18, 20 ar 23 laipsniai? Kokia temperatūra namuose geriausia sveikatai ir piniginei
Vieniems namuose ir prie 22 laipsnių norisi šiltesnio megztinio, kiti net žiemą mielai vaikšto trumpomis rankovėmis. Tačiau prasidėjus šildymo sezonui termometro rodmenys tampa ne tik komforto, bet ir pinigų klausimu.
Ar tikrai namuose reikia 23–24 laipsnių šilumos? O gal pakaktų 19-os ir sąskaitos gerokai sumažėtų?
Specialistai turi gana aiškų atsakymą, nors jis priklauso ir nuo gyventojų amžiaus, sveikatos bei paties būsto.
Kiek laipsnių rekomenduoja specialistai?
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nurodo, kad šalto klimato šalyse 18 laipsnių temperatūra gyvenamosiose patalpose laikoma tinkama minimalia riba, padedančia apsaugoti sveikų suaugusių žmonių sveikatą.
Tačiau tai nereiškia, kad būtent tokioje temperatūroje visi turėtų gyventi.
Lietuvoje galiojanti higienos norma HN 42:2009 numato, kad šaltuoju metų laikotarpiu gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti 18–22 laipsniai šilumos.
Praktiškai daugeliui žmonių patogus pasirinkimas gali būti apie 20–21 laipsnį. Tokia temperatūra leidžia jaustis komfortiškai ir kartu nešildyti būsto daugiau, nei būtina.
Vis dėlto vieno visiems tinkamo skaičiaus nėra. Viename name 20 laipsnių gali atrodyti visai jaukiai, o kitame, kur skersvėjai ir šaltos sienos, net esant tokiai pačiai oro temperatūrai norėsis šilčiau apsirengti.
Vyresniems žmonėms taupyti šilumą reikia atsargiau
Ypač svarbu, kokio amžiaus žmonės gyvena namuose.
Vyresni žmonės, maži vaikai ir sergantieji lėtinėmis ligomis gali būti jautresni šalčiui. Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad šioms gyventojų grupėms gali reikėti aukštesnės nei 18 laipsnių temperatūros.
Šaltis gali turėti įtakos kraujotakai, kraujospūdžiui ir kvėpavimo takų būklei. Ypač atsargūs turėtų būti žmonės, sergantys širdies ir kraujagyslių ar lėtinėmis kvėpavimo sistemos ligomis.
2026 metų lapkritį Jungtinės Karalystės sveikatos saugumo agentūra dar kartą priminė, kad žema patalpų temperatūra didžiausią pavojų kelia vyresniems nei 65 metų žmonėms, mažiems vaikams ir turintiesiems sveikatos sutrikimų.
Todėl senjorų namuose nereikėtų stengtis bet kokia kaina išlaikyti pačios žemiausios leistinos temperatūros.
Jeigu žmogus didžiąją dienos dalį praleidžia sėdėdamas, mažai juda ar jaučia šaltį, 20–22 laipsniai gali būti tinkamesnis pasirinkimas nei 18.
Svarbiausia stebėti savijautą, o ne aklai laikytis termometro rodmenų.
Miegamajame nebūtinai turi būti taip pat šilta
Dar viena dažna klaida – visus namų kambarius šildyti vienodai.
Miegamajame daugeliui žmonių maloniau ilsėtis šiek tiek vėsesniame ore nei svetainėje, kur praleidžiama aktyvioji dienos dalis.
Sveikam suaugusiajam galima išbandyti maždaug 18–19 laipsnių temperatūrą, jeigu pakanka šiltos patalynės ir nejaučiamas šaltis.
Tačiau tai nėra privaloma miego kokybės norma. Jei žmogui tokioje temperatūroje šalta, miegas gali kaip tik pablogėti.
Vyresniems žmonėms ir sergantiesiems lėtinėmis ligomis svarbu, kad miegamasis naktį nebūtų pernelyg atšaldomas.
Svetainėje ar darbo kambaryje, kur ilgai sėdima, galima palaikyti apie 20–21 laipsnį.
Vonioje dažniausiai norisi daugiau šilumos. Lietuvos higienos normoje vonios ir tualeto patalpoms šaltuoju laikotarpiu nurodomas 20–23 laipsnių intervalas.
Taigi visiškai nebūtina, kad termometras kiekviename kambaryje rodytų tą patį.
Vienas laipsnis gali padėti sutaupyti
Štai kur prasideda įdomiausia dalis tiems, kurie atidžiai seka šildymo sąskaitas.
Jungtinės Karalystės energijos taupymo organizacija „Energy Saving Trust“ skaičiuoja, kad sumažinus termostato temperatūrą vos vienu laipsniu – nuo 22 iki 21 – per metus galima sutaupyti pastebimą sumą.
Žinoma, britų pateikiamų sutaupymo sumų negalima tiesiogiai pritaikyti Lietuvai. Skiriasi klimatas, šildymo kainos, pastatų energinis efektyvumas ir šildymo sistemos.
Tačiau principas galioja ir mūsų šalyje: kuo didesnis temperatūros skirtumas tarp namų ir lauko, tuo daugiau šilumos pastatas paprastai praranda.
Jeigu lauke nulis laipsnių, o kambaryje palaikomi 23 laipsniai, šilumos nuostoliai paprastai bus didesni nei palaikant 20 laipsnių.
Tai nereiškia, kad kiekvienas sumažintas laipsnis automatiškai sumažins sąskaitą konkrečiu procentu. Rezultatas priklausys nuo pastato ir šildymo sistemos.
Individualiame name su reguliuojamu katilu ar šilumos siurbliu energijos vartojimo pokyčius paprastai lengviau pastebėti. Daugiabučiuose su centralizuotu šildymu galimybės sutaupyti priklauso nuo to, kaip reguliuojama ir apskaitoma šiluma.
Vis dėlto be reikalo perkaitinti patalpų neverta.
Ar išvykstant reikia sumažinti šildymą?
Įprastas vaizdas: ryte šeima išeina į darbą, vaikai – į mokyklą, o namuose visą dieną palaikoma tokia pati temperatūra, tarsi visi sėdėtų svetainėje.
Ar tai ekonomiška?
Jeigu būste įrengta reguliuojama šildymo sistema, išvykus ilgesniam laikui temperatūros sumažinimas gali padėti sutaupyti.
Tačiau čia yra svarbi išimtis.
Namuose, šildomuose šilumos siurbliu, ypač naudojant grindinį šildymą, dideli kasdieniai temperatūros svyravimai ne visada ekonomiški. Tokios sistemos dažnai veikia efektyviau palaikydamos gana pastovią temperatūrą.
Be to, atvėsusios sienos ir grindys sušyla lėčiau nei oras.
Todėl prieš nustatant didelius temperatūros pokyčius verta atsižvelgti į šildymo sistemos gamintojo rekomendacijas.
O išvykstant kelioms dienoms nereikėtų šildymo visiškai išjungti. Per daug atvėsusiame būste gali atsirasti drėgmės problemų, o esant stipriems šalčiams – ir vamzdžių užšalimo pavojus.
Kodėl prie 21 laipsnio kartais vis tiek šalta?
Įsivaizduokite du butus, kuriuose termometrai rodo vienodai – 21 laipsnį.
Viename gyventojai jaučiasi puikiai, kitame vaikšto su vilnonėmis kojinėmis ir skundžiasi šalčiu.
Kodėl?
Priežastis gali būti ne oro temperatūra, o šiluminis komfortas.
Jam įtakos turi sienų ir langų paviršių temperatūra, oro judėjimas, drėgmė ir net tai, kurioje kambario vietoje žmogus sėdi.
Jeigu sofa stovi prie prastai izoliuotos išorinės sienos, žmogus gali jausti šaltį net tada, kai kambario termometras rodo visiškai normalią temperatūrą.
Panašiai veikia ir nesandarūs langai bei durys. Pro plyšius patekęs šaltas oras sukuria skersvėjus, todėl norisi labiau atsukti radiatorius.
Tokiais atvejais papildomas šildymas nebūtinai yra geriausias sprendimas.
Kartais daug naudingiau užsandarinti langus, patikrinti durų tarpines ar pašalinti kitus šilumos nuostolių šaltinius.
Dar viena svarbi detalė – oro drėgmė
Namuose svarbu stebėti ne tik termometrą, bet ir drėgmės matuoklį.
Lietuvos higienos norma numato, kad šaltuoju metų laikotarpiu gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turėtų būti 35–60 procentų.
Jeigu oras pernelyg sausas, gali sausėti oda, akys ir nosies gleivinė.
Jeigu drėgmės per daug, ypač prie šaltų sienų ir langų, didėja kondensato bei pelėsio atsiradimo rizika.
Dėl to šaltuoju metų laiku pravartu reguliariai vėdinti patalpas, naudotis veikiančia ventiliacija ir stebėti, ar ant langų nesikaupia vandens lašai.
Tačiau nereikėtų daryti klaidingos išvados, kad drėgmės problemą galima išspręsti vien padidinus šildymą.
Šiltesnis oras gali sumažinti santykinę drėgmę, tačiau pats savaime nepašalina vandens garų iš būsto. Todėl būtina užtikrinti tinkamą oro apykaitą ir pašalinti perteklinės drėgmės priežastis.
Penkios klaidos, dėl kurių šiluma kainuoja brangiau
Viena dažniausių klaidų – radiatorius uždengti storomis užuolaidomis arba prieš juos pastatyti didelius baldus.
Tokiu atveju šiltas oras prasčiau pasklinda po kambarį, todėl patalpa gali šilti netolygiai.
Kita klaida – termostatą atsukti iki aukščiausios temperatūros tikintis, kad namai sušils greičiau. Daugelyje įprastų šildymo sistemų aukštesnis termostato nustatymas nepaspartina šildymo, tik nurodo siekti aukštesnės galutinės temperatūros.
Trečia – nepaisyti skersvėjų. Nesandarūs langai ir durys gali lemti bereikalingus šilumos nuostolius.
Ketvirta – visą būstą šildyti vienodai, neatsižvelgiant į tai, kuriose patalpose žmonės praleidžia daugiausia laiko. Jeigu sistema leidžia reguliuoti atskirus kambarius, verta tuo pasinaudoti, bet nepalikti patalpų pavojingai šaltų.
Penkta – taupyti šilumą atsisakant būtino vėdinimo. Drėgmės perteklius ir bloga oro kokybė gali sukelti problemų, kurių sprendimas vėliau kainuos gerokai daugiau.
Kaip sužinoti, kokia temperatūra geriausia jūsų namuose?
Paprasčiausias būdas – keletą dienų stebėti ne tik termometro rodmenis, bet ir savo savijautą.
Jeigu šiuo metu svetainėje palaikote 23 laipsnius, pabandykite sumažinti temperatūrą iki 22.
Po kelių dienų įvertinkite, ar namuose vis dar patogu. Jeigu taip, galima apsvarstyti ir 21 laipsnio temperatūrą.
Tačiau jei pradeda šalti rankos, kojos, tenka nuolat sėdėti susisupus į pledą ar pablogėja savijauta, tokio taupymo neverta tęsti.
Ypač svarbu, kad namuose gyvenantys vyresnio amžiaus ar sveikatos problemų turintys žmonės nejaustų šalčio.
Pravartu turėti paprastą kambario termometrą su drėgmės matuokliu. Jį geriau laikyti toliau nuo radiatoriaus, tiesioginių saulės spindulių ir šalto lango.
Taip bus lengviau suprasti tikrąją kambario temperatūrą, o ne spręsti vien pagal radiatoriaus karštumą.
Kur slypi protingo taupymo paslaptis?
Norint mažesnių šildymo sąskaitų, nebūtina paversti namų šaldytuvu.
Daugeliui sveikų suaugusiųjų 20–21 laipsnis pagrindinėse gyvenamosiose patalpose gali būti geras kompromisas tarp komforto ir energijos taupymo. Miegamajame gali pakakti kiek mažesnės temperatūros, o vonioje prireikti daugiau šilumos.
Vyresniems žmonėms, mažiems vaikams ir sergantiesiems lėtinėmis ligomis temperatūrą reikėtų pritaikyti individualiai.
Svarbiausia nepamiršti, kad 18 laipsnių nėra visiems privalomas tikslas. Tai minimali sveikatos apsaugos gairė, o ne raginimas namuose nuolat šalti.
Galiausiai geriausias sprendimas yra ne tas, kuris leidžia termostate nustatyti kuo mažesnį skaičių, o tas, kuris padeda palaikyti sveiką, jaukią aplinką be nereikalingų šilumos nuostolių.
Nes sutaupyti keli eurai vargu ar pradžiugins, jei visą žiemą namuose teks sėdėti su striuke.

