Cholesterolis – draugas ar priešas?

Išgirdus žodį „cholesterolis“, prieš akis iškyla užsikimšusios kraujagyslės, širdies priepuoliai ir gydytojai, griežtai perspėjantys: „Mažiau kiaušinių, daugiau salotų!“

Cholesterolis dažnai laikomas pagrindiniu medicinos priešu, didžiausia grėsme širdžiai ir kraujagyslėms.

Bet ar tikrai jis toks pavojingas, kaip dažnai manoma?

Cholesterolis – statytojas, o ne griovėjas

Pradėkime nuo kelių faktų, kurie gali pakeisti jūsų požiūrį. Cholesterolis – tai ne tiesiog „kenksminga medžiaga“, o gyvybiškai svarbus junginys, be kurio mūsų organizmas sugriūtų kaip kortų namelis. Tai į riebalus panaši medžiaga, esanti kiekvienoje organizmo ląstelėje, keliaujanti kraujotakos sistema. Maždaug 80 proc. cholesterolio pagamina kepenys, o likusią dalį gauname su maistu. Ir kam jis reikalingas? Ogi štai kam:

• Jis yra pagrindinė ląstelių membranų sudedamoji dalis, suteikianti joms lankstumo ir elastingumo.
• Cholesterolio gausu nerviniame audinyje, ypač smegenyse (be jo net galvoti būtų sunku!).
• Jis būtinas steroidinių hormonų – testosterono, estrogeno, kortizolio – sintezei.
• Be jo nepasigamina vitaminas D, o tai reiškia, kad gali susilpnėti kaulai ir imuninė sistema.

Taigi, jei manėte, kad cholesterolis yra absoliutus blogis, metas pergalvoti šį įsitikinimą.

Gerasis ir blogasis cholesterolis: kas yra kas?

Čia ir prasideda įdomiausia dalis. Pats cholesterolis organizme neklaidžioja – jį perneša lipoproteinai, tarsi transporto kapsulės. Taigi galima sakyti, kad cholesterolis kraujyje būna lipoproteinų pavidalo. Ir čia atsiranda painiava: vieni lipoproteinai vadinami „geraisiais“, kiti – „blogaisiais“.

🔴 Mažo tankio lipoproteinai (MTL) – „blogasis“ cholesterolis. Jie perneša cholesterolį kraujagyslėmis, o kai jo per daug, jis kaupiasi ant kraujagyslių sienelių ir formuoja aterosklerozines plokšteles. Pasekmė – didesnė infarktų ir insultų rizika.

🟢 Didelio tankio lipoproteinai (DTL) – „gerasis“ cholesterolis. Jie surenka cholesterolio perteklių ir perneša jį atgal į kepenis, kur jis perdirbamas. Taip DTL apsaugo kraujagysles nuo užsikimšimo.

Svarbiausia ne bendras cholesterolio kiekis, o šių dviejų frakcijų balansas. Jei MTL yra per daug, o DTL – per mažai, tuomet tikrai verta susirūpinti.

Kada verta sunerimti?

Jei kraujo tyrimas rodo padidėjusį cholesterolio kiekį, tai dar nereiškia, kad laikas visą turtą užrašyti katinui ir maitintis vien duona ir vandeniu. Svarbiausia atkreipti dėmesį į MTL ir DTL santykį.

Optimalūs rodikliai:
✔ DTL turėtų būti daugiau nei 1,0 mmol/l vyrams ir 1,2 mmol/l moterims.
✔ MTL rekomenduojama laikyti žemiau 3,0 mmol/l.
✔ Bendras cholesterolio kiekis neturėtų viršyti 5,0 mmol/l.

Jei „blogojo“ cholesterolio lygis viršija normą, o „gerasis“ yra per mažas, metas imtis veiksmų.

Ką daryti, jei balansas sutrikęs?

✅ Pakoreguoti mitybą:
Riebus maistas – skanu, tačiau piktnaudžiavimas perdirbtais riebalais, greituoju maistu ir saldumynais blogina cholesterolio pusiausvyrą.

✅ Daugiau judėti:
Fizinis aktyvumas didina „gerojo“ cholesterolio kiekį. Net paprastas kasdienis 10 000 žingsnių pasivaikščiojimas gali duoti puikių rezultatų!

✅ Atlikti išsamesnius tyrimus:
Kai kuriais atvejais vien gyvenimo būdo pokyčių nepakanka – gydytojas gali rekomenduoti statinus ar kitus vaistus, padedančius kontroliuoti lipidų profilį.

Cholesterolis – ne pabaisa!

Cholesterolis nėra priešas, o svarbi organizmo dalis.

Taip, jo perteklius kenkia, tačiau svarbiausia – išlaikyti pusiausvyrą.

Neverta jo bijoti tarsi kažko siaubingo.

Verčiau vengti tingaus gyvenimo būdo, nesveiko maisto ir nepamiršti profilaktinių sveikatos patikrų.

Šiame straipsnyje pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir neskirta diagnozėms nustatyti ar savarankiškai gydytis. Dėl sveikatos klausimų visuomet pasitarkite su gydytoju.