Dažniausios klaidos tręšiant augalus pelenais

Medienos pelenai daugelio daržininkų laikomi beveik universalia trąša. Juose yra kalio, kalcio, magnio, fosforo ir kitų augalams reikalingų mineralinių medžiagų.

Tačiau pelenai nėra visiškai nekalti – naudojami netinkamai jie gali ne pagerinti, o pabloginti dirvožemio savybes, sutrikdyti maisto medžiagų pasisavinimą ir net pakenkti augalams.

Todėl svarbu žinoti ne tik, kuriems augalams pelenai naudingi, bet ir kada jų geriau visai nenaudoti.

Manoma, kad pelenai tinka visiems augalams

Viena dažniausių klaidų – pelenais tręšti visus augalus be išimties. Iš tiesų medienos pelenai šarmina dirvožemį, todėl netinka rūgščią terpę mėgstantiems augalams.

Pelenais nereikėtų tręšti šilauogių, rododendrų, azalijų, hortenzijų, spanguolių, bruknių ir kitų augalų, geriausiai augančių rūgštesnėje žemėje. Per didelis dirvožemio pH jiems gali sutrikdyti geležies, magnio ir kitų mikroelementų pasisavinimą. Tuomet lapai ima gelsti, augimas lėtėja, o augalai atrodo nusilpę.

Pelenai labiau tinka augalams, kurie mėgsta neutralią ar silpnai šarminę dirvą, pavyzdžiui, kopūstams, svogūnams, česnakams, burokėliams, pupelėms, žirniams ar kai kuriems vaismedžiams.

Beriama per daug

Pelenai dažnai naudojami „iš akies“, manant, kad natūrali trąša negali pakenkti. Tačiau per didelis jų kiekis gali pernelyg pašarminti dirvą ir sutrikdyti maisto medžiagų pusiausvyrą.

Ypač didelė rizika kyla lengvose, smėlingose dirvose, kuriose pH pokyčiai vyksta greičiau. Per gausiai pabarsčius pelenų, augalams gali pradėti trūkti geležies, mangano, boro ar fosforo, nors šių elementų dirvoje ir yra.

Pelenus geriau berti nedideliais kiekiais ir ne dažniau, nei iš tiesų reikia. Jei kyla abejonių dėl dirvožemio rūgštingumo, verta pirmiausia išmatuoti jo pH.

Naudojami neaiškios kilmės pelenai

Tręšti tinka tik švarios, neapdorotos medienos pelenai. Negalima naudoti pelenų, likusių sudeginus dažytą, lakuotą ar impregnuotą medieną, fanerą, medžio drožlių plokštes, plastiką, gumą, spaudinius ar buitines atliekas.

Tokiuose pelenuose gali būti sunkiųjų metalų, klijų, dažų, lako ir kitų pavojingų medžiagų. Jos gali patekti į dirvožemį, augalus, o vėliau – ir į žmogaus organizmą.

Netinka ir akmens anglių pelenai. Jie savo sudėtimi skiriasi nuo medienos pelenų ir gali turėti augalams bei dirvožemiui kenksmingų junginių.

Maišomi su azoto trąšomis

Pelenų nereikėtų maišyti su amonio salietra, amonio sulfatu, karbamidu ar šviežiu mėšlu. Šarminėje terpėje dalis azoto gali virsti amoniaku ir išgaruoti, todėl trąšos praranda veiksmingumą.

Tarp pelenų ir azotinių trąšų naudojimo patartina daryti bent kelių savaičių pertrauką. Pavyzdžiui, pelenus galima įterpti į dirvą rudenį arba anksti pavasarį, o azoto trąšas naudoti vėliau, augalams pradėjus aktyviai augti.

Taip pat nereikėtų pelenų vienu metu berti kartu su kalkėmis. Abi priemonės mažina dirvožemio rūgštingumą, todėl jų poveikis gali būti per stiprus.

Tikimasi, kad pelenai pakeis visas trąšas

Medienos pelenuose beveik nėra azoto – vienos svarbiausių medžiagų lapų ir ūglių augimui. Todėl vien pelenais tręšiami augalai gali atrodyti silpni, augti lėtai ir formuoti smulkius lapus.

Pelenai taip pat nepakeičia visaverčių organinių ar kompleksinių trąšų. Juos geriausia laikyti papildomu kalio, kalcio ir kai kurių mikroelementų šaltiniu.

Tinkamiausias rezultatas gaunamas derinant pelenus su kompostu, gerai perpuvusiu mėšlu ar kitomis trąšomis, tačiau jas naudojant ne tuo pačiu metu.

Pelenai beriami ant sausų lapų ir stiebų

Pelenai gali nudeginti drėgnus ar jaunus augalų lapus, ypač jei jų sluoksnis būna storas. Todėl geriau berti ne ant pačių augalų, o ant dirvos aplink juos.

Pabarsčius pelenų, žemę verta lengvai supurenti ir palaistyti. Taip mineralinės medžiagos tolygiau pasiskirstys ir mažiau dulkės.

Jei pelenai naudojami nuo šliužų ar kai kurių kenkėjų, reikia prisiminti, kad po lietaus jų poveikis sumažėja. Be to, dažnas ir gausus barstymas vien dėl kenkėjų gali pakeisti dirvožemio pH.

Nepaisoma dirvožemio rūgštingumo

Prieš naudojant pelenus svarbu žinoti, kokia dirva yra sode ar darže. Jei jos pH jau neutralus arba šarminis, papildomas pelenų kiekis gali būti nereikalingas.

Daugeliui daržovių tinkamiausia silpnai rūgšti arba neutrali dirva. Kai pH tampa per aukštas, kai kurios maisto medžiagos tampa augalams sunkiau pasiekiamos.

Paprasčiausias būdas įvertinti padėtį – naudoti dirvožemio pH matuoklį arba atlikti laboratorinį tyrimą. Tai ypač naudinga, jei augalai blogai auga, nors yra reguliariai tręšiami.

Pelenai laikomi netinkamai

Sudrėkę pelenai praranda dalį vertingų savybių, ypač kalį, kuris lengvai išsiplauna. Todėl juos reikia laikyti sausoje, sandariai uždarytoje talpoje, apsaugotoje nuo lietaus ir drėgmės.

Drėgni, sukietėję pelenai dar gali būti naudojami, tačiau jų sudėtis ir poveikis jau bus mažiau prognozuojami.

Pelenus taip pat verta persijoti, kad juose neliktų anglių, vinių, stiklo ar kitų nesudegusių priemaišų.

Pelenų antpilas daromas per stiprus

Kai kurie daržininkai pelenus užpila vandeniu ir gautu skysčiu laisto augalus. Toks tirpalas gali būti naudingas, tačiau per stiprus koncentratas gali pažeisti šaknis arba per greitai pakeisti dirvožemio reakciją.

Geriau naudoti silpnesnį tirpalą ir juo laistyti tik drėgną žemę. Ant sausos dirvos pilamas koncentruotas pelenų antpilas gali sukelti augalams papildomą stresą.

Taip pat nereikėtų tokiu tirpalu dažnai laistyti daigų ar jaunų, jautrių augalų.

Pelenais bandoma gydyti visas augalų ligas

Pelenai kartais naudojami kaip priemonė nuo grybinių ligų ar kenkėjų, tačiau jų poveikis ribotas. Jie gali padėti sumažinti drėgmę dirvos paviršiuje, atbaidyti šliužus ar kai kuriuos vabzdžius, tačiau neišgydo rimtų augalų ligų.

Jei augalai serga miltlige, puviniu, maru ar kita infekcija, pirmiausia reikia nustatyti tikrąją problemos priežastį. Vien pelenų barstymas gali tik uždelsti tinkamą gydymą.

Kaip pelenus naudoti saugiai

Pelenus berkite saikingai, tik ant dirvos ir geriausia prieš lietų arba vėliau palaistykite. Neberkite jų kasmet toje pačioje vietoje neįvertinę dirvožemio pH.

Naudokite tik švarios medienos pelenus, nemaišykite jų su azotinėmis trąšomis ir netręškite rūgščią dirvą mėgstančių augalų.

Tinkamai naudojami medienos pelenai gali būti vertingas kalio, kalcio ir mikroelementų šaltinis. Tačiau svarbiausia taisyklė paprasta – pelenai naudingi tik tada, kai jų reikia dirvožemiui ir konkrečiam augalui.