Kun. Kuzminskas – „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ balsas pasauliui

Šį spalį sukako 120 metų, kai gimė kunigas Kazimieras Kuzminskas. Iš Panevėžio krašto kilusį dvasininką tūkstančiai kilometrų skyrė nuo Lietuvos, tačiau dvasininkas visą gyvenimą jautė pareigą kovoti už sovietų priespaudą kentusios tėvynės laisvę.

Gyvendamas JAV, jis tapo vienu svarbiausių „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ skleidėjų pasaulyje – pasirūpino, kad žinios apie sovietų režimo persekiojamus tikinčiuosius pasiektų dešimtis valstybių. O atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, sugrįžo į gimtąjį kraštą, kad tėviškėje įkurtų unikalų „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ muziejų.

Subrandino Panevėžio kraštas

Iš Panevėžio krašto kilę kunigas Kazimieras Kuzminskas – JAV lietuvių katalikų veikėjas, „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ bendradarbis, tikinčiųjų teisių gynėjas.

K. Kuzminskas gimė 1906 m. spalio 26-ąją, vaikystę praleido Baluškiuose, netoli Naujamiesčio, Panevėžio rajone, 1927 m. baigė Panevėžio berniukų gimnaziją, 1932 m. – Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją ir teologijos studijas Kauno Vytauto Didžiojo universitete, tais pačiais metais įšventintas kunigu.

Nuo 1932 m. – Leliūnų (Utenos r.) parapijos vikaras.

Apie 1936–1938 m. – vikaras Vabalninke (Biržų r.), taip pat Vabalninko mergaičių amatų mokyklos kapelionas.

1938–1939 m. vikaravo Geležiuose (Panevėžio r.), 1939–1940 m. – Krinčine (Pasvalio r.). 1940–1942 m. – Surdegio (Anykščių r.) parapijos klebonas.

Tarnavo vikaru Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijoje.

Visose parapijose organizavo pavasarininkų veiklas.

Išeivijos misija Lietuvai

1944 m. kunigas K. Kuzminskas pasitraukė į Vokietiją, o 1945 m. iš Bambergo išvyko į Austriją.

Iki 1953 m. Insbruko universitete studijavo filosofiją, įgijo scholastinės filosofijos licenciato mokslinį laipsnį.

1953–1960 m. rūpinosi Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Kanados lietuvių sielovada.

1960 m. persikėlė gyventi į Jungtines Amerikos Valstijas.

1960–1965 m. buvo Nekaltojo Prasidėjimo seserų vienuolijos kapelionas Kembridže. 1965 m. apsigyveno Čikagoje. 1972 m. čia įsteigė Lietuvių katalikų religinės šalpos rėmėjų organizaciją, vėliau pavadintą „Lietuvos kronikos sąjunga“.

JAV, Didžiosios Britanijos ir Australijos lietuvių kolonijose dvasininkas suorganizavo 70 jos skyrių, kurie rinko lėšas, skirtas „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikai“ leisti, versti į kitas kalbas ir platinti.

Viename iš savo laiškų kunigas K. Kuzminskas rašė:

Kai skaičiau „LKB Kronikos“ pirmąjį numerį, kuris mane tiesiog pribloškė, pasidarė aišku, kad pavergtoje Lietuvoje prasidėjo naujas kovos su komunizmu laikotarpis slaptai pogrindyje leidžiamu rašytu žodžiu, iškeliant okupantų nusikaltimus į viešumą, kad jie būtų žinomi Lietuvai ir pasauliui. Apsvarstęs supratau, kad mes, išeiviai, neturime būti abejingi „LKB Kronikos“ likimui ir, mylėdami tėvynę Lietuvą, privalome tęsti jų darbą laisvėje, leisdami „LKB Kroniką“ lietuvių kalba ir versdami ją į anglų, ispanų ir prancūzų kalbas bei plačiai skleisdami laisvuose kraštuose, kad šie sužinotų, koks yra komunizmas.“

„Kronika“ už geležinės uždangos

Pirmieji „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ numeriai dauginti iki 1000 egz. ir siųsti į lietuvių kolonijas Australijoje, Europoje, Anglijoje, Pietų Amerikoje, Kanadoje ir Amerikoje.

Kunigo K. Kuzminsko rūpesčiu 1974–1992 m. Čikagoje išleisti visi slapta iš sovietų pavergtos Lietuvos atgabenti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ sąsiuviniai (81 sąsiuvinis, 10 tomų). Tiražas siekė net iki 75 tūkst. egzempliorių.

Dvasininkas pasirūpino, kad kai kurie tomai 1979–1989 m. būtų išleisti ispanų (1, 2, 6 tomai) ir anglų (1, 6 tomai) kalbomis.

Atminimas tėviškėje

Kun. K. Kuzminskas organizavo „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikose“ pateiktos informacijos siuntimą įvairioms pasaulio radijo ir televizijos stotims, naujienų agentūroms, politikams, diplomatams, universitetų bibliotekoms (iš viso į apie 100 valstybių).

Lankydamasis skirtinguose žemynuose išsibarsčiusiose lietuvių kolonijose, ne tik rinko lėšas laisvam žodžiui platinti, bet ir skleidė žinias apie sudėtingą tautiečių padėtį Lietuvoje, apie jiems reikalingą paramą.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1993 m. kunigas K. Kuzminskas grįžo į Lietuvą, apsigyveno Vilniuje, Odminių gatvėje pas monsinjorą Alfonsą Svarinską.

1996 m. savo tėviškėje Baluškiuose (Panevėžio r.) atstatytame name įsteigė „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ muziejų. Čia jis veikė iki 2018 m. Jame eksponavo įvairius dokumentus, įrodančius visų prie „Kronikos“ leidybos užsienyje prisidėjusių, jai lėšas rinkusių ir aukojusių asmenų nuveiktus darbus.

Kun. K. Kuzminskas mirė 1999 metais, praėjus vos trims dienoms po 93-iojo gimtadienio. Amžino poilsio atgulė Naujamiesčio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios šventoriuje, netoli savosios tėviškės.