10 tūkstančių žingsnių per dieną – mitas, kuriuo patikėjo milijonai
Kasdien nueiti 10 tūkstančių žingsnių – tokį tikslą mums nuolat primena išmanieji laikrodžiai, telefonai ir sveikos gyvensenos patarėjai. Bet ką daryti, jei vakare skaičiuoklis rodo vos šešis ar septynis tūkstančius?
Ar tai reiškia, kad sveikatai naudingos dienos nebuvo?
Naujausi moksliniai tyrimai turi gerų žinių: pasirodo, stebuklinga 10 tūkstančių žingsnių riba nėra nei privaloma, nei vienodai tinkama visiems.
Skaičius, kurį išpopuliarino reklama
Nors 10 tūkstančių žingsnių per dieną dažnai pristatoma kaip mokslininkų nustatyta sveikatos norma, šio skaičiaus istorija gerokai įdomesnė.
Viskas prasidėjo septintajame dešimtmetyje Japonijoje. Po 1964 metų Tokijo olimpinių žaidynių šalyje išpopuliarėjo aktyvaus gyvenimo būdo idėjos, o viena Japonijos bendrovė pradėjo pardavinėti žingsniamatį, pavadintą „Manpo-kei“. Išvertus iš japonų kalbos, tai reiškia „10 tūkstančių žingsnių matuoklis“.
Skaičius buvo patrauklus, lengvai įsimenamas ir puikiai tiko reklamai. Ilgainiui jis tapo kone visuotine sveikatingumo taisykle, nors tuomet nebuvo atlikta išsamių mokslinių tyrimų, įrodančių, kad būtent tiek žingsnių būtina nueiti kasdien.
Praėjus daugiau nei pusei amžiaus, mokslininkai ėmėsi aiškintis, kiek judėjimo iš tikrųjų reikia mūsų organizmui.
Septyni tūkstančiai žingsnių – jau labai gerai
2025 metais prestižiniame medicinos žurnale „The Lancet Public Health“ paskelbta išsami mokslinių tyrimų apžvalga pateikė įdomių išvadų.
Mokslininkai išanalizavo 57 tyrimus, kuriuose buvo nagrinėjamas kasdien nueinamų žingsnių skaičiaus ir įvairių sveikatos rodiklių ryšys.
Paaiškėjo, kad jau 7 tūkstančiai žingsnių per dieną siejami su reikšmingai geresniais sveikatos rodikliais.
Palyginti su žmonėmis, kurie kasdien nueidavo apie 2 tūkstančius žingsnių, nueinantieji 7 tūkstančius turėjo 47 proc. mažesnę mirties dėl bet kokios priežasties riziką.
Taip pat nustatyta 25 proc. mažesnė rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, 38 proc. mažesnė demencijos rizika ir 22 proc. mažesnė depresijos simptomų rizika.
Tiesa, šie skaičiai nereiškia, kad papildomi žingsniai savaime tiek procentų sumažina ligų tikimybę. Tyrimai daugiausia buvo stebimieji, todėl atskleidžia ryšį tarp judėjimo ir sveikatos, tačiau neįrodo tiesioginės priežasties.
Vis dėlto bendra išvada aiški: norint gauti didelę dalį vaikščiojimo teikiamos naudos, kasdien įveikti 10 tūkstančių žingsnių nebūtina.
Po šešiasdešimties – dar mažiau?
Ypač įdomios išvados laukia vyresnio amžiaus žmonių.
Ankstesnių mokslinių tyrimų analizė atskleidė, kad 60 metų ir vyresniems žmonėms su mažesne mirtingumo rizika siejamas maždaug 6–8 tūkstančių žingsnių per dieną skaičius.
Jaunesniems nei 60 metų žmonėms nauda didėjo maždaug iki 8–10 tūkstančių žingsnių.
Tai nereiškia, kad vyresniems žmonėms daugiau vaikščioti nereikia ar kad papildomi žingsniai būtų žalingi. Tiesiog didžiausia papildoma nauda, vertinant mirtingumo riziką, paprastai pastebima pereinant nuo labai mažo fizinio aktyvumo prie vidutinio.
Kitaip tariant, žmogui, kuris iki šiol per dieną nueidavo vos du tūkstančius žingsnių, padidinti jų skaičių iki penkių ar šešių tūkstančių gali būti gerokai svarbiau nei aktyviai vaikštančiajam žingsnių skaičiuoklėje siekti dar vieno rekordo.
O jei nueinate tik tris tūkstančius?
Dar viena gera žinia – sveikatai naudingi net ir nedideli pokyčiai.
2024 metais paskelbta mokslinių tyrimų analizė parodė, kad mažesnė mirtingumo rizika siejama jau su maždaug trimis tūkstančiais žingsnių per dieną.
Tai svarbu žmonėms, kurie dirba sėdimą darbą, turi judėjimo sunkumų ar tik pradeda keisti savo įpročius.
Jeigu šiandien nueinate du tūkstančius žingsnių, nebūtina rytoj užsibrėžti dešimties tūkstančių tikslo. Pradėkite nuo trijų, vėliau pabandykite keturis ar penkis tūkstančius.
Organizmui svarbiausia ne gražus skaičius telefono ekrane, o nuoseklus judėjimas.
Ar svarbu, kaip greitai einame?
Žingsnių skaičius nėra vienintelis fizinio aktyvumo matas.
Ramus pasivaikščiojimas parke ir spartus ėjimas, nuo kurio padažnėja kvėpavimas, nėra visiškai lygiaverčiai pagal fizinį krūvį.
Spartesnis ėjimas gali padėti gerinti širdies ir kraujagyslių sistemos pajėgumą, tačiau tai nereiškia, kad lėtesnis vaikščiojimas nenaudingas.
Be to, žingsniamačiai neįvertina visos fizinės veiklos. Pavyzdžiui, pusvalandį važiuojant dviračiu, plaukiojant ar atliekant jėgos pratimus žingsnių skaičius gali beveik nepasikeisti, nors organizmas gauna reikšmingą fizinį krūvį.
Pasaulio sveikatos organizacija suaugusiesiems rekomenduoja per savaitę skirti bent 150–300 minučių vidutinio intensyvumo aerobinei fizinei veiklai arba 75–150 minučių intensyviai veiklai.
Taip pat bent du kartus per savaitę rekomenduojama atlikti raumenis stiprinančius pratimus.
Taigi vien žingsnių skaičiavimas neatskleidžia viso fizinio aktyvumo paveikslo.
Kaip nepastebimai surinkti daugiau žingsnių?
Norint daugiau judėti, nebūtina pirkti sportinės aprangos ar kasdien keliauti į treniruoklių salę.
Kartais pakanka nedidelių kasdienybės pokyčių.
Užuot važiavus automobiliu iki pat parduotuvės durų, galima jį palikti kiek toliau. Dirbant sėdimą darbą verta kas valandą atsistoti ir trumpai pasivaikščioti. Vietoj lifto pasirinkti laiptus, o po vakarienės išeiti penkiolikai ar dvidešimčiai minučių į lauką.
Net trumpi pasivaikščiojimai per dieną susideda į visai solidų rezultatą.
Svarbiausia pasirinkti tokį judėjimo kiekį, kurį pavyktų išlaikyti ilgą laiką. Žmonėms, turintiems rimtų širdies, sąnarių ar kitų sveikatos sutrikimų, fizinį krūvį reikėtų didinti individualiai, prireikus pasitarus su gydytoju.
Ne skaičius, o įprotis
Mokslininkų išvados nereiškia, kad 10 tūkstančių žingsnių tikslą reikėtų pamiršti. Jei toks atstumas jums įprastas, malonus ir nesukelia sveikatos problemų, nėra jokios priežasties jo atsisakyti.
Tačiau nereikia jaustis prasčiau, jeigu dienos pabaigoje laikrodis rodo šešis ar septynis tūkstančius.
Tyrimai rodo, kad nauda sveikatai prasideda gerokai anksčiau, nei pasiekiama išreklamuota 10 tūkstančių žingsnių riba.
Todėl geriausias tikslas – ne kasdien bet kokia kaina surinkti nustatytą skaičių, o judėti daugiau, nei judėjote vakar.
Juk mūsų organizmas neskaičiuoja žingsnių taip kruopščiai kaip išmanusis laikrodis. Jam svarbiausia, kad apskritai pakiltume nuo sofos ir pajudėtume.

