Generalinė prokuratūra areštavo Palucko nekilnojamąjį turtą
Generalinė prokuratūra areštavo parlamentaro, ekspremjero Gintauto Palucko nekilnojamąjį turtą, skelbia tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“.
Remiantis nekilnojamojo turto registro duomenimis, skelbiama, kad Generalinė prokuratūra areštavo du Seimo nario ir jo žmonos Ilmos Paluckės šeimos nekilnojamojo turto (NT) objektus, tarp jų – ekspremjero apartamentus sostinės Verkių parke, Trinapolio gatvėje.
Juos G. Paluckas su sutuoktine įgijo iš bendrovės, susijusios su verslininku Darijumi Vilčinsku, su kuriuo susijusi įmonė taip pat finansavo ir G. Palucko bendrovę „Sagerta“.
Registrų centro duomenimis, prieš daugiau nei dešimtmetį sudaryto Trinapolio gatvės apartamentų pirkimo sandorio vertė siekė 223 tūkst. eurų.
„Sienos teigimu“, G. Paluckas tikino šį turtą įgijęs iš teisėtų pajamų bei tvirtino visa tai paaiškinęs prezidentui Gitanui Nausėdai.
Tiesa, praėjusią savaitę Seimą pasiekė generalinės prokurorės Nidos Grunskienės kreipimasis dėl G. Palucko neliečiamybės panaikinimo. Prokuratūros vertinimu, politikas su sutuoktine neteisėtai galėjo įsigyti beveik 345 tūkst. eurų turto, tarp operacijų minimas ir didelės vertės NT įgijimas.
„Sienos“ teigimu, Trinapolio gatvėje esantys apartamentai areštuoti praėjusį penktadienį. Tą pačią dieną Generalinė prokuratūra areštą pritaikė ir kitam ekspremjero šeimos turtui – butui sostinės Lvivo gatvėje.
Kaip skelbta „Siena“ ir „Laisvės TV“ žurnalistiniame tyrime, šį turtą ekspremjeras įgijo iš Kipro bendrovės „Grafdec Limited“. Kipro bendrovė butą G. Paluckui perleido 2012 metais, už maždaug 16,5 tūkst. eurų sumą arba apie 90 tūkst. eurų pigiau, nei pati sumokėjo.
Anot tiriamosios žurnalistikos centro, nors pastatas, kuriame butą įsigijo G. Paluckas, yra prastos būklės, namas stovi ant valstybinės žemės sklypo, kurį pats G. Paluckas suformavo ankstyvaisiais savo politinės karjeros metais, eidamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas.
Savo sandorį su Kipro įmone G. Paluckas pernai vasarą aiškino kaip nepavykusį investicinį projektą.
Kaip pirmadienį skelbė „Verslo žinios“, G. Paluckas nuo balandžio 21 d. nebeturi akcijų elektronikos gaminių įmonėje „Emus“ – vieninteliu jos akcininku liko politiko verslo partneris ir įmonės vadovas Mindaugas Milašauskas. Iki balandžio 21 d. G. Paluckas valdė 51 proc. „Emus“ akcijų, M. Milašauskui priklausė likę 49 proc.
Praėjusį penktadienį generalinė prokurorė Nida Grunskienė pasirašė ir išsiuntė kreipimąsi į Seimą dėl G. Palucko teisinės neliečiamybės naikinimo.
Portalui „Lrytas“ pastarasis politikas patvirtino stabdantis narystę LSDP ir sutinkantis, kad jo teisinis imunitetas būtų panaikintas supaprastinta tvarka. Tiesa, jis tikino nusikalstamų veikų nepadaręs.
Teigiama, kad generalinės prokurorės prašymas pateiktas įvertinus šiuo metu turimus duomenis 2025 m. pradėtame ikiteisminiame tyrime. Tyrimas atliekamas pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 228 straipsnio „Piktnaudžiavimas“ antrą dalį ir 189-ojo straipsnio „Neteisėtas praturtėjimas“ pirmąją dalį.
Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys rodo, kad G. Paluckas galimai neteisėtai įgijo ar jungtinės nuosavybės teise valdė turtą, kurio bendra vertė viršija 45 tūkst. eurų.
Kreipimesi Seimui dėl teisinės neliečiamybės G. Paluckui panaikinimo nurodoma, jog Seimo narys su sutuoktine Ilma Palucke neteisėtai galėjo įsigyti beveik 345 tūkst. eurų turto.
Kaip skelbė naujienų portalas „Delfi“, anksčiau įtarimai dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos buvo pareikšti ir G. Palucko žmonai Ilmai Paluckei. Tiesa, generalinė prokuratūra ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) portalui minėtos informacijos nei patvirtino, nei paneigė.
Pernai vasarą viešojoje erdvėje pasirodė žurnalistiniai tyrimai apie G. Palucką bei jo praeitį, verslo ryšius bei įtartinus sandorius.
Dar gegužės pabaigoje tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ bei „Laisvės TV“ pranešė, kad iš dalies premjerui priklausanti įmonė „Garnis“ G. Paluckui jau einant ministro pirmininko pareigas gavo lengvatinę 200 tūkst. eurų paskolą iš nacionalinio plėtros banko ILTE.
Antroji „Sienos“ ir „Laisvės TV“ tyrimo dalis kėlė klausimus dėl iki 2018 m. Vyriausybės vadovo valdytos ežerų dugnų topografijos aplikaciją vysčiusios įmonės „Sagerta“ gautų ir negrąžintų šimtatūkstantinių paskolų iš bendrovės „Uni Trading“, siejamos su verslininku D. Vilčinsku. Be to, skelbta, kad 2012 m. būsimasis premjeras iš verslininko vadovaujamos įmonės įsigijo 223 tūkst. eurų vertės būstą sostinės Verkių regioninio parko teritorijoje. Nors G. Paluckas neigė turėjęs verslo santykių su D. Vilčinsku, pastarasis vėliau „Verslo žinioms“ pripažino investavęs į socialdemokrato bendrovę.
Netrukus pasirodė ir trečiasis tyrimas – „Siena“ ir „Laisvės TV“ išsiaiškino, kad 2012 m. Kipro įmonė G. Paluckui sostinės centre pigiai pardavė butą sklype, kurį suformavo pats politikas, eidamas Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas.
Vėliau paaiškėjo, kad G. Paluckas vos prieš keletą savaičių atlygino dar 2012 m. vadinamoje „žiurkių byloje“ priteistą žalą Vilniaus miesto savivaldybei – paskutinius 4,9 tūkst. eurų iš 16,5 tūkst. priteistos sumos politikas sumokėjo šių metų liepos 8 d.
Apie G. Palucko praeitį skelbė ir kanalo „Redakcija“ žurnalistai. Tyrime pažymėta, kad socialdemokratų lyderis 2009 m. įsigijo žemės sklypą Vilniaus Laurų gatvėje, kuriame, kaip vėliau nutarė teismas, buvo neteisėtai privatizuotas valstybei priklausantis miškas. Be to, sklypas buvo suformuotas žemes sovietmečiu praradusių žmonių nuosavybės atkūrimui, tačiau netrukus pateko į premjero ir Genovaitės Arlauskienės rankas.
Galiausiai, visuomenininkas Andrius Tapinas pranešė, kad premjero G. Palucko brolienės Virginijos Paluckienės bendrovė „Dankora“ gavo europinę paramą, kurios didžiąją dalį išleido perkant iš ministrui pirmininkui dalinai priklausančios įmonės „Garnis“.
Pernai liepą G. Paluckas nusprendė atsistatydinti iš ministro pirmininko pareigų. Rugpjūčio pradžioje atsistatydino ir visa socialdemokrato vadovauta Vyriausybė.

