Radiatoriai karšti, o namuose šalta? Penkios vietos, pro kurias gali dingti šiluma

Šildymo sezonas įsibėgėja, radiatoriai karšti, tačiau namuose vis tiek norisi susisukti į pledą. Prie lango jaučiamas šaltis, grindys nemaloniai vėsios, o kai kuriuose kambariuose temperatūra keliais laipsniais žemesnė nei kituose. Pažįstama situacija?

Ne visada dėl to kalta šildymo sistema. Net ir gerai veikiantys radiatoriai gali nepajėgti tinkamai prišildyti patalpų, jeigu būstas šilumą praranda greičiau, nei ji tiekiama.

Lietuvos energetikos agentūros specialistai primena, kad kartais užtenka pašalinti langų ir durų nesandarumus, atlaisvinti radiatorius ar pasirūpinti tinkamu vėdinimu. Tačiau pasitaiko ir rimtesnių problemų, kurioms išspręsti prireikia pastato remonto ar renovacijos.

Kur pirmiausia ieškoti šilumos nuostolių ir kaip jų sumažinti neišleidžiant tūkstančių eurų?

1. Langai: net ir plastikiniai gali praleisti šaltį

Daugelis įsitikinę, kad pakeitus senus medinius langus plastikiniais šilumos nuostolių problema išsprendžiama ilgam. Tačiau taip būna ne visada.

Laikui bėgant langų sandarinimo tarpinės praranda elastingumą, sukietėja arba sutrūkinėja. Varstomos dalys gali išsireguliuoti, todėl tarp rėmo ir varčios atsiranda nedidelių plyšių.

Per juos į patalpą skverbiasi šaltas oras, o šiltas pasišalina į lauką.

Patikrinti lango sandarumą galima paprastu būdu. Tarp rėmo ir varčios įkiškite popieriaus lapelį ir uždarykite langą.

Jeigu popierių ištraukiate beveik be pasipriešinimo, toje vietoje prispaudimas gali būti per silpnas. Vis dėlto toks bandymas nėra tikslus sandarumo matavimas – jis tik padeda pastebėti galimą problemą.

Jeigu tarpinės susidėvėjusios, jas verta pakeisti. Kartais pakanka sureguliuoti langų apkaustus arba sutvarkyti nesandarias jungtis tarp rėmo ir sienos.

Tačiau yra viena svarbi detalė: prie lango gali būti šalta net tada, kai jis visiškai sandarus.

Taip nutinka todėl, kad šaltas stiklo paviršius atvėsina šalia esantį orą. Šis leidžiasi žemyn ir sukuria pojūtį, panašų į skersvėjį.

Todėl ne visada verta skubėti keisti langą – pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, ar problema yra nesandarumas, ar nepakankamos lango šiluminės savybės.

2. Lauko ir balkono durys: nepastebimas šalto oro kelias

Dar viena dažna problema – nesandarios lauko arba balkono durys.

Tai ypač aktualu senesnių daugiabučių gyventojams, kurių laiptinės nešildomos, ir individualių namų savininkams.

Net ir masyvios metalinės durys nebūtinai gerai sulaiko šilumą. Jeigu jų konstrukcijoje trūksta izoliacijos, durų paviršius gali smarkiai atšalti.

Tačiau dažniausiai šaltas oras į patalpą patenka ne per pačią durų konstrukciją, o per nesandarius kraštus, slenkstį ir staktos jungtis su siena.

Norint patikrinti, ar durys sandarios, verta apžiūrėti gumines tarpines, patikrinti, ar varčia tinkamai prisispaudžia prie staktos, ir įsitikinti, kad prie slenksčio nėra plyšių.

Jei durys praleidžia orą, gali padėti naujos tarpinės ar slenksčio sandarinimas.

Vis dėlto jeigu pats durų paviršius labai šaltas, vien pakeisti gumines tarpines gali nepakakti. Tokiu atveju gali prireikti geresnės šilumos izoliacijos arba kokybiškesnių durų.

3. Išorinės sienos ir kampai: kodėl viename kambaryje šalčiau?

Senesnių daugiabučių, ypač nerenovuotų blokinių namų, gyventojai dažnai pastebi, kad kampiniuose butuose būna šalčiau.

Priežastis paprasta – tokie butai turi daugiau su lauku besiribojančių sienų, per kurias prarandama šiluma.

Papildomų problemų gali sukelti nesandarios surenkamųjų konstrukcijų jungtys, pažeistos siūlės ir vadinamieji šiluminiai tilteliai.

Šiluminis tiltelis – tai pastato konstrukcijos vieta, per kurią šiluma perduodama intensyviau nei per gretimas dalis.

Tokios vietos dažnai susidaro ties balkonų plokštėmis, sienų ir perdangų jungtimis, langų angokraščiais bei pastato kampais.

Dėl žemos paviršiaus temperatūros prie tokios sienos gali būti nemaloniai vėsu net tada, kai kambario termometras rodo 20 ar 21 laipsnį.

Dar viena problema – drėgmė.

Jeigu šiltas ir drėgnas patalpų oras susiduria su šaltu sienos paviršiumi, gali pradėti kauptis kondensatas. Ilgainiui tokiose vietose atsiranda pelėsis.

Todėl nerekomenduojama didelių spintų ar kitų baldų pristumti visiškai prie šaltų išorinių sienų. Tarp baldo ir sienos verta palikti tarpą orui cirkuliuoti.

Pastebėjus, kad kampuose kaupiasi drėgmė, atsiranda pelėsio dėmių arba sienos neįprastai šaltos, reikėtų kreiptis į pastato administratorių ar specialistą.

Problemai nustatyti gali būti naudojamas termovizorius, tačiau tikslūs rezultatai gaunami tinkamomis sąlygomis, kai vidaus ir lauko temperatūrų skirtumas pakankamai didelis.

Svarbu ir tai, kad sienų šiltinimas iš vidaus ne visada yra tinkamas sprendimas. Netinkamai parinktos medžiagos ir konstrukcija gali sudaryti sąlygas drėgmei kauptis sienoje.

Todėl tokius darbus reikėtų planuoti tik įvertinus pastato konstrukciją ir drėgmės kaupimosi riziką.

4. Grindys: kodėl kojos šąla net šiltame kambaryje?

Kartais kambaryje temperatūra atrodo normali, tačiau grindys tokios šaltos, kad be šlepečių vaikščioti nemalonu.

Ypač dažnai su tuo susiduria pirmųjų aukštų gyventojai, kurių butai yra virš nešildomų rūsių, taip pat individualių namų savininkai.

Jeigu perdanga virš rūsio prastai apšiltinta, per ją gali būti prarandama nemažai šilumos.

Papildomai šaltas oras gali patekti pro plyšius ties grindjuostėmis, vamzdžių praėjimo vietomis ar kitomis nesandariomis jungtimis.

Tačiau šaltos grindys nebūtinai reiškia, kad per jas prarandama labai daug šilumos.

Pavyzdžiui, keraminės plytelės basoms kojoms atrodo gerokai šaltesnės už medines grindis ar kilimą, net jei jų paviršių temperatūra vienoda.

Taip yra todėl, kad plytelės greičiau perima šilumą iš žmogaus pėdų.

Paprasčiausias būdas pagerinti komfortą – patiesti kilimą dažniausiai naudojamoje kambario vietoje.

Vis dėlto kilimas nėra visavertis grindų šiltinimo pakaitalas.

Jeigu butas yra virš šalto rūsio, verta pasidomėti, ar apšiltinta rūsio perdanga. Individualiuose namuose gali reikėti įvertinti grindų ir pamatų šiluminę izoliaciją.

Svarbu prisiminti, kad daugiabutyje bendrojo naudojimo konstrukcijų savavališkai keisti negalima – tokius sprendimus būtina derinti su atsakingais asmenimis.

5. Stogas ir lubos: šiluma gali dingti virš galvos

Individualiuose namuose ir paskutiniuose daugiabučių aukštuose nemaža dalis šilumos gali būti prarandama per stogą ar viršutinę perdangą.

Šilumos nuostoliai ypač padidėja, jeigu palėpės izoliacija nepakankama, pasenusi, sudrėkusi arba paklota netolygiai.

Šiluma per konstrukciją perduodama net ir tada, kai joje nėra jokių matomų skylių.

Papildomų nuostolių gali atsirasti pro nesandarius palėpės liukus, elektros instaliacijos angas ar kitas vietas, pro kurias iš patalpų į viršų patenka šiltas oras.

Individualių namų savininkams verta patikrinti, ar palėpėje šiltinamoji medžiaga sudėta tolygiai, ar nėra drėgmės požymių ir ar sandariai užsidaro liukas.

Jeigu ant lubų pastebimos drėgnos dėmės, pirmiausia būtina išsiaiškinti jų priežastį. Tai gali būti stogo nesandarumas, kondensatas ar kita problema.

Paskutinių daugiabučių aukštų gyventojams dėl stogo ir perdangos būklės reikėtų kreiptis į namo administratorių arba bendriją.

Radiatoriai karšti, bet gal šilumą užstoja baldai?

Patikrinus penkias pagrindines vietas, per kurias gali dingti šiluma, verta atkreipti dėmesį ir į pačius radiatorius.

Dažna klaida – juos užstatyti sofomis, spintomis, lovomis ar uždengti dekoratyvinėmis grotelėmis.

Dar viena problema – ilgos, storos užuolaidos, uždengiančios radiatorių iki pat grindų.

Radiatorius šildo ne tik skleisdamos šilumą tiesiogiai. Svarbi jo veikimo dalis yra oro cirkuliacija: prie radiatoriaus sušilęs oras kyla aukštyn, o vėsesnis patalpos oras juda jo link.

Jeigu radiatorius uždengtas, ši cirkuliacija sutrikdoma, todėl šiluma prasčiau pasiskirsto kambaryje.

Lietuvos energetikos agentūra rekomenduoja ne tik neužstatyti radiatorių baldais, bet ir reguliariai nuo jų valyti dulkes.

Specialistų skaičiavimais, vien radiatorių valymas nuo dulkių gali padėti sutaupyti apie 1–3 procentus šiluminės energijos. Tačiau konkretus rezultatas priklauso nuo šildymo sistemos ir kitų sąlygų.

Naudinga ir už radiatoriaus įrengta šilumą atspindinti medžiaga, ypač jei radiatorius pritvirtintas prie prastai izoliuotos išorinės sienos.

Vis dėlto toks sprendimas negali pakeisti pastato šiltinimo.

Ar verta sumažinti kambario temperatūrą?

Kai kuriuose namuose vieni kambariai perkaitinami, o kituose vis tiek šalta.

Jeigu šildymo sistema turi termostatinius ventilius, tinkamas jų reguliavimas gali padėti išvengti nereikalingo energijos naudojimo.

Tačiau taupyti šilumą nereikėtų sveikatos sąskaita.

Lietuvos higienos normoje numatyta, kad šaltuoju metų laikotarpiu gyvenamųjų patalpų temperatūra turi būti 18–22 laipsniai šilumos.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai taip pat rekomenduoja palaikyti 35–60 procentų santykinę oro drėgmę.

Jeigu patalpose pernelyg šalta ir drėgna, didėja kondensato bei pelėsio susidarymo rizika.

Ypač svarbu užtikrinti tinkamą temperatūrą namuose, kuriuose gyvena maži vaikai, vyresnio amžiaus ar sveikatos problemų turintys žmonės.

Kodėl negalima užklijuoti ventiliacijos angų?

Norėdami sulaikyti šilumą, kai kurie gyventojai stengiasi užsandarinti kiekvieną plyšelį, kartais net uždengia ventiliacijos angas.

Tai pavojinga klaida.

Net ir labai šiltame būste būtina užtikrinti tinkamą oro apykaitą.

Nevėdinamose patalpose kaupiasi drėgmė, anglies dvideginis ir įvairūs oro teršalai.

Ilgainiui tai gali pabloginti savijautą, skatinti pelėsio atsiradimą ir sudaryti palankesnes sąlygas infekcijų plitimui.

Ypač pavojinga savavališkai uždaryti vėdinimo angas patalpose, kuriose naudojami dujiniai šildymo ar vandens ruošimo prietaisai.

Specialistai pataria patalpas vėdinti reguliariai, geriausia trumpai, bet intensyviai atveriant langus.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro rekomendacijose nurodoma, kad šaltuoju metų laiku pravartu kambarius išvėdinti bent du kartus per dieną, plačiai atvėrus langus kelioms minutėms.

Toks vėdinimas paprastai veiksmingesnis nei ilgai laikomas vos pravertas langas.

Ką pirmiausia padaryti, jei namuose šalta?

Prieš perkant papildomą elektrinį šildytuvą ar užsakant brangius remonto darbus, verta atlikti keletą paprastų patikrinimų.

Pirmiausia išmatuokite kambario temperatūrą. Termometrą reikėtų laikyti ne tiesiai prie radiatoriaus ar lango, o tokioje vietoje, kur jis parodytų būdingą patalpos oro temperatūrą.

Tuomet apžiūrėkite langų ir durų sandarinimo tarpines, patikrinkite, ar nėra skersvėjų.

Įsitikinkite, kad radiatorių neuždengia baldai, užuolaidos ar kiti daiktai.

Jeigu šalčiausia prie sienų, grindų ar lubų, ieškokite konstrukcinių problemų požymių.

Jeigu vienas radiatorius šyla gerokai prasčiau nei kiti, verta patikrinti šildymo sistemos veikimą. Tai gali būti susiję su susikaupusiu oru, nesubalansuota sistema arba netinkamu reguliavimu.

Daugiabutyje dėl tokių problemų pirmiausia reikėtų kreiptis į šildymo sistemos prižiūrėtoją ar namo administratorių, o ne savarankiškai keisti bendros sistemos nustatymus.

Jeigu patalpos temperatūra neatitinka nustatytų reikalavimų, verta paprašyti atlikti oficialius matavimus.

Ne visada reikia brangaus remonto

Lietuvos energetikos agentūros rekomendacijos rodo, kad paprasti energijos taupymo sprendimai gali duoti apčiuopiamos naudos.

Langų ir durų sandarinimas, tinkamas radiatorių naudojimas, apgalvotas patalpų vėdinimas ir šildymo sistemos priežiūra gali padėti mažinti energijos nuostolius.

Tačiau jeigu namas prastai apšiltintas, jo sienos, stogas ar perdangos turi didelių šiluminių trūkumų, vien sandarinimo juostelių nepakaks.

Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, kompleksinė pastato renovacija, priklausomai nuo jo būklės ir pasirinktų priemonių, gali padėti sutaupyti apie 30–50 procentų šildymui reikalingos energijos.

Tuo tarpu šildymo sistemos modernizavimas, įskaitant šilumos punkto atnaujinimą ir sistemos subalansavimą, gali suteikti papildomos naudos.

Todėl, jei radiatoriai karšti, o namuose vis tiek šalta, nebūtinai reikia dar labiau didinti šildymą.

Kartais tikroji problema slypi ten, kur apie ją mažiausiai pagalvojame – po palange, ties durų slenksčiu, už spintos arba virš lubų.

Ir kuo anksčiau šias vietas patikrinsime, tuo daugiau galimybių turėsime žiemą praleisti šilčiau, nesulaukdami nemalonių staigmenų šildymo sąskaitose.