Kasaisi, kasaisi ir dar negana?

Niežtinti oda gali atskleisti daug svarbių dalykų apie jūsų sveikatą – ir net įspėti apie rimtas ligas.

Inkstų liga

Smarkus viso kūno niežulys dažnai kamuoja žmones, sergančius vėlyvos stadijos inkstų ligomis. Arba tuos, kam išsivystęs lėtinis inkstų nepakankamumas.

Tyrimai parodė, jog 42 proc. dializės pacientų kenčia nuo vidutinio iki nepaprastai stipraus niežulio. Kartais tokio, kad žmogus nubunda vidury nakties jau kasydamasis.

Mokslas dar nežino, kodėl inkstų ligos sukelia odos niežulį. Tačiau gydytojai įtaria, jog tai susiję su toksinais, susikaupiančiais organizme, kai inkstai nebeišgali pašalinti iš kraujo visų šalutinių veiklos produktų.

Kepenų ligos

Niežtinti oda pačiose įvairiausiose kūno vietose gali būti ir ženklas apie nesveikuojančias kepenis. Tačiau skirtingai nei inkstų atveju, niežulys apie kepenų negalavimus įspėja dar ankstyvosiose stadijose.

Mechanizmas beveik analogiškas: jeigu kepenys deramai nefunkcionuoja, kad pašalintų iš organizmo toksinus, šalutiniai jo veiklos produktai, tokie kaip tulžies rūgštys, pradeda kauptis.

Dermatografija

Jeigu net švelniai pasikasius odą nagai palieka raudonus iškilius randus, nepranykstančius 15–30 minučių, galima įtarti, jog tai dermatografija. Arba dermatografizmas, kaip dar vadinama ši lėtinės dilgėlinės forma.

Tokia būklė, kai oda yra nepaprastai jautri prisilietimams ir išskiria per daug histamino, yra gana reta. Ją išprovokuoti gali stresas, infekcijos, alergenai, net vaistai. Žymės atsiranda tose vietose, kur oda liečiasi su oda ar drabužiais.

Dermatografiją labai paprasta diagnozuoti, visgi ji dažnai lieka neįrašyta į pacientų ligos istoriją, kadangi negalavimas nėra labai sunkus ar toks varginantis, kad žmogus neapsikentęs kreiptųsi į dermatologą. Nors paūmėjimų atveju, jeigu niežulys pasidaro išties labai stiprus, jį suvaldyti padeda antihistamininiai vaistai.

Pacientams, sergantiems sunkiomis dilgėlinės formomis, kuriems antihistaminai nebepadeda, gali būti skirtos vaistų su veikliąja medžiaga omalizumabu injekcijos.

Stuburo liga

Nuolat niežtinti nugaros kiek aukščiau juosmens oda nesant bėrimo gali būti neuropatinio niežulio pasekmė.

Kitaip sakant, nervų funkcijos sutrikimo ženklas.

Tačiau prieš patvirtindami šią diagnozę specialistai turi patikrinti pacientą dėl galimos stuburo ligos.

Tyrimai parodė, kad stuburo problemų, atsiradusių dėl amžiaus ar dėl traumos, pasekme gali tapti užspaustas nervas. Dėl to ir pradeda niežtėti nugarą.

Neuropatinis niežulys gali atsirasti vienoje kūno pusėje arba abiejose, bet jei kasymasis neteikia palengvėjimo, vertėtų susirūpinti.

Kitų būklių, pavyzdžiui, egzemos, atveju kasantis niežulys rimsta. Nervinis niežulys – nė kiek. Dažnai negi sustiprėja.

Kai kurie žmonės tai apibūdina kaip jausmą, tarsi oda ropinėtų vabzdžiai.

Jeigu gydytojai nustato, kad jokios rimtos ligos ženklų stubure nėra, kitų sveikatos problemų taip pat, neuropatinis niežulys gydomas kremais su kapsaicinu – jie „pridegina“ iš rikiuotės išėjusius nervus, kad šie nebedirgintų odos.

Celiakija

Nepakeliamai niežtintys gumbeliai ar pūslelės ant kelių, alkūnių, sėdmenų ir (arba) palei plaukų liniją gali reikšti pūslelinį dermatitą. Tai ant odos pasireiškiantis celiakinės ligos simptomas.

Kai glitimo patenka į jį netoleruojančio žmogaus organizmą su maistu, imuninė sistema reaguoja išskirdama antikūnus – konkrečiai imunoglobuliną A (IgA). Tie antikūnai nukeliauja į odą ir „prisiriša“ prie jos ląstelių taip sukeldami niežėjimo pojūtį.

Tokį niežulį įmanoma trumpam apmalšinti receptiniu tepalu, bet jeigu celiakija jau stipriai pažeidusi žarnyną, teks laikytis griežtos beglitimės dietos visą likusį gyvenimą.

Sergantiesiems celiakija ir toliau valgant maistą su glitimu, galimas neprievalgis, anemija, sumažėjusi kaulų masė, opinis kolitas ir net vėžys.

Limfoma

Kraujo ligos – dar viena negalavimų grupė, kurios nereikia atmesti ieškant odos niežulio priežasties.

Kai kurių šaltinių duomenimis, nuo 5 iki 30 proc. limfomų – tiek Hodžkino, tiek ne Hodžkino – gali pasireikšti niežėjimu.

Niežulys (su bėrimu ar be) kartais būna pirmasis Hodžkino limfomos simptomas. Jį, tikėtina, sukelia citokinai – baltymai, atliekantys ląstelių signalizacijos funkciją: reaguodami į infekciją, jie sukelia uždegimus.

Skydliaukės ligos

Pernelyg aktyvi arba pernelyg tingi skydliaukė gali sukelti keistų odos pojūčių. Niekas nežino, kodėl susiformuoja toks ryšys, bet gali būti, jog skydliaukės sutrikimų nulemti pokyčiai prakaito liaukose lemia odos išsausėjimą.

Sausa niežtinti oda būdinga žmonėms, kuriems diagnozuota hipotireozė. Mat odos audiniuose yra skydliaukės hormonų receptorių, kurie, jusdami jų trūkumą, reaguoja.

Alergijos

Tai vienos dažniausių lėtinių ligų pasaulyje.

Dauguma odos alergijų apibūdinamos terminu „kontaktinis dermatitas“: toje vietoje, kur alergenas kontaktuoja su oda, atsiranda niežtintis bėrimas. Dermatitas gali pažeisti net akių vokus.

Nuodingi augalai, nikelis arba parfumerijos ir kosmetikos priemonėse esantys tam tikri junginiai yra tik keletas alergenų, dažniausiai sukeliančių kontaktinį dermatitą. Diskomfortui palengvinti gydytojas gali skirti steroidinių tepalų. Tačiau kad specialistai – dermatologai ir alergologai – susektų niežulį sukeliančius alergenus, reikia atlikti išsamius tyrimus. Kol patikrinami visi šiuolaikinio žmogaus naudojami produktai, tai užtrunka.

Menopauzė

Ją pasiekusios moterys susiduria su išvaizdos pokyčiais – įskaitant išsausėjusią niežtinčią odą.

Taip yra dėl to, kad organizme sumažėja estrogenų, be galo svarbių kolageno gamybai. Todėl odos sluoksnis suplonėja, o sumažėjus natūralių riebalų, užtikrindavusių odos drėgnumą, pradeda kamuoti niežulys.

Vienintelė išeitis – uoliai drėkinti odą. Pavyzdžiui, alavijų geliu arba kremais su kalaminu. Jie sulaiko vandenį išoriniame odos sluoksnyje, neleidžia išdžiūti, taigi ir niežėti.

Krūties vėžys

Pedžeto ligai būdingas egzemą primenantis spenelio bėrimas. Tai nepaprastai reta krūties vėžio forma, kai vėžio ląstelės susirenka spenelyje arba aplink jį. Spenelio bei areolės oda atrodo paraudusi, niežti, dega, gali būti opelių. Todėl kartais klaidingai diagnozuojama egzema, nors Pedžeto ligą galima įtarti iš to, kad ji apima tik vieną krūtį.

Nėštumas

Kartais nėštumo pabaigoje moters pilvą (pasitaiko, kojas ir rankas irgi) išberia raudonais, niežtinčiais mazgeliais. Nors tai nėra pavojinga nei pačiai būsimai mamai, nei kūdikiui, pojūtis labai nemalonus. Deja, priemonių kovoti su bėrimu negausu, mat jis pasirodo trečiojo trimestro pabaigoje, kuomet daugumos vaistų jau negalima vartoti.

Įdomus, bet kol kas nepatvirtintas faktas: pastebėta, kad dilgėlinė nėščiųjų dermatozė pasireiškia esant daugiavaisiam nėštumui – pavyzdžiui, laukiantis dvynių. Kai kas mano, dėl to, jog pilvo oda tuomet labai įsitempia.

Gimus kūdikiui, dermatitas praeina.