Ministras: „Rail Baltica“ atsilieka 4 metus, toks vėlavimas megaprojektui — nedidelis
Susisiekimo ministras Juras Taminskas sako, kad europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projektas vėluoja ketverius metus ir šis vėlavimas, pasak jo, tokio dydžio infrastruktūros projektui Europos Sąjungoje (ES) nėra didelis. Pasak ministro, jo vadovaujama institucija kartu su projekto vykdytoja „LTG Infra“ yra atsakingos už plano vykdymą pagal grafiką Lietuvoje.
„Norėtųsi turėti greičiau europinę vėžę ir „Rail Balticos“ projektas vėluoja ketverius metus. Tačiau tas vėlavimas ES infrastruktūros megaprojektams nėra didelis, nes vidutinis vėlavimas ES tokio dydžio projekto yra virš 17 metų“, – pirmadienį žurnalistams sakė J. Taminskas.
Anot jo, iki 2028 m. ketinama įrengti vėžę nuo Kauno iki Varšuvos, o iki 2030 – pabaigti vėžę nuo Kauno iki Panevėžio.
„Savaime suprantama, tai nėra pasiteisinimas – kad vėluojame tik ketverius metus – tačiau esame susidėję labai aiškų planą su laiko linija ir „LTG Infra“ tą planą kartu su ministerija valdo, kad iki 2030 metų mes pabaigtume atkarpą iki Panevėžio nuo Kauno“, – teigė ministras.
„Ir aišku, 2015 metais buvo pastatyta pirmoji („Rail Balticos“ – ELTA) atkarpa nuo Kauno iki Lenkijos sienos ir nuo to laiko į ją nieko nebuvo investuota – nebuvo įrengta ir signalizavimo sistema. Šiais metais jau pradėti šios sistemos įrengimo darbai ir 2028 metais mes galėsim tiek krovininiais traukiniais greičiau važiuoti, tiek turėti jau keleivinį traukinį ant europinės vėžės iš Kauno į Varšuvą“, – tęsė jis.
Paklaustas apie iššūkius, su kuriais susiduria partnerės Baltijos šalys, susisiekimo ministras pažymėjo, kad Estija darbus atlieka pagal numatytą grafiką, kaip Lietuva, tačiau problemų kyla Latvijai.
„Latviai buvo pasirinkę kitą variantą, pasirinkę visai atkarpai per Latviją vieną rangovą ir šioje vietoje irgi jie turėjo tam tikrą iššūkį, kas šiuo metu surezonuoja į neigiamą pusę. Ir aišku, pats statybos pasirinkimas, kai pirmiausia pasirenka statyti stotį, o ne vėžę“, – aiškino jis.
Užpraeitą savaitę po susitikimo su Latvijos premjeru ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius akcentavo, kad Baltijos šalys turėtų toliau kartu siekti didesnio ES finansavimo „Rail Baltica“ projektui.
Savo ruožtu J. Taminskas taip pat pažymėjo, kad valstybės ES Daugiametėje finansinėje programoje (MFF) nuo 2028 m. yra sutarusios siekti padidinto finansavimo užtikrinimo. Šiuo metu, pasak jo, derybos vyksta ir su Europos Komisija (EK), su Europos Parlamentu (EP), taip pat šis klausimas keliamas formalioje bei neformalioje Ministrų taryboje.
„Artimiausias neformalios Ministrų tarybos susitikimas yra rugsėjo antroje pusėje Dubline, kur irgi visi susirinkę šį klausimą kelsime. Šiuo metu numatomas finansavimas tiek kariniam mobilumui, tiek kitiems infrastruktūros projektams yra nepakankamas, nes jis yra išdalinamas visoms ES valstybėms“, – pažymėjo J. Taminskas.
Anot jo, kariniam mobilumui numatyta bendra suma – 17 mlrd. eurų, o ji yra išdalinama visoms ES šalims narėms, tačiau vien „Rail Balticos“ projektui dar reikia 10 mlrd. eurų.
„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną.
