Savivaldybės sulaukia daugiau prašymų dėl šildymo kompensacijų: kai kur jų padaugėjo trečdaliu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, dauguma didžiųjų šalies savivaldybių sulaukia daugiau gyventojų prašymų dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijų nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Kauno rajone prašymų skaičius išaugo apie 35 proc., Kėdainių rajone – 29 proc., Panevėžyje – beveik 19 proc., Klaipėdoje – 14 proc., o Marijampolėje – beveik 12 proc.

Savivaldybių atstovų teigimu, didesnį gyventojų susidomėjimą kompensacijomis lemia išaugusios šildymo kainos, panaikinta pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata centralizuotam šildymui ir pasikeitusios socialinės paramos skyrimo sąlygos.

Dalis savivaldybių prognozuoja, kad per visą šildymo sezoną kompensacijų prašančių gyventojų skaičius toliau augs. Marijampolėje skaičiuojama, kad kompensacijų gavėjų šiemet gali būti 15–20 proc. daugiau nei praėjusį sezoną.

Vis dėlto Vilniaus miesto savivaldybėje fiksuojama priešinga tendencija – anksčiau Eltai pateiktais duomenimis, prašymų dėl būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų sostinėje sulaukta 9 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Kauno rajone prašymų padaugėjo daugiau nei trečdaliu

Kauno rajono savivaldybės duomenimis, nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 7 d. gauti 366 prašymai dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijų – 94 prašymais, arba apie 35 proc., daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

2025 m. tuo pačiu laikotarpiu savivaldybė buvo sulaukusi 272 prašymų, o 2024 m. – 273. Taigi, po dvejų metų, kai besikreipiančių gyventojų skaičius beveik nesikeitė, šiemet fiksuojamas ryškesnis augimas.

„Šiemet matome išaugusį gyventojų susidomėjimą būsto šildymo išlaidų kompensacijomis – per kiek daugiau nei mėnesį sulaukėme maždaug trečdaliu daugiau prašymų nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tikėtina, kad tam įtakos turi didėjančios šildymo išlaidos“, – Eltai teigė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Pasak jo, kol kas prašymų priėmimas ir nagrinėjimas vyksta sklandžiai, tačiau gyventojai raginami dėl kompensacijų kreiptis iš anksto.

„Suprantame, kad gyventojams tai yra papildoma finansinė našta, todėl svarbu užtikrinti, kad priklausanti parama juos pasiektų laiku“, – sakė V. Makūnas.

Be to, Kauno rajono taryba rugsėjį patvirtino naujas vidutines kuro kainas, pagal kurias apskaičiuojamos šildymo kompensacijos. Palyginti su ankstesniu laikotarpiu, mišrių malkų skaičiuojamoji kaina padidėjo 31 proc., medienos pjuvenų briketų – 87 proc., granulių – 81 proc., o dyzelinio krosnių kuro – 61 proc.

Savivaldybė pabrėžia, kad tai kompensacijoms apskaičiuoti naudojamos vidutinės kainos, kurios nebūtinai sutampa su faktinėmis kuro pardavimo kainomis.

Kėdainiuose prašymų padaugėjo beveik 30 proc.

Kėdainių rajono savivaldybė nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 7 d. sulaukė daugiau nei 2,3 tūkst. prašymų dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijų – 524 prašymais, arba 29,1 proc., daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai buvo pateikta lygiai 1,8 tūkst. prašymų.

Pasak savivaldybės, atsižvelgiant į didėjančias šildymo kainas ir pasikeitusias socialinės paramos skyrimo sąlygas, prognozuojama, kad per visą šildymo sezoną besikreipiančių gyventojų skaičius toliau augs.

Kol kas prašymai priimami ir nagrinėjami įprasta tvarka, papildomų darbuotojų neprireikė.

Panevėžyje – daugiausia prašymų per penkerius metus

Panevėžio miesto savivaldybė rugsėjį sulaukė daugiau nei 1,5 tūkst. prašymų dėl šildymo kompensacijų. Tai 240 prašymų, arba 18,6 proc., daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai buvo pateikta kiek mažiau nei 1,3 tūkst. prašymų.

Savivaldybės duomenimis, šiemet rugsėjį gautų prašymų skaičius yra didžiausias per pastaruosius penkerius metus. 2024 m. jų buvo mažiau nei 1,2 tūkst., 2023 ir 2022 m. – kiek daugiau nei 1,1 tūkst.

Panevėžio savivaldybės Socialinių reikalų skyriaus atstovų teigimu, didesnį gyventojų aktyvumą lemia ne tik šildymo kainų pokyčiai, bet ir palankesnės socialinės paramos skyrimo sąlygos.

Pasikeitus Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymui, padidinti vertinamo turto normatyvai, todėl dėl kompensacijų gali kreiptis ir daugiau turto turintys gyventojai.

Taip pat pakeisti būsto ploto normatyvai, taikomi vertinant nekilnojamąjį turtą. Vieno ar dviejų butų namuose vienam asmeniui dabar taikomas 90 kv. m naudingojo būsto ploto normatyvas, o daugiabučiuose – 60 kv. m.

Savivaldybė prognozuoja, kad per visą šildymo sezoną besikreipiančių gyventojų skaičius augs.

Klaipėdoje prašymų padaugėjo 14 proc., Šiauliuose – 6,5 proc.

Klaipėdos miesto savivaldybė nuo rugsėjo pradžios sulaukė daugiau kaip 2,5 tūkst. prašymų dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijų. Tai 14 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

„Gyventojų susidomėjimas būsto šildymo išlaidų kompensacijomis yra ženkliai didesnis. Vertinant viešojoje erdvėje skelbiamą informaciją apie biokuro kainų augimą, tikėtina, kad šį šildymo sezoną prašymus pateiks daugiau gyventojų nei praėjusiais metais“, – Eltai aiškino savivaldybės Socialinių išmokų skyriaus vedėja Regina Grabauskė.

Vis dėlto ji pažymi, kad ankstesnių metų duomenis reikia vertinti atsargiai, nes keičiantis socialinės paramos įstatymui keitėsi ir kompensacijų skyrimo sąlygos.

Tuo metu Šiaulių miesto savivaldybė rugsėjį sulaukė apie 1,7 tūkst. prašymų – 101 prašymu, arba 6,5 proc., daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

2025 m. rugsėjį Šiauliuose buvo pateikta mažiau nei 1,6 tūkst. prašymų, 2024 m. beveik 1,1 tūkst., o 2023 m. – 1,6 tūkst. prašymų.

Savivaldybės atstovų teigimu, gyventojų susidomėjimas kompensacijomis šiemet didesnis, tačiau kol kas anksti prognozuoti, ar prašymų skaičius augs visą šildymo sezoną.

„Kompensacijos dydžiui įtakos turi ne tik centralizuotai tiekiamos šilumos kaina, bet ir gyventojų pajamos bei faktinės šildymo išlaidos, kurios priklauso ir nuo lauko oro temperatūros“, – nurodo savivaldybė.

Marijampolėje kompensacijų gavėjų gali padaugėti iki 20 proc.

Marijampolės savivaldybėje šiam šildymo sezonui jau pateikta daugiau nei 1 tūkst. prašymų dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijų. Pernai tuo pačiu laikotarpiu jų buvo 926, tad prašymų skaičius išaugo 11,7 proc.

Savivaldybės Piniginės paramos skyriaus teigimu, šiemet gyventojai kompensacijomis domisi aktyviau – sulaukiama daugiau skambučių, elektroninių paklausimų ir kreipimųsi į seniūnijas.

„Kreipiasi ne tik ankstesni kompensacijų gavėjai – pastebime ir naujų pareiškėjų, kurie anksčiau dėl šios paramos nesikreipė“, – Eltai nurodė savivaldybės atstovai.

Jų vertinimu, per visą šildymo sezoną kompensacijų gavėjų skaičius gali būti 15–20 proc. didesnis nei pernai.

Kaune dėl kompensacijų kreipiasi ir daugiau dirbančiųjų

Kauno miesto savivaldybės duomenimis, šių metų rugsėjį dėl šildymo kompensacijų kreipėsi 2,5 tūkst. šeimų, kai pernai tuo pačiu laikotarpiu buvo mažiau nei 2,4 tūkst. prašymų. Taigi, besikreipusių šeimų skaičius padidėjo apie 7,6 proc.

Per visą praėjusį šildymo sezoną Kaune buvo pateikta 17,2 tūkst. prašymų, o kompensacijas gavo apie 11 tūkst. šeimų.

Savivaldybė taip pat pastebi, kad dėl kompensacijų aktyviau kreipiasi dirbantys gyventojai ir jaunos šeimos, dažniau prašymus teikiančios elektroniniu būdu.

Vilniuje prašymų mažiau nei pernai

Vis dėlto sostinėje stebima kitokia tendencija. Anksčiau Eltai pateiktais Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, šiemet dėl būsto šildymo, karštojo ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų kreipėsi 15,8 tūkst. gyventojų – 9 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

2025 m. atitinkamu laikotarpiu sostinėje buvo sulaukta 17,3 tūkst. prašymų.

Taigi, nors dauguma Eltai atsakymus pateikusių savivaldybių fiksuoja augantį gyventojų susidomėjimą šildymo kompensacijomis, ši tendencija nėra vienoda visoje šalyje.

Prašymų nagrinėjimas gali užtrukti iki mėnesio

Savivaldybių teigimu, nepaisant didėjančio prašymų skaičiaus, kol kas papildomų darbuotojų daugelyje jų neprireikė.

Pasak Kėdainių rajono savivaldybės, vieno prašymo nagrinėjimas vidutiniškai užtrunka 15–30 minučių, tačiau sudėtingesniais atvejais gali trukti ilgiau.

Šiaulių miesto savivaldybėje prašymai šiuo metu išnagrinėjami vidutiniškai per 12–13 darbo dienų nuo visų reikalingų dokumentų pateikimo.

Kauno miesto, Kauno rajono ir Panevėžio savivaldybės nurodo, kad sprendimas dėl kompensacijos skyrimo priimamas ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo ir visų reikalingų dokumentų gavimo.

Marijampolės savivaldybė pažymi, kad prireikus galėtų pasitelkti papildomą darbuotoją ar ilginti darbo laiką, tačiau šiuo metu tokio poreikio nėra.

Savivaldybės taip pat primena, kad gyventojai dėl šildymo kompensacijų gali kreiptis visą šildymo sezoną. Jeigu asmuo atitinka nustatytas sąlygas ir prašymą pateikia iki sezono pabaigos, kompensacija gali būti skiriama už visą šildymo sezoną.

Nuo 2026 m. panaikintas lengvatinis 9 proc. PVM tarifas centralizuotam šildymui ir karštam vandeniui – šiuo metu taikomas standartinis 21 proc. tarifas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, per visą 2025–2026 m. šildymo sezoną, rugsėjo–balandžio mėnesiais, prašymus dėl būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų pateikė 408,4 tūkst. gyventojų – 1,4 proc. mažiau nei ankstesnį sezoną, kai jų buvo 414,4 tūkst.