Lapkritį verta pakelti akis į dangų: laukia keli įspūdingi reginiai
Lapkritis Lietuvoje dažniausiai asocijuojasi su dargana, trumpomis dienomis ir ilgais vakarais. Tačiau šiemet verta dažniau pakelti akis į dangų.
Astronomai žada keletą įdomių reiškinių – nuo ryškių meteorų iki neįprasto planetų išsidėstymo ir didesnio nei įprastai atrodančio Mėnulio.
Daugumai šių reginių nereikės nei teleskopo, nei specialių žinių. Pakaks giedro dangaus, nuo miesto šviesų atokesnės vietos ir šiek tiek kantrybės. Tiesa, Lietuvos gyventojams ne visi pasaulio astronomijos kalendoriuose minimi reiškiniai bus vienodai gerai matomi.
Lapkričio pradžioje – ryškios „krintančios žvaigždės“
Pirmasis įdomus lapkričio reginys – Tauridų meteorų srautas. Pietinių Tauridų aktyvumo laikotarpis pasiekia vieną svarbiausių pikų lapkričio 4–5 dienomis, o Šiaurinių Tauridų – lapkričio 11–12 dienomis.
Tauridai nėra itin gausus meteorų srautas. Idealiomis sąlygomis galima tikėtis maždaug penkių meteorų per valandą. Tačiau jie turi savybę, dėl kurios astronomijos mėgėjai noriai laukia šio reiškinio.
Tarp Tauridų pasitaiko ypač ryškių meteorų, vadinamųjų bolidų. Kartais jie dangų perskrodžia tarsi liepsnojantys kamuoliai ir akimirkai gali būti ryškesni už visas žvaigždes.
Šiemet stebėjimo sąlygos palankios. Lapkričio 9-ąją stos jaunatis, todėl pirmoje mėnesio pusėje Mėnulio šviesa mažai trukdys stebėti dangų.
Norint išvysti meteorą, nebūtina žinoti tikslios Tauro žvaigždyno vietos. Šviesos ruožai gali pasirodyti įvairiose dangaus dalyse. Geriausia susirasti tamsesnę vietą, atsitraukti nuo gatvių žibintų ir bent pusvalandį stebėti dangų.
Lapkričio 16-ąją – Marso ir Jupiterio susitikimas
Vienas patraukliausių mėnesio reginių laukia lapkričio 16-osios paryčiais. Dvi Saulės sistemos planetos – Marsas ir Jupiteris – Žemės stebėtojams atrodys neįprastai arti viena kitos.
Tarp planetų danguje bus maždaug 1,2 laipsnio kampinis atstumas. Palyginimui, regimasis pilnaties skersmuo siekia maždaug pusę laipsnio. Vadinasi, Marsą ir Jupiterį skirs kiek daugiau nei du Mėnulio skersmenys.
Žinoma, tikrovėje planetos viena prie kitos nepriartės. Tai regimasis suartėjimas, susidarantis dėl jų padėties ir judėjimo aplink Saulę.
Lietuvoje šį reiškinį bus galima stebėti plika akimi. Prieš aušrą reikėtų žvelgti į pietryčių ir pietų dangų. Jupiteris išsiskirs ryškiu švytėjimu, o netoliese bus matomas gerokai blankesnis, rausvo atspalvio Marsas.
Turint žiūronus abi planetas bus galima išvysti tame pačiame regėjimo lauke. Ypač įdomu stebėti, kaip jų tarpusavio padėtis keičiasi kelis rytus iš eilės.
Keturių planetų paradas: ar jis bus matomas Lietuvoje?
Antroje lapkričio pusėje astronomijos mėgėjų dėmesį trauks dar vienas reiškinys – rytiniame danguje pasirodys keturios planetos.
Nuo maždaug lapkričio vidurio prieš saulėtekį bus galima ieškoti Jupiterio, Marso, Veneros ir Merkurijaus. Visos keturios planetos bus matomoje dangaus pusėje, nors jų atstumai vienos nuo kitos bus nemaži.
Ryškiausiai švytės Venera ir Jupiteris. Marsą atpažinti padės rausvas atspalvis, o Merkurijus bus sudėtingiausias taikinys.
Lapkričio 20-ąją Merkurijus pasieks didžiausią vakarinę elongaciją – regimąjį kampinį nuotolį nuo Saulės rytiniame danguje. Tai vienas palankesnių laikotarpių mėginti jį pastebėti prieš saulėtekį.
Lietuvoje keturių planetų stebėjimui reikės neužstoto rytų ir pietryčių horizonto. Ypač svarbu, kad netrukdytų medžiai, aukšti pastatai ar rūkas.
Vis dėlto žodis „paradas“ gali suklaidinti. Planetos neišsirikiuos į vieną tiesią liniją ir neatrodys susigrūdusios į nedidelį dangaus lopinėlį. Tai populiarus kelių tuo pačiu metu matomų planetų išsidėstymo pavadinimas.
Lapkričio 17–18 dienomis – Leonidų meteorų srautas
Dar vienas astronominis reginys laukia lapkričio viduryje. Leonidai – vienas garsiausių meteorų srautų, kurio istorijoje būta nepaprastai intensyvių pasirodymų.
1966 metais Šiaurės Amerikos gyventojai galėjo stebėti tikrą meteorų audrą, kai dangumi skriejo tūkstančiai šviesos ruožų. Tačiau šiemet tokio reginio astronomai neprognozuoja.
Įprastomis palankiomis sąlygomis Leonidų aktyvumas gali siekti apie 15 meteorų per valandą. Realiai stebėtojai dažnai pamato mažiau, ypač jei dangų apšviečia Mėnulis ar netoliese yra miesto šviesų.
Šiemet verta stebėti lapkričio 16–18 dienų naktimis, ypač antroje nakties pusėje ir prieš aušrą. Būtent tuomet Liūto žvaigždynas, iš kurio regimai sklinda Leonidai, pakyla aukščiau.
Leonidai išsiskiria greičiu. Į Žemės atmosferą jų dalelės įskrieja maždaug 71 kilometro per sekundę greičiu.
Nepaisant įspūdingo pavadinimo „krintančios žvaigždės“, iš tikrųjų tai nėra žvaigždės. Šviesos ruožus sukuria į atmosferą didžiuliu greičiu patekusios kosminių dulkių ir smulkių dalelių sankaupos.
Lapkričio 24-ąją – supermėnulis
Lapkričio 24 dieną dangų papuoš pilnatis, kuri šįkart bus vadinama supermėnuliu.
Tikslus pilnaties momentas Lietuvoje bus 16.53 val. Tai reiškia, kad vakare kylantis Mėnulis jau bus beveik idealiai pilnas.
Supermėnulis susidaro tuomet, kai pilnatis sutampa su laikotarpiu, kai Mėnulis savo elipsinėje orbitoje yra palyginti arti Žemės.
Dėl to jis atrodo kiek didesnis ir ryškesnis nei vidutinės pilnaties metu. Vis dėlto nereikėtų tikėtis milžiniško Mėnulio, užimančio pusę dangaus. Skirtumas gana nedidelis ir be palyginimo dažnai sunkiai pastebimas.
Gražiausias reginys laukia Mėnuliui kylant virš rytinio horizonto. Netoli medžių, namų ar tolumoje matomų pastatų jis dažnai atrodo neįprastai didelis.
Šis įspūdis daugiausia susijęs su vadinamąja Mėnulio iliuzija – mūsų regos ir smegenų suvokimo ypatybėmis.
Mėnesio pabaigoje – dar vienas planetų ir Mėnulio reginys
Lapkričio 25-ąją Uranas atsidurs opozicijoje Saulei. Tai reiškia, kad planeta danguje bus priešingoje pusėje nei Saulė, todėl susidarys palankios sąlygos ją stebėti.
Tačiau plika akimi Uraną Lietuvoje pamatyti labai sunku. Jam stebėti geriau turėti žiūronus arba teleskopą ir pasirinkti nuo miesto apšvietimo nutolusią vietą.
Lapkričio 27-ąją itin ryškiai švytės Venera. Ji bus matoma prieš aušrą, rytinėje dangaus dalyje.
Galiausiai lapkričio 30-osios rytą Mėnulis danguje priartės prie Jupiterio ir Marso. Netoliese bus galima pastebėti ir ryškią Liūto žvaigždyno žvaigždę Regulą.
Tai bus graži proga atsisveikinti su lapkričiu stebint kelis ryškius dangaus kūnus vienu metu.
Kur Lietuvoje geriausia stebėti dangų?
Astronominiams reiškiniams stebėti svarbiausia ne vietovės pavadinimas, o tinkamos sąlygos.
Panevėžio ir kitų miestų gyventojams verta rinktis nuo gatvių apšvietimo nutolusias atviras vietas. Net keliolika kilometrų už miesto ribų dangus gali būti gerokai tamsesnis.
Meteorų stebėjimui geriausiai tinka platų dangaus skliautą atveriančios vietos. O ieškant Merkurijaus ir Veneros reikėtų pasirūpinti, kad rytų kryptimi nebūtų aukštų medžių ar pastatų.
Akims priprasti prie tamsos prireikia maždaug 20–30 minučių. Todėl verta vengti ryškiai šviečiančio telefono ekrano, o prireikus naudoti silpną raudoną šviesą.
Lapkričio naktimis būtina pasirūpinti šiltais drabužiais, nes ilgiau stovint net ir nedidelis šaltis gali greitai pradėti varginti.
Svarbiausia – neprarasti kantrybės. Kartais įspūdingiausias reginys pasirodo būtent tuomet, kai jau atrodo, kad danguje nieko nevyksta.
