Kraujospūdis po 50-ies: kokie skaičiai jau turėtų neraminti?
Peniasdešimtmetį perkopę žmonės neretai pastebi, kad kraujospūdis jau nebe toks, koks buvo jaunystėje. Vieną rytą matuoklis rodo 135, kitą – 145 ar net 155.
Ar tai natūralus senėjimo požymis, ar jau rimtas įspėjimas apie gresiančias širdies ir kraujagyslių ligas?
Gydytojai pabrėžia: amžius nėra priežastis susitaikyti su padidėjusiu kraujospūdžiu.
Be to, naujausios Europos kardiologų rekomendacijos rodo, kad atidžiau vertinti reikėtų net tuos skaičius, kuriuos daugelis iki šiol laikė visiškai normaliais.
Kodėl po 50-ies kraujospūdis pradeda kilti?
Senstant žmogaus organizme vyksta pokyčiai, kurie tiesiogiai veikia kraujotaką. Kraujagyslių sienelės palaipsniui praranda elastingumą, didžiosios arterijos tampa standesnės, todėl širdžiai tenka dirbti didesnio pasipriešinimo sąlygomis.
Būtent dėl šios priežasties vyresniame amžiuje dažniau didėja viršutinis, arba sistolinis, kraujospūdis.
Jeigu žmogui 30 metų kraujospūdis dažniausiai būdavo 115/75, sulaukus 55-erių jis gali pakilti iki 140/80. Nors toks pokytis gana dažnas, tai nereiškia, kad jį galima ignoruoti.
Padidėjusį kraujospūdį skatina ir kiti veiksniai: antsvoris, mažas fizinis aktyvumas, gausus druskos vartojimas, alkoholis, rūkymas, miego sutrikimai, paveldimumas.
Svarbi ir inkstų veikla. Inkstai dalyvauja reguliuojant skysčių bei druskų pusiausvyrą, todėl sutrikusi jų funkcija gali prisidėti prie kraujospūdžio didėjimo.
Amerikos širdies asociacija atkreipia dėmesį, kad vyresniems nei 50 metų žmonėms sistolinis kraujospūdis yra ypač svarbus vertinant širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Tai nereiškia, kad apatinis skaičius tampa nesvarbus. Padidėjęs bet kuris iš jų gali rodyti arterinę hipertenziją.
Kokie skaičiai laikomi normaliais?
Kraujospūdis matuojamas gyvsidabrio stulpelio milimetrais (mm Hg). Pirmasis skaičius rodo spaudimą arterijose širdžiai susitraukiant, antrasis – jai atsipalaiduojant tarp susitraukimų.
2024 metais Europos kardiologų draugija atnaujino kraujospūdžio vertinimo rekomendacijas ir išskyrė tris pagrindines kategorijas.
Ne padidėjusiu kraujospūdžiu laikomas mažesnis nei 120/70 mm Hg rodmuo, padidėjusiu – kai sistolinis spaudimas siekia 120–139 arba diastolinis 70–89 mm Hg. Arterinė hipertenzija diagnozuojama, kai gydymo įstaigoje patvirtinami 140/90 mm Hg ar didesni rodmenys.
Svarbu suprasti, kad padidėjęs kraujospūdis dar nebūtinai reiškia ligą, kuriai gydyti reikės vaistų. Tačiau tai jau gali būti ženklas, kad verta įvertinti bendrą širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Pavyzdžiui, 130/80 rodmuo nebūtinai kelia didelę grėsmę sveikam, fiziškai aktyviam žmogui, tačiau sergančiajam diabetu, inkstų liga ar jau patyrusiam infarktą jis gali būti gerokai svarbesnis.
Specialistai pabrėžia, kad širdies ir kraujagyslių ligų rizika didėja palaipsniui, o ne staiga peržengus vieną konkrečią ribą.
Kada jau verta sunerimti?
Vertinant kraujospūdį svarbu ne tik konkretūs skaičiai, bet ir tai, ar jie kartojasi.
120–129/70–79 mm Hg. Pagal naująją Europos klasifikaciją šie rodmenys jau patenka į padidėjusio kraujospūdžio kategoriją. Tačiau vien dėl jų nerimauti ar pradėti vartoti vaistus paprastai nereikia.
130–139/80–89 mm Hg. Tai signalas atidžiau stebėti kraujospūdį, ypač jei yra antsvorio, padidėjęs cholesterolis, diabetas ar šeimoje pasitaikė ankstyvų širdies ligų. Gali būti naudinga pasitarti su šeimos gydytoju dėl bendros rizikos įvertinimo.
140–159/90–99 mm Hg. Jei tokie rodmenys kartojasi gydymo įstaigoje, įtariama arterinė hipertenzija. Diagnozei patvirtinti paprastai rekomenduojami matavimai namuose arba visos paros kraujospūdžio stebėjimas.
160–179/100–109 mm Hg. Tai jau aiškiai padidėjęs kraujospūdis, kurio nereikėtų ignoruoti. Net jei žmogus jaučiasi gerai, būtina nedelsti ir susisiekti su gydytoju, kad būtų atliktas pakartotinis įvertinimas ir nuspręsta dėl gydymo.
180/110 mm Hg ar daugiau. Tokie rodmenys reikalauja skubaus medicininio įvertinimo, nes gali būti susiję su pavojingu kraujospūdžio padidėjimu. Jei kartu atsiranda krūtinės skausmas, dusulys, staigus regėjimo sutrikimas, vienos kūno pusės silpnumas ar kalbos sutrikimas, būtina nedelsiant skambinti 112.
Šie orientyrai pirmiausia taikomi matuojant kraujospūdį gydymo įstaigoje. Namuose hipertenzijos diagnostinė riba yra mažesnė: vidutinis 135/85 mm Hg ar didesnis kraujospūdis.
Ir dar viena svarbi detalė: pakanka, kad nustatytą ribą viršytų vienas iš dviejų rodmenų. Pavyzdžiui, 150/78 taip pat gali reikšti hipertenziją, nors apatinis spaudimas nėra padidėjęs.
Pavojingas derinys: 160/70
Vyresniame amžiuje gana dažnai pasitaiko situacija, kai viršutinis kraujospūdis yra didelis, o apatinis išlieka normalus arba net sumažėjęs.
Pavyzdžiui, matuoklis rodo 160/70.
Kai kurie žmonės mano, kad toks kraujospūdis nėra labai pavojingas, nes apatinis skaičius geras. Tačiau toks vertinimas klaidingas.
Ši būklė vadinama izoliuota sistoline hipertenzija. Ji ypač būdinga vyresniems žmonėms ir dažnai susijusi su didžiųjų arterijų standėjimu.
Didelis skirtumas tarp viršutinio ir apatinio kraujospūdžio vadinamas pulsiniu spaudimu. Minėtu atveju jis siekia net 90 mm Hg.
Padidėjęs pulsinis spaudimas gali būti susijęs su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Vis dėlto vien pagal jo dydį diagnozė nenustatoma – būtina įvertinti bendrą sveikatos būklę.
Todėl 160/70 nėra „beveik normalus“ kraujospūdis. Tokie pasikartojantys rodmenys yra pakankama priežastis kreiptis į gydytoją.
Ar 140/90 po šešiasdešimties yra normalu?
Vis dar galima išgirsti teiginį, kad vyresniam žmogui 140 ar net 150 siekiantis viršutinis kraujospūdis yra visiškai normalus.
Šiuolaikinė medicina tokio požiūrio nepalaiko.
2024 metų Europos kardiologų rekomendacijose daugumai gydomų suaugusiųjų, įskaitant ir geros bendros sveikatos vyresnius žmones, rekomenduojama siekti 120–129 mm Hg sistolinio kraujospūdžio, jeigu toks sumažinimas gerai toleruojamas.
Tačiau šis tikslas nėra universalus.
Labai garbaus amžiaus, silpniems, dažnai svaigulį ar staigų kraujospūdžio kritimą atsistojus patiriantiems žmonėms gydymo tikslai gali būti švelnesni.
Svarbiausia išvengti dviejų kraštutinumų: nelaikyti pavojingai aukšto kraujospūdžio normaliu vien dėl amžiaus, bet ir nesistengti jo mažinti bet kokia kaina.
Kraujospūdžio gydymas turi būti individualus, atsižvelgiant į paciento amžių, kitus susirgimus, vartojamus vaistus ir savijautą.
Kodėl aukštas kraujospūdis dažnai nieko neišduoda?
Viena pavojingiausių arterinės hipertenzijos savybių – ji gali metų metus nesukelti jokių aiškių simptomų.
Žmogus gali dirbti, sportuoti, keliauti ir jaustis visiškai sveikas, nors jo kraujospūdis nuolat siekia 150/95 ar net daugiau.
Būtent todėl hipertenzija dažnai vadinama tyliąja žudike.
Pasaulio sveikatos organizacijos 2025 metų duomenimis, 2024-aisiais pasaulyje arterine hipertenzija sirgo apie 1,4 mlrd. 30–79 metų žmonių. Maždaug 600 mln. jų net nežinojo turintys šią problemą.
Dar iškalbingesnis kitas skaičius – tinkamai kontroliuojamą kraujospūdį turėjo vos 23 proc. hipertenzija sergančių žmonių.
Ilgainiui padidėjęs kraujospūdis žaloja kraujagysles, didina insulto, miokardo infarkto, širdies nepakankamumo ir lėtinės inkstų ligos tikimybę. Jis taip pat siejamas su didesne pažinimo funkcijų silpnėjimo ir demencijos rizika.
Todėl laukti galvos skausmo, svaigimo ar kitų negalavimų nėra tinkama strategija.
Kaip teisingai matuoti kraujospūdį namuose?
Net ir geras kraujospūdžio matuoklis gali parodyti klaidinančius skaičius, jeigu matuojama netinkamai.
Kraujospūdis natūraliai svyruoja visą dieną. Jį trumpam padidinti gali fizinis krūvis, stipri kava, rūkymas, susijaudinimas, skausmas ar net pokalbis matavimo metu.
Europos kardiologų draugija rekomenduoja namuose naudoti patikrinto tikslumo automatinį žastinį matuoklį su tinkamo dydžio manžete.
Prieš matavimą bent 30 minučių reikėtų nerūkyti, negerti kavos ir nesportuoti. Tada ramiai pasėdėti mažiausiai penkias minutes.
Matuojant nugara turi remtis į kėdės atlošą, pėdos – stovėti ant grindų, o ranka būti padėta taip, kad manžetė būtų širdies aukštyje. Kojų kryžiuoti ir kalbėti nereikėtų.
Kiekvieną kartą rekomenduojama atlikti du matavimus, tarp jų padarant vienos ar dviejų minučių pertrauką.
Jeigu norima išsiaiškinti, ar kraujospūdis iš tiesų padidėjęs, matuoti reikėtų ryte ir vakare bent tris, o geriausia – septynias dienas.
Ryte matuojama prieš pusryčius ir, jei vartojami kraujospūdį mažinantys vaistai, prieš įprastą jų dozę, nebent gydytojas nurodė kitaip.
Svarbiausia vertinti ne vieną atsitiktinį rodmenį, bet kelių dienų matavimų vidurkį.
Jeigu namuose jis siekia 135/85 mm Hg ar daugiau, tai jau atitinka hipertenzijos diagnostinę ribą ir reikia gydytojo įvertinimo.
Kartais gydytojas gali paskirti ir 24 valandų kraujospūdžio stebėjimą specialiu prietaisu. Šis tyrimas padeda nustatyti, kaip spaudimas kinta dieną ir naktį, taip pat atskirti tikrąją hipertenziją nuo vadinamojo baltojo chalato efekto, kai gydymo įstaigoje rodmenys padidėja dėl įtampos.
Ar galima sumažinti kraujospūdį be vaistų?
Gyvensenos pokyčiai yra svarbi hipertenzijos prevencijos ir gydymo dalis. Kai kuriais atvejais jų pakanka kraujospūdžiui sumažinti, tačiau diagnozavus hipertenziją dažnai prireikia ir vaistų.
Vienas svarbiausių pokyčių – sumažinti druskos kiekį maiste.
Europos kardiologai rekomenduoja per parą suvartoti mažiau nei 2 gramus natrio. Tai atitinka maždaug 5 gramus valgomosios druskos – apie vieną arbatinį šaukštelį, įskaitant druską, jau esančią maisto produktuose.
Didelę jos dalį gauname net nepastebėdami: valgydami dešras, rūkytus mėsos gaminius, sūrius, konservus, užkandžius ir pusgaminius.
Naudinga dažniau rinktis daržoves, vaisius, ankštinius augalus, viso grūdo produktus, žuvį, riešutus ir augalinius aliejus.
Ypač rekomenduojama DASH mityba, pagrįsta mažesniu druskos, sočiųjų riebalų ir stipriai perdirbto maisto vartojimu.
Svarbus ir judėjimas. Daugumai suaugusiųjų rekomenduojama bent 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo per savaitę. Tam tinka spartus vaikščiojimas, važiavimas dviračiu, plaukimas ar kita mėgstama veikla.
Naudingi ir jėgos pratimai, padedantys išsaugoti raumenų masę.
Turint antsvorio, net ir palyginti nedidelis svorio sumažinimas gali palankiai paveikti kraujospūdį.
Taip pat svarbu nerūkyti, riboti alkoholį ir rūpintis kokybišku miegu.
Tačiau sergantieji inkstų ligomis ar vartojantieji tam tikrus kraujospūdžio vaistus neturėtų savarankiškai pradėti vartoti kalio papildų arba kalio turinčių druskos pakaitalų. Tokiais atvejais per didelis kalio kiekis gali būti pavojingas.
Kada vien sveikesnio gyvenimo būdo nebepakanka?
Žmonės kartais baiminasi pradėti vartoti kraujospūdį mažinančius vaistus, manydami, kad prie jų pripras arba pradėjus gydymą teks vartoti juos visą likusį gyvenimą.
Tačiau arterinė hipertenzija dažniausiai yra lėtinė būklė, o vaistų paskirtis – ne vien sumažinti skaičius matuoklio ekrane, bet ir apsaugoti širdį, smegenis bei inkstus.
Kai kraujospūdis nuolat siekia 140/90 mm Hg ar daugiau, Europos rekomendacijose numatomas medikamentinis gydymas kartu su gyvensenos korekcija, atsižvelgiant į diagnozės patvirtinimą ir individualias aplinkybes.
Kai kuriems didelės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos pacientams vaistų gali prireikti ir esant mažesniam kraujospūdžiui.
Neretai gydytojas paskiria dviejų nedidelėmis dozėmis vartojamų vaistų derinį. Tai gali padėti veiksmingiau kontroliuoti kraujospūdį.
Svarbu nepamiršti, kad normalūs rodmenys vartojant vaistus dažniausiai reiškia, jog gydymas veikia, o ne tai, kad liga išnyko.
Todėl savavališkai nutraukti gydymo ar keisti dozių nereikėtų.
Kada būtina skubi pagalba?
Ne kiekvienas padidėjęs kraujospūdis reiškia pavojų gyvybei, tačiau kai kurios situacijos reikalauja itin greitos reakcijos.
Jeigu kraujospūdis pasiekia 180 mm Hg sistolinį arba 110 mm Hg diastolinį rodmenį, pagal Europos rekomendacijas būtina skubiai įvertinti, ar nėra ūmaus organų pažeidimo.
Jeigu žmogus jaučiasi gerai, reikėtų ramiai pasėdėti ir pakartoti matavimą. Išliekant tokiems rodmenims, būtina skubiai kreiptis medicininio įvertinimo, net jeigu simptomų nėra.
Ypač pavojinga, jeigu kartu atsiranda stiprus krūtinės skausmas, dusulys, staigus regėjimo pablogėjimas, neįprastai stiprus galvos skausmas, sutrikusi kalba, veido asimetrija ar vienos kūno pusės silpnumas.
Tokiu atveju reikia nedelsiant skambinti 112. Jeigu pasireiškia insulto ar infarkto požymiai, skubios pagalbos reikia nepriklausomai nuo to, kokį kraujospūdį rodo matuoklis.
Svarbu nebandyti staigiai sumažinti labai aukšto kraujospūdžio savavališkai išgeriant papildomų vaistų dozių. Per greitas spaudimo kritimas taip pat gali būti pavojingas.
Nemokama patikra Lietuvoje: galimybe verta pasinaudoti
Lietuvoje 40–60 metų vyrams ir moterims, nesergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, skirta Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis finansuojama šių ligų prevencinė programa.
Tai ypač aktualu penkiasdešimtmečiams, kurie jaučiasi gerai ir galbūt nė neįtaria turintys padidėjusį kraujospūdį ar kitų rizikos veiksnių.
Programos metu šeimos gydytojas įvertina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Prireikus atliekami cholesterolio, gliukozės, inkstų funkcijos tyrimai, elektrokardiograma ir kiti tyrimai.
Atsižvelgiant į nustatytą rizikos lygį, sudaromas prevencijos planas, o kai kuriais atvejais pacientas siunčiamas išsamesniam ištyrimui.
Patikros dažnumas priklauso nuo rizikos: labai didelės rizikos žmonės tikrinami kas metus, didelės – kas dvejus, mažos ar vidutinės – kas ketverius metus.
Dėl dalyvavimo programoje reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Net ir nepatenkantys į nustatytą amžiaus grupę žmonės, kuriems nustatomas padidėjęs kraujospūdis, turi kreiptis dėl reikalingų tyrimų ir gydymo įprasta tvarka.
Svarbiausia taisyklė po 50-ies
Sulaukus penkiasdešimties kraujospūdžio matuoklis turėtų tapti įprastu sveikatos stebėjimo pagalbininku, o ne prietaisu, ištraukiamu tik tada, kai pradeda skaudėti galvą.
Jeigu kraujospūdis dažnai siekia 130–139/80–89 mm Hg, verta atidžiau įvertinti savo gyvenimo būdą ir širdies ligų rizikos veiksnius.
Jeigu namuose kelių dienų matavimų vidurkis pasiekia 135/85 mm Hg, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją.
O nuolat pasikartojančių 150 ar 160 mm Hg sistolinio kraujospūdžio rodmenų nereikėtų aiškinti vien amžiumi.
Širdžiai ir kraujagyslėms svarbu ne tai, kiek žmogui metų, o kokį krūvį jos patiria kasdien.
Svarbiausia žinia – net ir po 50-ies laiku pastebėtas ir tinkamai kontroliuojamas kraujospūdis gali reikšmingai sumažinti sunkių širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
