Liepos darbai, be kurių vynuogės bus rūgščios ir smulkios

Vasaros vidurys – būtent tas laikas, kai vynuogės nustoja būti tiesiog žaliuojančiais vynmedžiais. Saulė kaitina, kekės gaudo spindulius ir jau visa jėga kaupia sultis.

Tačiau kai tik pradeda atrodyti, kad sunkiausia dalis jau praeityje, lengva padaryti klaidų, kurios niekais pavers visas pavasarį sudėtas pastangas.

Laistymas, tręšimas, ūglių laužymas, derliaus normavimas, apsauga nuo ligų, viršūnių trumpinimas – taip turėtų atrodyti vynuogių augintojo darbų kalendorius liepą.

Ką, kada ir kodėl reikia daryti šį mėnesį, kad vynuogės užaugtų saldžios, didelės ir sveikos?

Neperliekite, bet ir neišdžiovinkite

Vanduo liepos mėnesį – svarbiausias dalykas uogoms. Tačiau vynuogės nėra kopūstai: jos nemėgsta, kai šaknys skęsta pelkėje. Todėl prieš laistydami visada patikrinkite dirvą. Jei kastuvo gylyje ji dar drėgna, neskubėkite laistyti. Bet jei sausa ir byra rankoje – jau laikas.

Kai nelyja, suaugę vynmedžiai laistomi kartą per 7–10 dienų, jauni (1–2 metų, dar tik formuojami) – dažniau, nes jų šaknų sistema dar neišplitusi gilyn ir greičiau išdžiūsta.

Laistomos vynuogės vakarais, kad vanduo neišgaruotų per valandą saulėje. Liejama tik ant šaknų, jokiu būdu ne ant lapų, ir tiek, kad žemė sudrėktų 40–45 cm gylyje.

Tačiau nepilkite visko iškart viena srove – liekite per kelis kartus. Vanduo turi sugerti palaipsniui, pasiekti pagrindines šaknis, o ne pasklisti paviršiuje.

Kiekgi vandens reikia?

Subrendusiems vynmedžiams – 40–60 litrų per kartą.

Jauniems vynmedžiams – 20–30 litrų.

Koreguoti pagal situaciją:

• Jei tvyro anomalūs karščiai – termometrų stulpeliai pakyla aukščiau 35 laipsnių ir nėra lietaus, vandens kiekį reikėtų padidinti 10 litrų, o laistymo intervalą sutrumpinti iki 5 dienų.

• Jeigu praūžė smagi liūtis ir sudrėkino žemę 30 cm ir didesniame gylyje, vieną laistymą galima praleisti, o kitus planuoti po 7–8 dienų.

• Jei dirva mulčiuota storu, apie 10 cm šiaudų ar nupjautos žolės sluoksniu, laistymo normą galima sumažinti 10 litrų.

Tačiau svarbiausia likus dviem ar trims savaitėms iki uogų nokimo pradžios laistymą sumažinti. Tuomet uogos kaups cukrų, nebus vandeningos. Priešingu atveju vynuogės užaugs gražios, bet bus rūgščios.

Duokite kalio ir fosforo

Įgudę augintojai birželį vynuogyną tręšia azotu, kad vynmedžiai užsiaugintų žaliąją masę.

Liepos mėnesį azotą reikia visiškai pamiršti. Antraip krūmai tik augins ūglius bei lapus, o uogos liks smulkios ir rūgščios.

Todėl vynmedžiams tręšti liepos mėnesį naudojama tokia schema:

• Kalio monofosfatas – 20–30 g dešimčiai litrų vandens, pilama ant šaknų jau palaisčius. Nuo kalio uogos tampa tvirtesnės, saldesnės ir mažiau skilinėja po lietaus.

• Po 10 dienų – pelenų užpilas: stiklinę pelenų išmaišykite kibire vandens, palikite pastovėti parą, nukoškite ir palaistykite.

Ir dar: jeigu blykšta vynuogių lapai, tręšti papildomai naudojami mikroelementai (boras, cinkas, manganas).

Įleiskite saulės

Jei matote, kad vynuogių krūmas per daug sutankėjo, neišsigąskite – tai normalu. Tiesiog jau laikas įvesti tvarką ir šalinti pažastinius ūglius.

Pažastiniai ūgliai – tai antrosios eilės ūgliai, kurie vystosi iš pagrindinio žalio, einamųjų metų ūglio lapų pažastyse. Palikti be priežiūros jie greitai auga, tankina krūmą, atima maistines medžiagas iš kekės, o svarbiausia – apsunkina vėdinimą, tai skatina grybelines ligas (netikrąją ir tikrąją miltligę).

Taisyklingas pažastinių ūglių šalinimas padidina derlingumą 15–30 proc. ir pagreitina uogakrūmio sumedėjimą, tad ignoruoti šios procedūros tikrai nereikėtų.

Pirmasis antraeilių ūglių laužymas atliekamas dar birželio pradžioje, kai tik jie pasiekia 5–10 cm ilgį. Vėliau jis kartojamas kas 7–10 dienų per visą vegetacijos laikotarpį, tai yra nuo birželio iki rugpjūčio vidurio.

Karštu ir drėgnu oru ūglius laužyti reikėtų kas 5 dienas, nes tuomet jie auga greičiau.

Bet ši procedūra nutraukiama likus 2–3 savaitėms iki derliaus nuėmimo.

Pažastinių ūglių šalinimo būdai

Ant stiprių, derančių vynuogių ūglių pažastiniai ūgliai pašalinami beveik visiškai, paliekant tik 1–2 apatinius lapus ant 1–2 cm ilgio stiebelio.

Ant silpnų ir nederančių ūglių jie pašalinami visiškai atsargiai išlaužant arba nukerpant sekatoriumi prie pat pagrindo. Netempkite ūglio stipriai – atsargiai jį nugnybkite prilaikydami pirštu, kad nepažeistumėte žievės.

Tiesa, kai kurių veislių vynuogių pažastiniai ūgliai gali duoti antrąjį derlių, todėl ant jų paliekami 3–4 lapai ir nugnybiama tik viršūnė. Po 2–3 savaičių šių lapų pažastyse pasirodo žiedynai.

Viršutiniai pažastiniai ūgliai, esantys 1,5–2 m aukštyje, šalinami radikaliau – paliekama tik po vieną lapą, kadangi viršūnės pavėsis ypač kenkia kekių nokimui.

Konkrečiai kekių zonoje pašalinami joms šešėlį metantys lapai, kad uogos vėdintųsi ir gautų pakankamai saulės. Visų lapų skinti negalima – jie maitina krūmą.

Po šios procedūros bent 2–3 dienas vynuogių negalima laistyti, kad užsitrauktų žaizdelės.

Derliaus normavimas – būtina auka

Jei vynmedis tokios veislės, kuri natūraliai linkusi tankėti, pažastinių ūglių laužymą galima ir net reikėtų derinti su ūglių normavimu. Tiesiog pašalinti dalį silpnų pagrindinių ūglių, kad sumažėtų bendra žalioji masė, ir dalį kekių – taip pat.

Pastarasis reikalavimas stumia į neviltį daugelį augintojų: kaipgi taip – draskyti dar nesunokusias kekes?!

Tačiau patikėkite, jei paliksite viską, kas užsimezgė, turėsite daug smulkių, vandeningų uogų, kurios ilgai noks ir greitai pus. Todėl:

• Jauniems vynmedžiams palikite po 2–3 kekes ant ūglio, ne daugiau. Leiskite augti šaknims.

• Suaugusius krūmus vertinkite pagal stiprumą: ant storų ūglių (storesnių nei pieštukas) galima palikti po 2 vynuogių kekes, ant plonų ūglių – po vieną arba išvis nė vienos.

Pašalinkite pačias smulkiausias bei deformuotas kekes, taip pat tas, kurios auga pavėsyje arba liečiasi su žeme.

Po tokio „išvalymo“ likusios vynuogių kekės pastebimai priaugs svorio, uogos taps saldesnės.

Profilaktika, profilaktika ir dar kartą profilaktika

Liepa, o ypač tokia, kaip šiųmetė, – pats grybelinių infekcijų įkarštis. Netikroji miltligė, tikroji miltligė, pilkasis puvinys tik ir laukia progos užpulti vynuogyną.

Tai ypač aktualu, jei po lietaus iškart užeina karščiai.

Todėl po kiekvieno lietaus – arba kartą per 10–12 dienų atlikite profilaktinį vynmedžių purškimą. Pakaitomis naudokite skirtingus preparatus: pavyzdžiui, pirmiausi Bordo skystį, o po savaitės – fungicidus (svarbu griežtai pagal instrukciją).

Likus 20 dienų iki derliaus nuėmimo, pereinama tik prie biologinių preparatų! Vėlyvesniam vynuogių purškimui puikiai tiks kompleksiniai biofungicidai.

Kartu būtinai apžiūrėkite apatinę lapų pusę – ten dažnai slepiasi amarai arba voratinklinės erkės. Jei pastebėjote šių kenkėjų, nupurkškite augalus biologiniu insektoakaricidu.

Purkškite sausu, bevėju ir debesuotu, bet ne lietingu oru, geriausia ryte arba vakare, kad išvengtumėte lapų nudegimų saulėje.

Kovokite su piktžolėmis

Daugelis vynuogių augintojų mulčią visiškai pamiršta, o gaila. Piktžolės liepos mėnesį auga lyg pašėlusios, atimdamos iš vynmedžių vandenį ir maisto medžiagas. Todėl po kiekvieno laistymo – arba praėjus dienai po lietaus – būtina supurenti dirvą. Tačiau negiliai, kad nepažeistumėte šaknų.

Supurentą plotą aplink vynmedį patartina užmulčiuoti šiaudais arba nupjauta žole (tik be sėklų!). Tuomet drėgmė išsilaikys ilgiau, piktžolės neprasikals, o žemė neperkais.

Viršūnių trumpinimo metas

Liepos pabaigoje vynmedžių ūglių viršūnes būtina patrumpinti.

Viršūnių trumpinimas – tai priverstinis žaliojo ūglio viršutinės dalies kartu su 3–5 viršutiniais lapais pašalinimas siekiant sustabdyti jo augimą į ilgį.

Skirtingai nuo pažastinių ūglių šalinimo, viršūnių šalinimas yra skirtas pagrindinių ūglių augimui vertikalia kryptimi reguliuoti.

Pagrindiniai viršūnių trumpinimo tikslai:

• Nukreipti maisto medžiagas į vynuogių kekes – kad šaknims ir lapams toliau dirbant, visos organinės medžiagos (daugiausia angliavandeniai – gliukozė, sacharozė, fruktozė) keliautų į uogas, o ne būtų eikvojamos viršūnei auginti.

• Pagerinti apšvietimą ir vėdinimą. Pašalinus viršūnėlę krūmas nebemeta šešėlio sau pačiam, apatiniai lapai gauna daugiau šviesos.

• Pagreitinti ūglių sumedėjimą. Sustabdžius jų augimą į ilgį, vynmedžių ūgliai greičiau medėja ir kaupia krakmolą.

• Netiesiogiai paruošti vynmedžius žiemai. Taip jie spėja sumedėti, o tai padidina atsparumą šalčiams.

Viršūnės trumpinamo aktyvaus augimo periodo pabaigoje, kai ūgliai jau yra pakankamai užaugę. Kaip minėta, paprastai tai vyksta liepos pabaigoje, tačiau galima ir rugpjūčio pradžioje – priklausomai nuo orų ir vynmedžių veislės.

Trumpinti viršūnes iki vynmedžių žydėjimo arba iškart užsimezgus uogoms griežtai draudžiama – tai išprovokuoja audringą pažastinių ūglių augimą. Taip pat negalima to daryti per vėlai, likus kelioms savaitėms iki šalnų, nes naudos iš to nebus jokios – vynmedis jau nespės sumedėti.

Skirtingai nei pažastinius ūglius, viršūnes šalinti patartina tik aštriu sekatoriumi arba peiliu. Laužyti jų rankomis nerekomenduojama, nes atplėšta vieta gyja sunkiau nei lygus pjūvis.

Nupjaunama 15–40 cm ilgio ūglio viršūnė (priklausomai nuo tarpubamblių ilgio), virš viršutinės kekės ant ūglio paliekant 8–10 lapų.

Viršūnės trumpinamos sausą, saulėtą dieną, geriausia ryte.

Stipriai augančių vynmedžių viršūnes reikia trumpinti per du tris kartus, darant 3–5 dienų pertraukas. Ir pradedama nuo pačių stipriausių ūglių – silpnesni paliekami augti ilgiau.

     Įdomus faktas

Išgenėtus pažastinius vynmedžių ūglius galima panaudoti kaip auginius: atrinkite tvirtus, 20–30 cm ilgio ūglius ir įšaknydinkite juos vandenyje arba grunte.