Olekas: gynybos finansavimas kitąmet mažėti neturėtų
Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako – poreikis dideliam krašto apsaugos finansavimui išlieka, o Lietuvos skiriamos lėšos stiprina šalies pozicijas tarp sąjungininkų.
Pasak jo, nors dalies lėšų įsisavinimas užtrunka dėl ilgų sutarčių ir tiekimo procesų, kitąmet gynybos finansavimas turėtų būti išlaikytas arba didinamas.
„Manau, kad kol kas tas poreikis tikrai egzistuoja. Man teko turėti politinių susitikimų su mūsų sąjungininkais, o jie labai gerai vertina tą mūsų požiūrį. Būtent tas mūsų pavyzdys ir skiriami finansai sudaro galimybę, kad mūsų sąjungininkai – tiek vokiečiai, tiek amerikiečiai – mus remia. Jie mato mūsų pastangas“, – Eltai sakė J. Olekas.
Anot Seimo pirmininko, krašto apsaugai skirtų lėšų panaudojimas priklauso nuo pirkimų ir tiekimo procesų trukmės, todėl didesnė dalis išlaidų dažniausiai išnaudojama antroje metų pusėje.
„Lėšų įsisavinimas užtrunka. Nuo sutarčių pasirašymo iki prekių pristatymo. Manau, kad šiuos dalykus Krašto apsaugos ministerija (KAM) gana atidžiai seka. Paprastai lėšų išleidžiama daugiau antroje metų pusėje ir pabaigoje nei pradžioje“, – teigė politikas.
J. Olekas tikino, kad krašto apsaugos sistema lėšas naudoja efektyviai, o galimas sutaupymas neturėtų būti vertinamas kaip problema.
„Žinau, koks yra poreikis ir tikiu, kad krašto apsaugos sistema dirba gana efektyviai, tiksliai. Tie dalykai yra sekami ir tikiuosi, kad visos tos lėšos, kurios yra skirtos, bus panaudotos. Tiesa, jei kažkiek ir būtų sutaupyta, tai neturėtų būti kliuvinys kitiems metams“, – sakė jis.
Pasak Seimo pirmininko, kitų metų krašto apsaugos biudžetas turėtų išlikti bent dabartinio dydžio, o įsibėgėję užsakymai leis efektyviau panaudoti skiriamas lėšas.
„Manau, kad kitąmet biudžetas turėtų likti toks pat arba didėti. (…) Mes ženkliai padidinome lėšas, tad galbūt kai kurios sutartys net nebuvo sudarytos. Dabar tos sutartys jau yra ir tas lėšas bus galima pervesti. Gal kartais net išankstiniais mokėjimais ar avansu, kad tokių duobių ateityje nesusidarytų“, – teigė J. Olekas.
Praėjusią savaitę premjeras Mindaugas Sinkevičius teigė, kad per pirmąjį šių metų pusmetį buvo panaudota 30 proc. gynybai skirtų lėšų.
Pasak ministro pirmininko, likęs šių metų pusmetis turės būti intensyvus bei operatyvus tam, kad skirti asignavimai būtų panaudoti skaidriai ir efektyviai. KAM savo ruožtu tikino, jog šiuo metu panaudotų lėšų procentas – įprastas ir net kiek geresnis nei pastaraisiais metais. Pasak institucijos, mokėjimai už didžiausius šių metų projektus bus atliekami antrame pusmetyje.
2026 metų krašto apsaugos finansavimas siekia 4,79 mlrd. eurų, arba 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Iš jų 1,7 mlrd. eurų numatyta ginkluotei ir karinei technikai, apie 305 mln. eurų – oro gynybai, apie 480 mln. eurų iš Valstybės gynybos fondo – nacionalinės divizijos pajėgumų vystymui, apie 50 mln. eurų – Vokietijos brigados infrastruktūrai, o apie 240 mln. eurų – karinės infrastruktūros plėtrai.
