Kaip užtikrinti raganėms patogų žiemojimą

Kiekvienas sodininkas žino, jog daugumai dekoratyvinių augalų reikia padėti peržiemoti – kad jie metai po metų išliktų gražūs ir sveiki. Vieniems didesnė, kitiems mažesnė, tačiau pagalba praverčia visiems.

Geras šeimininkas išmano, kada ir kuo rudenį savo augintinius patręšti, kad jiems pakaktų jėgų ištverti būsimus šalčius. Ką nugenėti žiemai ir kaip, nes skirtingoms kultūroms tai gali skirtis, o ką pridengti nuo stichijų, atlikti ligų profilaktiką ar pasirūpinti apsauga nuo graužikų.

Tad kuo šalčiai arčiau, tuo darbų daugiau.

Bet šįkart pakalbėkime tik apie vieną jų: raganių paruošimą žiemos miegui.

Kaprizingos gražuolės

Gražiosios raganės… Daugelis šiuos augalus laiko kaprizingais ir sunkiai pakeliančiais žiemą.

Ir išties, vargo – ypač pradedantiems augintojams – gali pridėti faktas, kad raganių būna įvairių. Pagal atsparumą šalčiams jos skirstomos į grupes, ir kiekvienos grupių atstovės šaltajam metų laiku ruošiamos šiek tiek kitaip.

Tad nors ši daugiametė egzotinė vėdryninių šeimos liana su stambiais efektingais žiedais neblogai prisitaikiusi prie mūsiško klimato – netgi yra išvesti visiškai šalčiui atsparūs šiuolaikiniai hibridai, bet ir pasodinus nereikliausią tokį augalą su juo visgi teks pasiterlioti.

Tačiau nesijaudinkite – specialistai yra paruošę išsamią atmintinę, kaip tinkamai paruošti skirtingų rūšių raganes žiemai.

Pradėkime nuo svarbiausio dalyko: kokios būna raganės ir kaip jų priklausymas vienai ar kitai grupei gali paveikti žiemojimą.

Visų grupių raganės puikiai pakelia genėjimą.

Ir pavasarį, ir rudenį

Nors raganės gali skirtis kilme, forma (būti vijoklinės arba krūminės), augimo greičiu, dydžiais, žiedų rūšimis bei atspalviais, žydėjimo terminais ir atsparumu šalčiams, yra dar ir agrotechnikos reikalavimų skirtumų.

Pirmiausia tai pasakytina apie genėjimo prieš žiemą grupes. Pastarosios išskiriamos pagal tai, ant kokių ūglių žiedai kraunami.

Pirmosios genėjimo grupės raganės žydi pavasarį ant pernykščių ūglių.

Antrosios grupės raganės – vasaros pradžioje ant trumpų praėjusių metų prieauglio ūglių arba dukart per metus formuoja pumpurus ir ant praėjusių metų ūglių, ir ant šiųmečių ūglių.

Trečiosios grupės raganės aktyviai auga, žydi vasaros pabaigoje arba rudens pradžioje ant jaunų šiais metais pasirodžiusių ūglių, lengvai ir greitai išsikeroja.

Tokios panašios – ir labai skirtingos

Pirmajai grupei priklauso kalninės raganės (Clematis montana), didžiažiedės (Clematis macropetala), alpinės (Clematis alpina), gausiažiedės (Clematis florida), plačiažiedės (Clematis patens) raganės.

Antrajai – gauruotųjų raganių (Clematis lanuginosa) hibridinės formos, taip pat kai kurie gausiažiedžių ir plačiažiedžių raganių hibridai.

Trečiajai – įvairios puošniųjų (Clematis jackmanii), rytinių (Clematis orientalis), mėlynžiedžių (Clematis viticella), įvairialapių (Clematis diversifolia), tangutinių (Clematis tangutica), teksasinių (Clematis texensis), stačiųjų (Clematis recta) raganių veislės bei hibridai.

Tai kaip vis dėlto genėti visas šias raganes prieš žiemą – ir ar genėti?

Kiekvienai grupei savi niuansai

Pirmaisiais augimo metais visų grupių raganės genimos vienodai: paliekami apie 30 cm aukščio nuo žemės ūgliai, o visa kita nupjaunama.

Vėlesniais metais prasideda niuansai.

Pirmajai grupei priklausančių raganių krūmus reikėtų apgenėti iškart pasibaigus žydėjimui. Nužydėję ūgliai sutrumpinami maždaug iki atramos lygio paliekant ne ilgesnes kaip 2 m lianas. Senos šakos paprastai nereikalauja kasmečio genėjimo, išskyrus silpnas ir sergančias. Kartą per 2–3 metus tokios raganės praretinamos, kad nauji ūgliai pernelyg jų nesutankintų.

Antrosios grupės raganės rudenį po žydėjimo sutrumpinamos perpus. Taip pat pašalinami sausi ir ligoti ūgliai. Galiausiai kas 4–5 metus atliekamas rimtas genėjimas – augalas nurėžiamas beveik iki dirvos lygio, kad krūmas neišpliktų.

Trečiajai raganių grupei toks maksimalus genėjimas reikalingas kasmet. Sezono pabaigoje jas reikia stipriai patrumpinti paliekant maždaug 15–20 cm aukščio stiebą su 2–3 poromis pumpurų. Procedūra negailestinga, jeigu jos neatliksite, ūgliai bėgant laikui išplonės, krūmas apačioje nupliks.

Augalas, atleidžiantis klaidas

Ką daryti, jei nežinote savo raganės genėjimo grupės? Vis tiek ją genėkite. Vienaip ar kitaip prieš žiemą šį darbą reikia atlikti. Tiesiog jūsų atveju tai bus eksperimentas.

Padalykite raganių ūglių kuokštą į tris lygias dalis ir nugenėkite juos skirtingai: pirmąjį nukirpkite prie pat žemės, antrąjį patrumpinkite perpus, o trečiajam apkarpykite tik viršūnėles – apie 20 cm. Kitais metais galėsite įvertinti, ant kurių ūglių žydėjimas bus intensyvesnis.

Arba galima taikyti kombinuotąjį genėjimą. Vieną raganės ūglį sutrumpinkite iki 1,5 m, o šalia jo augantį – iki 2–4 pumpurų. Kitus ūglius patrumpinkite kas antrą (trumpas, ilgas, trumpas). Tai leis krūmui atsijauninti, o jums – negalvoti apie veisles ir grupes.

Genimos raganės paprastai iki pirmųjų šalnų, spalio pabaigoje–lapkričio pradžioje. Svarbu spėti tą padaryti esant sausiems orams.

Visų trijų grupių raganės puikiai pakelia genėjimą ir naujame sezone greitai atsigauna, todėl nesibaiminkite – net jei suklysite, viskas bus gerai.

Geriau apsidrausti nei rizikuoti

Be genėjimo, vėlai rudenį, bet dar iki prasidedant rimtiems šalčiams, visoms raganėmis būtina atlikti dar kelias procedūras, užtikrinančias patogų žiemojimą.

Pirmoji procedūra – grybelinių ligų, į kurias ši kultūra labai linkusi, profilaktika. Po genėjimo paruoškite 1 proc. Bordo mišinio arba vario sulfato tirpalo ir palaistykite žemę 0,5 metro spinduliu aplink raganės pagrindą.

Antra, netgi pačių atspariausių šalčiams veislių raganėms, kurių, tikinama, žiemai tikrai nereikia dengti, gali praversti apsauga. Todėl dėl viso pikto gausiai mulčiuokite raganes kompostu, durpėmis, smėlio su pelenais mišiniu arba sausais lapais, kad šaknų sistema nenukentėtų ne tik žiemą, bet ir pavasarį, kai prie jų gali susikaupti sniego tirpsmo vanduo.

Visų kitų veislių ir hibridų raganėms reikėtų įrengti dar ir priedangą, apsaugosiančią augalus šaltuoju metų laiku. Mat speigas ir žvarbūs vėjai – ne vienintelės grėsmės raganėms. Jas pražudyti gali ir puvinys, ir apledėjimas, jeigu pasitaiko drėgni orai.

Paguldyti ir apkloti

Prieš uždengiant raganes, tas iš jų, kurių stiebai po genėjimo liko ilgi, būtina pirmiau paguldyti žiemos miego – tiesiogine šio žodžio prasme.

Augalą reikia atsargiai nuimti nuo atramų ir susukti į žiedą. Tada paguldyti ant žemės, prismeigti ar kitaip pritvirtinti ir uždengti medine dėže. O šią apkloti polietileno plėvele ar kita vandeniui nelaidžia medžiaga, apdėti plytomis, akmenimis ir užberti 25 cm žemės sluoksniu.

Vietoj dėžės galima naudoti nameliu suremtas medines lenteles.

Pačias kaprizingiausias raganes patyrę sodininkai pataria dar ir papildomai pridengti eglišakėmis, sausais nukritusiais lapais ar žabais prieš dedant dėžę.

Jeigu žiema šalta, bet sniego mažai, pasistenkite ant raganių užmesti papildomą jo porciją.

Ruošiant raganes žiemojimui, neprošal pasirūpinti ir apsauga nuo graužikų – ypač tai aktualu naudojant dirbtines uždangas, po kuriomis pelės mėgsta įsirengti lizdus.

Pavasarį uždanga nuimama palaipsniui, ne iškart, stebint, kad pasikartojančios šalnos nepažeistų augalų. Jeigu pavasaris šaltas, nuimti geriau neskubėti.

Kita vertus, kadangi šylant ir drėkstant orams kyla puvinio grėsmė, iš pradžių patartina padaryti konstrukcijoje ventiliacijos skyles ir tik nusistovėjus šilumai visiškai ją išardyti.

Tinkamai paruoštos žiemai raganės pavasarį pabunda anksti ir tą sezoną gausiai žydi. Tad net neabejokite – jos vertos tokio vargo.