Nuo šiandien telefoną išsimokėtinai pirksime kitaip
Naujas telefonas, o už jį – vos keliasdešimt eurų per mėnesį. Daugeliui lietuvių toks pirkimo būdas jau seniai tapo įprastas.
Tačiau nuo šiandien, lapkričio 20-osios, taisyklės keičiasi. Norint įsigyti išmanųjį telefoną ar kitą ryšio įrangą išsimokėtinai, teks pereiti kreditingumo patikrą. O kai kuriems pirkėjams gali paaiškėti, kad išsvajotas įrenginys jiems per brangus.
Naujoji Vartojimo kredito įstatymo redakcija atneša ir daugiau pokyčių. Vienas svarbiausių – maksimali vartojimo kreditų metinių palūkanų norma mažinama nuo 75 iki 40 procentų. Taip siekiama apsaugoti gyventojus nuo itin brangių paskolų ir mažinti pernelyg didelio įsiskolinimo riziką.
Telefonas taps oficialiu finansiniu įsipareigojimu
Iki šiol mobiliojo ryšio bendrovės galėjo pasinaudoti įstatymo išimtimi, leidusia parduoti telefonus išsimokėtinai be palūkanų ir papildomų mokesčių, netaikant visų įprastų vartojimo kredito reikalavimų.
Pirkėjui tai buvo patogu. Išsirinkdavo telefoną, pasirašydavo sutartį ir kas mėnesį mokėdavo nustatytą sumą. Privalomas išsamus kreditingumo vertinimas tokiems sandoriams nebuvo taikomas.
Nuo lapkričio 20-osios ši išimtis panaikinama.
Įsigyjant telefoną išsimokėtinai pagal finansavimo sutartį, bus taikomi vartojimo kredito reikalavimai. Nesvarbu, ar įrenginys perkamas mobiliojo ryšio operatoriaus salone, ar kitoje prekybos vietoje.
Kaip penktadienį LRT radijui aiškino Lietuvos banko Makroprudencinės politikos skyriaus vadovė Milda Stankuvienė, daugiausia pokyčius pajus išsimokėtinai telefonus, mobiliuosius modemus, maršrutizatorius ir kitą ryšio įrangą perkantys gyventojai.
Naujieji reikalavimai susiję su Europos Sąjungos vartojimo kredito direktyvos perkėlimu į Lietuvos teisę. Jais siekiama, kad net ir nedidelės paskolos būtų suteikiamos įvertinus žmogaus galimybes jas grąžinti.
Tikrins ne tik atlyginimą, bet ir turimas skolas
Pagrindinis pokytis – privaloma pirkėjo kreditingumo patikra.
Finansavimą suteikianti bendrovė turės įvertinti žmogaus pajamas, jų pastovumą, jau turimas paskolas, lizingo įmokas ir kitus finansinius įsipareigojimus. Prireikus bus prašoma papildomos informacijos.
Pavyzdžiui, du vienodą atlyginimą gaunantys žmonės gali sulaukti visiškai skirtingų sprendimų.
Vienas neturi paskolų, todėl naujo telefono mėnesinė įmoka jo biudžetui didelių sunkumų nesukeltų.
Kitas moka būsto paskolą, automobilio lizingą ir dar turi vartojimo kreditą. Nors abu uždirba tiek pat, antrajam naujo telefono pirkimas išsimokėtinai gali būti nepatvirtintas.
Pasak M. Stankuvienės, bus vertinama, ar žmogus turi pakankamai tvarių pajamų ir kokie finansiniai įsipareigojimai jau slegia jo biudžetą.
Lietuvos banko atstovė pažymi, kad pirkėjams gali tekti pateikti daugiau duomenų, tačiau kartu jie gaus išsamesnę informaciją apie patį kreditą, sutarties sąlygas ir prisiimamą atsakomybę.
Svarbi 40 ir 60 procentų taisyklė
Viena svarbiausių naujovių susijusi su pajamų ir finansinių įsipareigojimų santykiu.
Paprastai vartojimo kreditams taikoma taisyklė, kad visos žmogaus mėnesinės įmokos pagal finansinius įsipareigojimus neturėtų viršyti 40 procentų jo tvarių mėnesio pajamų.
Tačiau telefonams ir tam tikrai kitai ryšio įrangai Lietuvos bankas numatė išimtį – šią ribą leidžiama padidinti iki 60 procentų.
Pavyzdžiui, jeigu žmogaus vertinamos mėnesio pajamos siekia 1000 eurų, pagal bendrąją taisyklę jo finansinių įsipareigojimų mėnesinės įmokos neturėtų viršyti 400 eurų. Taikant specialiąją išimtį, ši riba galėtų siekti 600 eurų.
Vis dėlto tai nereiškia, kad kiekvienam bus leidžiama skoloms skirti daugiau kaip pusę atlyginimo.
60 procentų riba taikoma tik tam tikromis sąlygomis: kai be palūkanų ir kitų mokesčių pagal susietojo vartojimo kredito sutartį finansuojamas telefonas, modemas ar maršrutizatorius, būtinas ryšio arba interneto paslaugoms gauti.
Net ir neviršijus šios ribos, finansuotojas privalės atsakingai įvertinti žmogaus galimybes grąžinti kreditą.
Brangiausio telefono gali tekti atsisakyti
Mobiliojo ryšio bendrovės neslepia, kad naujoji tvarka daliai pirkėjų gali gerokai sumažinti pasirinkimą.
„Bitė Lietuva“ duomenimis, maždaug septyni iš dešimties telefonų jos tinkle nuperkami išsimokėtinai, dažniausiai per dvejus metus.
Bendrovės pirkimų ir produktų didmeniniams klientams direktorius Giedrius Senkus prieš įsigaliojant pakeitimams perspėjo, kad kai kuriems klientams įsigyti norimą telefoną gali būti sudėtingiau, net jeigu jie iki šiol visada laiku atsiskaitydavo už įrenginius.
Daliai gyventojų gali tekti rinktis pigesnį modelį, sumokėti didesnę pradinę įmoką arba apskritai atsisakyti pirkimo išsimokėtinai.
Tiesa, tai nereiškia, kad žmogui uždrausta įsigyti telefoną. Sumokėjus visą kainą iš karto, vartojimo kredito patikros nereikės.
Patikrinimas gali užtrukti ilgiau
Vartotojų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys mano, kad daugeliui pirkėjų didelių nepatogumų nekils, tačiau pats procesas gali tapti ilgesnis.
Pasak jo, kreditingumo patvirtinimas ir patikrinimas bus labiau formalizuotas, todėl telefono įsigijimas gali pareikalauti daugiau laiko.
Kita vertus, toks vertinimas turėtų padėti išvengti atvejų, kai žmonės, neįvertinę finansinių galimybių, prisiperka kelių telefonų ar kitų įrenginių ir vėliau nebeišgali už juos atsiskaityti.
K. Kupšys LRT radijui pasakojo, kad pasitaikydavo atvejų, kai žmogus įsigydavo net penkis telefonus ar dešimt maršrutizatorių.
Anot vartotojų atstovo, griežtesnis vertinimas turėtų sumažinti riziką, kad tokie pirkiniai vėliau virs sunkiai grąžinamomis skolomis.
Greitųjų kreditų palūkanoms – naujos lubos
Nuo šiandien keičiasi ne tik telefonų pirkimo tvarka.
Įsigaliojus naujai įstatymo redakcijai, maksimali vartojimo kredito metinių palūkanų norma sumažinama nuo 75 iki 40 procentų.
Tai ypač svarbu žmonėms, kurie skolinasi trumpam laikotarpiui ir naudojasi brangiais greitaisiais kreditais.
Iki šiol įstatymas leido taikyti gerokai didesnes palūkanas. Nors ne visi kredito davėjai siūlė tokias brangias paskolas, kai kuriems vartotojams jos tapdavo rimta finansine našta.
Lietuvos banko atstovė M. Stankuvienė pabrėžė, kad nauja riba pirmiausia skirta apsaugoti pažeidžiamesnius gyventojus, kuriems pinigų reikia skubiai ir kurie dėl to gali sutikti su itin nepalankiomis skolinimosi sąlygomis.
Vis dėlto 40 procentų palūkanų riba nereiškia, kad kiekviena vartojimo paskola nuo šiandien automatiškai atpigs.
Jeigu kredito davėjas ir iki šiol taikė, pavyzdžiui, 12 ar 18 procentų metines palūkanas, vien naujoji riba jo neįpareigoja jų mažinti.
Pokytis labiausiai aktualus būtent brangiausių kreditų segmentui.
Mažesnės palūkanos – dar ne visa paskolos kaina
Svarbu atkreipti dėmesį, kad metinės palūkanos ir bendra vartojimo kredito kaina nėra tas pats.
Be palūkanų, kredito sutartyje gali būti numatyti administravimo, sutarties sudarymo ar kiti mokesčiai.
Todėl net ir mažesnę palūkanų normą siūlanti paskola nebūtinai bus pigiausia.
Lietuvos bankas primena, kad vertinant kredito pasiūlymą svarbu žiūrėti į bendros vartojimo kredito kainos metinę normą, kurioje atsispindi ne tik palūkanos, bet ir kitos su paskola susijusios išlaidos.
Teisės aktuose taip pat numatyti papildomi bendros kredito kainos ribojimai.
Taigi prieš skolinantis verta išsiaiškinti ne vien tai, kiek reikės mokėti kas mėnesį, bet ir kokią sumą iš viso teks grąžinti.
Greitieji kreditai – kelias į skolų spąstus?
Vartotojų aljanso viceprezidentas K. Kupšys palankiai vertina sprendimą sumažinti maksimalią palūkanų normą.
Jo nuomone, greitieji kreditai neretai tapdavo priežastimi, dėl kurios žmonės įklimpdavo į sunkiai įveikiamas skolas.
Ypač sudėtinga padėtis susiklostydavo tuomet, kai viena paskola būdavo dengiama kita, o skolinimosi išlaidos vis didėdavo.
Vartotojų atstovas tikisi, kad sumažintos palūkanų lubos padės tokių situacijų išvengti.
Tačiau jis atkreipia dėmesį ir į kitą problemą – Lietuvoje vis dar trūksta nuoseklaus finansinio švietimo bei pagalbos jau prasiskolinusiems gyventojams.
Pasak K. Kupšio, vien griežtesnių įstatymų nepakanka, jeigu žmogus nesupranta, kiek jam iš tiesų kainuoja paskola ir kokias ilgalaikes pasekmes gali turėti neapgalvotas skolinimasis.
Ar dėl naujų taisyklių telefonai pabrangs?
Vienas svarbiausių pirkėjus dominančių klausimų – ar naujoji tvarka reikš didesnę telefono kainą.
Pats įstatymo pakeitimas neįpareigoja pardavėjų didinti kainų ar pradėti skaičiuoti palūkanų.
„Tele2“ jau paskelbė, kad dėl naujų reikalavimų telefonai ir kita įranga jos klientams nebrangs. Bendrovė ir toliau žada siūlyti galimybę už įrenginį mokėti dalimis be pabrangimo.
Pavyzdžiui, jeigu 960 eurų kainuojantis telefonas perkamas 24 mėnesiams be palūkanų ir jokių papildomų mokesčių, mėnesinė įmoka siekia 40 eurų.
Tačiau net ir tokiu atveju pirkėjui reikės įveikti kreditingumo patikrą.
Taigi pati telefono kaina gali nepasikeisti, bet galimybė už jį mokėti dalimis priklausys nuo žmogaus finansinės padėties.
Naujas telefonas gali turėti įtakos būsto paskolai
Dar vienas pokytis, apie kurį ne visi susimąsto, – naujos telefonų finansavimo sutartys bus vertinamos kaip finansiniai įsipareigojimai.
Informacija apie jas bus teikiama Lietuvos bankui.
Tai gali turėti reikšmės ateityje, kai žmogus kreipsis dėl automobilio lizingo, vartojimo ar būsto paskolos.
Net jeigu telefono mėnesinė įmoka atrodo nedidelė, ji vis tiek mažins pajamų dalį, kurią žmogus galėtų skirti kitam kreditui grąžinti.
Tarkime, žmogus jau moka būsto ir automobilio paskolų įmokas. Papildomi 40 ar 60 eurų už telefoną gali sumažinti sumą, kurią finansų įstaiga būtų pasirengusi jam paskolinti.
Todėl planuojantiems artimiausiu metu įsigyti būstą ar automobilį verta pagalvoti, ar naujausias telefonas išsimokėtinai tikrai būtinas.
O kas bus su anksčiau sudarytomis sutartimis?
Gyventojams, kurie telefonus išsimokėtinai įsigijo iki naujų taisyklių įsigaliojimo, papildomai nieko daryti nereikia.
Naujoji tvarka savaime nekeičia anksčiau sudarytų sutarčių mokėjimo grafikų ir nesukuria pareigos vien dėl įstatymo pakeitimo iš naujo pasitikrinti kreditingumą.
Tačiau sudarant naują finansavimo sutartį jau bus taikomi naujieji reikalavimai.
Alternatyva – telefono nuoma
Mobiliojo ryšio bendrovės tikina, kad pirkėjai be pasirinkimo neliks.
„Telia“ nurodo, kad klientams ir toliau bus siūlomos įvairios galimybės: finansavimas per partnerius, įrangos nuoma ar seno įrenginio grąžinimas siekiant sumažinti naujojo kainą.
Tačiau svarbu suprasti, kad nuoma ir pirkimas išsimokėtinai nėra tas pats.
Nuomojantis telefoną jis nebūtinai tampa kliento nuosavybe. Be to, kai kurios nuomos ar išperkamosios nuomos sutartys pagal savo sąlygas taip pat gali patekti į vartojimo kredito reguliavimo sritį.
Todėl prieš pasirenkant alternatyvą verta išsiaiškinti, kam priklausys telefonas pasibaigus sutarčiai, ar jį reikės grąžinti ir kiek iš viso kainuos naudojimasis įrenginiu.
Daugiau formalumų, bet ir daugiau apsaugos
Nuo lapkričio 20-osios telefonų pirkimas išsimokėtinai neišnyksta. Tačiau jis tampa panašesnis į įprastą paskolos gavimo procedūrą.
Pirkėjui gali tekti pateikti daugiau informacijos, ilgiau laukti sprendimo, o kai kuriais atvejais – rinktis pigesnį įrenginį.
Kita vertus, įstatymo pakeitimai turėtų padėti gyventojams aiškiau suprasti finansinius įsipareigojimus ir apsaugoti juos nuo pernelyg didelių skolų.
O sumažintos maksimalių palūkanų ribos gali tapti svarbiu saugikliu tiems, kurie susigundo greitai gaunamais, bet labai brangiais kreditais.
Tad nuo šiandien už patrauklaus pasiūlymo mokėti vos keliasdešimt eurų per mėnesį slypės daugiau klausimų apie pirkėjo finansines galimybes.
Ir galbūt kai kuriems atsakymas bus visai paprastas: senasis telefonas dar puikiai veikia, tad naujo gali ir neprireikti.

