Kaip pailginti jurginų žydėjimą

Rugpjūtį džiuginę spalvų fejerverku, rugsėjį jurginai jau pradės leisti galvas. Apmaudu, bet nieko nepadarysi – prieš gamtą nepakovosi. Ar vis dėlto pavyktų?

Išsaugoti jurginų grožį iki pat šalnų tikrai yra paprasčiau nei manote.

Patyrę gėlininkai nuo seno naudojasi, jų tikinimu, užtikrintomis ir laiko patikrintomis jurginų priežiūros paslaptimis.

Įdomu tai, kad daugeliui tų metodų nereikia nei didelių išlaidų, nei papildomų darbo valandų – jie stebuklus daro kone už dyką.

Turbūt atkreipsite dėmesį, kad ne visi patarimai yra konvenciniai. Bet jei esate pasirengę naujovėms, kodėl gi neišbandžius ir jų?

Liekite aspirinu

Taip, paprastu aspirinu.

Galima įsivaizduoti, kiek antakių dabar pakilo iš nuostabos perskaičius šį sakinį. Bet prisiminkite seną patarimą aspirino dėti į merkiamoms gėlėms ar Kalėdų eglutei skirtą vandenį. Tai gal logikos vis dėlto yra?

Teigiama, kad aspirine esanti salicilo rūgštis augalams yra kaip natūralus imunomoduliatorius. Ji padeda lengviau pakelti temperatūrų svyravimus tarp dienos ir nakties (o tai būdinga rugsėjui), stiprina audinius ir – dėmesio! – skatina naujų žiedpumpurių formavimąsi.

Ištirpinkite 1 aspirino tabletę (paprastą, ne šnypščiąją) 5 litruose šilto vandens ir laistykite tokiu tirpalu jurginų krūmus kartą kas 10–14 dienų – pageidautina pradedant jau nuo rugpjūčio vidurio.

Tą praktikuojantys augintojai tikina, jog rezultatu būsite labai patenkinti: jurginai ims dar gausiau žydėti, jų krūmai taps tvirtesni.

Negailestingai šalinkite nužydėjusius žiedynus

Tai, be abejo, pagrindinė bet kokių gėlių auginimo taisyklė, tačiau ne visi jos laikosi. Ir be reikalo!

Jei ant krūmo lieka nuvytę žiedynstiebiai, augalas mano, kad jo misija jau įvykdyta – sėklos užmegztos, galima baigti žydėti. Todėl jūsų užduotis – kas 3–4 dienas pereiti per gėlyną ir nupjauti nusvirusius jurginų žiedkočius.

Galima net nelaukti, kol jie nuvys, o tiesiog nuskinti visai išsiskleidusius žiedus puokštėms.

Net jei žiedynai jau nukeipę, žirkles arba sekatorių imkite aštrų ir būtinai prieš tai dezinfekuokite. Kirpkite ne po pačiu žiedu, o žemiau, ties pirmuoju tikruoju lapu su pumpuru pažastyje. Būtent iš šio pumpuro vėliau išaugs naujas jurgino žiedas.

Jei netingėsite pasidarbuoti žirklėmis, rudenį jurginai padovanos jums antrąją žydėjimo bangą.

Patręškite kaliu ir fosforu

Nuo rugpjūčio privaloma liautis tręšti jurginus azotu bet kokia forma. Visokie piktžolių raugai ir karbamidas – tik gegužės ir birželio mėnesiams. O šviežio mėšlo jurginai išvis pakęsti negali.

Rugpjūčio pabaigoje gėlėms reikia kalio ir fosforo, kad sukrautų kuo daugiau pumpurų ir ištvertų pirmąsias šalnas. Paprasčiausias ir nieko nekainuojantis būdas jo parūpinti – pelenai.

Stiklinę pelenų užpilkite kibiru vandens, palaikykite parą ir paliekite jurginų krūmus. Arba įsigykite kalio monofosfato – atskieskite pagal instrukciją ir vakare nupurkškite lapus.

Užtikrinti ilgą ir gausų jurginų žydėjimą padės tręšimas superfosfatu bei kalio sulfatu – atitinkamai 15 g ir 30 g dešimčiai litrų vandens.

Beje, trąšas galite kaitalioti: vieną kartą tręšti per lapus, kitą – per šaknis. Tai darykite kas dvi savaites iki pat rugsėjo pabaigos.

Optimizuokite laistymą

Jau vasaros pabaigoje nebelepinkite jurginų dažnu laistymu – verčiau paliekite retai, bet gausiai.

Vandenį būtina pilti griežtai tik ant šaknų ir geriausia ryte, kad dieną drėgmės perteklius spėtų išgaruoti per lapus – taip apsaugosite augalus nuo miltligės ir pilkojo puvinio.

Vandens kiekis gali ir nustebinti: suaugusiam jurginų krūmui atsigerti reikia ne mažiau kaip dviejų kibirų. Tačiau tik kartą per 4– 5 dienas, ne kasdien.

Dirva po jurginais turėtų permirkti bent 30–40 cm gylyje.

Vandenį semkite iš statinės ar kitos talpyklos, kad būtų suspėjęs sušilti per dieną. Ledinis vanduo tiesiai iš šulinio ar vandentiekio – stresas šaknims, o jis žydėjimui tikrai nepadeda.

Ir dar: laistant dirvos paviršiuje gali susidaryti pluta, neleidžianti augalų šaknims normaliai kvėpuoti. Kad taip nenutiktų, stenkitės kone po kiekvieno laistymo žemę aplink jurginus papurenti.

Formuokite krūmus ir šalinkite pažastinius ūglius

Aukštaūgių veislių jurginai dažnai užaugina pernelyg ilgus stiebus, kurie visą maistą traukia aukštyn, todėl nauji pumpurai taip ir neatsibunda.

Pasirinkite 2–3 pačius stipriausius jau nužydėjusius stiebus ir patrumpinkite juos beveik trečdaliu – pjaukite tiesiai virš gerai išsivysčiusių lapų poros. Po kelių savaičių iš lapų pažastyse esančių miegančių pumpurų išaugs naujų ūglių su pumpurais.

Taip pat būtina atlikti dar vieną nedidelį, bet labai svarbų darbą: apžiūrėti apatines jurginų šakas ir pašalinti krūmus sutankinančius pažastinius ūglius (visai kaip pomidorams). Tada oras galės laisviau cirkuluoti, augalai gaus daugiau šviesos ir atsidėkos jau ne pavieniais žiedais, o ištisomis puokštėmis ant kiekvieno krūmo.

Trumpinti ir skabyti viršūnių nereikia tik žemaūgių ir kompaktiškųjų veislių jurginams.

Saugokite nuo kenkėjų

Vasarą jurginus gali užpulti amarai, voratinklinės erkės, šliužai, sraigės – visi jie daro rimtą žalą augalams, mažina jų dekoratyvumą ir silpnina imunitetą.

Todėl visą sezoną reguliariai apžiūrinėkite gėles. Pastebėję pirmuosius kenkėjų požymius, pašalinkite pažeistus ar užkrėstus lapus.

Taip pat ravėkite – piktžolės ne šiaip negražu, jose dažnai dauginasi vabzdžiai.

Jei amarų nedaug, galite naudoti muilo tirpalą: 20–30 g skalbiamojo muilo ištirpinkite 1 litre vandens ir nupurkškite pažeistas vietas. Esant stipriam užkratui padės tik insekticidai.

Gynybai nuo šliužų ir sraigių aplink gėles sukurkite apsauginius barjerus. Pavyzdžiui, pabarstykite dirvą smulkintais kiaušinių lukštais, smulkiu smėliu arba medžio pelenais. Įrenkite spąstus. Jei niekas nepadeda, naudokite specialias pirktines granules šliužams atgrasyti.

Voratinklinių erkių profilaktikai tiks česnakų arba svogūnų lukštų antpilai, taip pat biologiniai preparatai ar ilgiau veikiantys akaricidai.

Apkaupkite ir mulčiuokite

Rugpjūčio pabaigoje jurginus verta apkaupti iki 25 cm aukščio kauburėliais – kad šaknies kaklelis būtų apsaugotas nuo pirmųjų šalnų.

Paskui pageidautina dirvą po krūmais mulčiuoti. 5–7 cm mulčio sluoksnis – ar tai bus nupjauta žolė, šiaudai, durpės, kompostas, pjuvenos ar net nukritę lapai, nesvarbu, – apsaugos nuo dienos kaitros, padės išlaikyti drėgmę dirvoje. Bet svarbiausia – apsaugos šaknis nuo staigaus oro atvėsimo naktimis. Rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais paros temperatūros svyravimai naikina jurginų pumpurus.

Tiesiog aplink pabarstykite mulčio, palikdami 5–10 cm atstumą nuo stiebų, ir tikrai galėsite pamiršti dažną laistymą: žemė po mulčiu ilgiau išlieka drėgna.

Taip pat mulčias slopina piktžolių augimą, taigi dar ir laiko sutaupysite – nereikės ravėti.

Denkite, o uždengę – vėdinkite

Tikras gėlininkas visada seka orų prognozes. O šiuo metų laiku tą daryti būtina ypač uoliai.

Paprastai rugsėjo pabaigoje prasideda naktinės šalnos. Net ir nedidelis minusas jau yra nuosprendis išsiskleidusiems jurginų žiedams.

Todėl kai tik sinoptikai ims žadėti temperatūrą nukrisiant iki 0–2 laipsnių, vakarais ant jurginų krūmų užmeskite iš anksto paruoštą agroplėvelės atraižą arba tiesiog senų paklodžių. Viršaus niekuo prispausti nereikia – tiesiog apklokite gėles, kad jos pernakvotų tarsi po antklode, o ryte dangą nuimkite.

Dieną jurginai atsities ir vėl džiugins žydėjimu.

Štai tiek to vargo su jurginais paskutinį jų gyvavimo mėnesį. Truputis daugiau dėmesio, šiek tiek mažiau gailesčio nužydėjusiems žiedynams, laiku palaistyti ir patręšti, prireikus – pašildyti, ir jūsų gėlynas liepsnos spalvomis iki pat tikrųjų šalnų.