Lietuva nekeičia planų dėl „Rail Balticos“ ruožo iki Panevėžio
Baltijos šalių premjerams praėjusią savaitę paskelbus, kad pirmojo europinės vėžės projekto „Rail Baltica“ etapo įgyvendinimo terminas nukeliamas iki 2034 metų, Lietuva savo planų nekeičia ir ruožą nuo Kauno iki Panevėžio sieks užbaigti iki 2030-ųjų, „Verslo žinioms“ sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.
„Latvijos iššūkiai įgyvendinant šį projektą nekeičia Lietuvoje suplanuotų darbų eigos ir prioritetų. Užbaigus ruožo Kaunas–Panevėžys statybą, europine vėže bus galima pasiekti Vakarų Europą nuo Panevėžio“, – portalui kalbėjo J. Taminskas.
Rugsėjo 22 d. Baltijos šalių vyriausybių vadovai patvirtino bendrą deklaraciją dėl „Rail Balticos“, kurioje nurodoma, kad pirmasis projekto etapas turėtų būti įgyvendintas iki 2034 metų.
Latvijos premjeras Andris Kulbergs teigė, kad 2030-ųjų terminas yra nerealus.
Tuo metu už „Rail Baltica“ projektą atsakingos Baltijos šalių įmonės „RB Rail“ stebėtojų tarybos pirmininkas Matiss Paegle pažymi, kad nors deklaracija pripažįsta projekto vėlavimą, oficialus Europos Sąjungos (ES) reglamente nustatytas 2030 metų terminas kol kas nepakeistas.
Pirmasis pagrindinės geležinkelio „Rail Baltica“ linijos etapas Latvijoje numatytas pagal dabartinę projekto apimtį – jame numatyta sukurti tarpvalstybinę geležinkelio „Rail Baltica“ jungtį nuo Lietuvos iki Estijos sienos, taip pat užbaigti statybos darbus Rygos oro uoste ir pietinėje Rygos centrinės geležinkelio stoties dalyje, kad „Rail Baltica“ būtų sujungta su esamu geležinkelių tinklu.
Pirmojo projekto „Rail Baltica“ etapo Baltijos šalyse kaina gali siekti 14,3 mlrd. eurų, iš jų 5,5 mlrd. eurų tektų Latvijai. Tačiau priklausomai nuo infliacijos ši suma gali išaugti iki 6 mlrd. eurų.
Remiantis sąnaudų ir naudos analize, bendra projekto kaina Baltijos šalyse gali siekti 23,8 mlrd. eurų.
Ankstesnėje 2017 metais atliktoje sąnaudų ir naudos analizėje buvo apskaičiuota, kad visas projektas kainuos 5,8 mlrd. eurų.
Projekto „Rail Baltica“ tikslas – nutiesti europinio standarto geležinkelio liniją nuo Talino iki Lietuvos ir Lenkijos sienos, taip sujungiant Baltijos šalis geležinkeliu su kitomis Europos valstybėmis.
Baltijos šalyse planuojama nutiesti naują 870 kilometrų ilgio europinio standarto (1 435 mm) geležinkelio liniją, kuria traukiniai galėtų važiuoti iki 240 kilometrų per valandą greičiu.
