Kur dingo gausus braškių derlius?

Kodėl braškės mezga mažai uogų, o ir tos, kurios užauga, – smulkios ir rūgščios?

Didelės saldžios braškės – kiekvieno sodininko svajonė. Tinkamai prižiūrimas sveikas braškynas paprastai taip ir dera. Bet ką daryti, jei ne? Jeigu vietoj gausaus derliaus tenka skinti smulkias uogytes ir tų tik saują?

Braškių derlingumas mažėja dėl įvairių priežasčių ir retai kada dėl vienos. Tačiau panikuoti neverta. Jeigu auginate remontantines braškes, kurios dera du kartus per sezoną, turite galimybę dar šią vasarą pakeisti situaciją savo naudai.

Su vasarinėmis braškėmis, uogas nokinančiomis tik kartą per metus, bus kiek sudėtingiau, bet yra būdų, kaip joms padėti.

Bet kuriuo atveju, ištaisę klaidas, kitą vasarą tikrai sulauksite gausaus ir kokybiško braškių derliaus.

Per tanku ir per ankšta

Nenustebkite, kad uogų mažai, jei jūsų braškių lysvės primena džiungles.

Tokiomis sąlygomis augalams elementariai trūksta saulės, kad galėtų normaliai žydėti ir derėti. Braškių krūmeliai priversti nuolat kovoti dėl išteklių, vabzdžiams apdulkintojams irgi sunkiau pasiekti pavienius žiedus.

Be to, tankius želdinius mėgsta kenkėjai ir ligų sukėlėjai. Čia jiems sukurtos idealios sąlygos klestėti – tamsu, drėgna ir necirkuliuoja oras.

Todėl uogų užauga mažai, o jų skonis nedaro įspūdžio.

Ko gero, vienintelis „džiunglių“ pliusas – piktžolių tokiose lysvėse beveik nebūna, nes braškės jas lengvai išstumia.

Kaip išspręsti problemą?

Labai paprastai: nuo rugpjūčio vidurio iki rugsėjo vidurio persodinti pačius stipriausius ir jauniausius augalus į kitą vietą.

Vėliau būtina reguliariai šalinti ūsus ir nereikalingas įsišaknijusias skroteles, kad lysvės stipriai neapželtų.

Nepalankios sąlygos

Uogų kokybei ir kiekiui įtakos, žinoma, turi išoriniai veiksniai, kurių daugybė. Prastas apšvietimas, pavasarinės šalnos, temperatūrų svyravimai, skersvėjai ir šalti vėjai, užsitęsusios liūtys, kruša – visa tai kenkia augalų imunitetui.

Atrodytų, kad, norėdami išgyventi, krūmeliai kaip tik turėtų sutelkti visas jėgas derėjimui. Tačiau taip nenutiks, jei braškės bus nusilpusios.

Tokiam augalui per dieną reikia ne mažiau kaip 6–8 valandų tiesioginių saulės spindulių. Jų negalima auginti perteklinės drėgmės sąlygomis – žemumose, esant aukštam gruntinio vandens lygiui ir pan.

Jei braškėms trūksta saulės, jas vėlgi geriausia persodinti. O apsaugai nuo visokių orų išdaigų būtina dengti agroplėvele, kuri neleis augalams sušalti.

Braškėms per dieną reikia ne mažiau kaip 6–8 valandų tiesioginių saulės spindulių.

Žemumose esančiuose sklypuose braškes vertėtų auginti paaukštintose arba vertikaliose lysvėse.

Gyvenimas pusbadžiu

Seniai tręšėte braškes, o žemė lysvėse skurdi ir sunki? Tada nesistebėkite, kad uogų ant krūmelių mažai ir tos visos rūgščios.

Braškėms, kaip ir kitiems sodo augalams, reikalingas reguliarus maitinimas (neseniai rašėme, jog maistinių medžiagų trūkumas šioms uogoms dažnai pasireiškia džiūstančiais lapų galiukais).

Ankstyvą pavasarį braškynams tręšti naudojamos azoto trąšos, o prieš žydėjimą ir derant reikėtų pasirūpinti adekvačiu kalio, fosforo bei mikroelementų (geriau chelatų forma) kiekiu.

Žydėjimo pradžioje braškes naudinga palaistyti piktžolių antpilu arba kompleksinių mineralinių trąšų tirpalu, kuriame yra visas makro- ir mikroelementų rinkinys.

Mezgantis uogoms patartina naudoti trąšas su didesniu fosforo ir kalio kiekiu – kaip kad raudonas kristalonas. Arba patiems pasiruošti mišinį iš 2 šaukštų superfosfato ir 1 šaukšto kalio sulfato 10 litrų vandens.

Pats paprasčiausias variantas – įsigyti jau paruoštas kompleksines trąšas su nuoroda „braškėms“ ir patręšti lysves pagal instrukciją.

Tik priminkite: mineralinės trąšos veiksmingesnės dirvoje, kurioje netrūksta organinių medžiagų.

Braškės – ne vandens augalas, bet ir ne dykumų

Pernelyg sausa arba priešingai – užmirkusi dirva gali ne tik pabloginti uogų kokybę, bet ir pražudyti pačius braškių krūmelius.

Vegetacijos periodu žemė braškių lysvėse turėtų visada būti šiek tiek drėgna, kad šaknys galėtų normaliai funkcionuoti. Tad laistyti braškes reikia reguliariai, būtinai atsižvelgiant į dirvožemio ir augalų būklę. Netingėkite pasidomėti ir artimiausių dienų orų prognoze – kad neprilaistytumėte savo augintinių liūties išvakarėse.

Dėl drėgmės pertekliaus braškės tampa vandeningos ir rūgščios, o dėl vandens trūkumo – smulkios, beskonės ir deformuotos.

Žydėjimo ir derėjimo laikotarpiu braškių krūmus laistykite maždaug kartą per 5 dienas, per karščius – kas 2–3 dienas. Žemę sudrėkinkite iki 15 cm gylio.

Geriausia lieti tiesiai prie šaknų, ne ant lapų, kad neįsimestų patogeniniai grybeliai.

Drėgmei dirvožemyje išsaugoti naudokite mulčią, pavyzdžiui, šiaudus arba nupjautą žolę.

Jei dirva per daug drėgna ir ant augalų pastebėjote puvinių požymių, ją šiek tiek purenkite.

O sausą dieną dėl viso pikto nupurkškite biofungicidu.

Su senatve nepakovosi

Jei braškės toje pačioje vietoje auga ilgiau nei penkerius metus, nesitikėkite iš jų fantastiško derliaus. Geriausiu atveju tas bus kuklus, blogiausiu – sulauksite negausių ir beveik nevalgomų uogų, kurios tiks nebent uogienei.

Tad netempkite per ilgai – tokius krūmus būtinai išsodinkite dar šiemet, atrinkdami jaunas ir sveikas skroteles.

Svarbu atminti, kad braškių negalima sodinti ten, kur neseniai augo bulvinių šeimos augalai: pomidorai, paprikos, baklažanai.

Kopūstai, agurkai, avietės taip pat laikomi nepageidaujamais pirmtakais.

Geriausia vieta naujam braškynui bus ten, kur praėjusį sezoną augo ankštinės daržovės ir žalumynai, svogūnai, česnakai.

Bus komfortas – bus ir derlius

Apie kokį normalų derėjimą gali būti kalba, jei braškės bando išgyventi, atiduodamos paskutines jėgas kovai su amarais, straubliukais ar grybeliais?

Jei prie viso to prisideda lietingi orai, „nekvėpuojanti“ dirva, staigūs atvėsimai naktį ir visavertės priežiūros stoka, situacija tampa dar liūdnesnė.

Išeitis čia viena: reikia laiku reaguoti į bet kokius ligų ir kenkėjų požymius ant braškių. Bet dar geriau jau nuo pavasario užsiimti profilaktika – prieš žydėjimą apdoroti želdinius biopreparatais, apibarstyti medžių pelenais.

Ir svarbiausia – būtina palaikyti komfortiškas sąlygas derėjimui: kad braškėms būtų šilta, vidutiniškai drėgna, žemė gerai praleistų drėgmę bei orą (nepamirškite purenimo ir mulčiavimo!).

Jei braškių krūmeliai ne tik sergantys, bet dar ir seni, geriausia pasodinti jaunų šviežių daigų naujoje vietoje. O senoje lysvėje pasėti sideratų – garstyčių, rapsų ar kitų dirvožemiui pasveikatinti.

Stipriai pažeistus augalus reikėtų išrauti ir sudeginti.

Naikinkite be gailesčio

Uogų smulkėjimas – pavojingas požymis, galintis signalizuoti ne tik apie prastas sąlygas, bet ir apie augalų išsigimimą.

Braškės palaipsniui praranda veislės savybes ir gebėjimą derėti. Smulkios tampa ne vien jų uogos – lapai, stiebai irgi. Taip pat stebima vaisių deformacija ir nykštukiškumas.

Taip smarkiai nusilpę, augalai traukte traukia pavojingus vabzdžius ir ligų sukėlėjus.

Prie braškių išsigimimo dažnai prisideda mozaikos virusas, sukeliantis nepagydomą infekciją.

Jei braškės pradėjo išsigimti, jų dauginti negalima. Geriausia – be gailesčio utilizuoti. O naujam braškynui įsigyti naujų, derlingų veislių daigų.

Sulaukėja ne iš gero gyvenimo

Taip, braškės gali tiesiog sulaukėti – dėl nepakankamos priežiūros.

Kupsteliai išlieka sveiki ir net gausiai žydi, tačiau uogų mezga mažai ir tos būna vis smulkesnės.

Užtat išauga daug ūsų. Ir jūs galiausiai susiduriate su problema, kurią aptarėme straipsnio pradžioje – sutankėjusiu braškynu. Tik šiuo atveju atjauninti braškes jas persodinant ir sulaukti iš jų kokybiško derliaus jau ganėtinai sunku. Geriau neleisti joms pasiekti tokios būsenos – laiku šalinti ūsus ir smulkius, neproduktyvius krūmelius.

Kraštutiniu atveju galima atrinkti kelis stipriausius bei sveikiausius krūmus ir pasodinti juos derlingame dirvožemyje. Jei pasiseks, tinkamai prižiūrint braškių gebėjimas derėti dar sugrįš.