprėja arba trukdo dirbti.

Kartais problema gali būti ne monitoriuje, o netinkamuose akiniuose, astigmatizme, sausų akių sindrome ar kitose regos problemose.

Svarbiausia išvada paprasta: ekranas dažniausiai „negadina akių“ visam laikui. Tačiau ilgas darbas be pertraukų, bloga darbo vieta ir per mažas dėmesys apšvietimui gali sukelti labai nemalonų diskomfortą.

Dažnai pakanka monitorių pastatyti šiek tiek žemiau, atsitraukti per ištiestos rankos atstumą, sumažinti ryškumą, pašalinti atspindžius ir nepamiršti pertraukų.