Bėdos dėl sinusų

Retos ir mažai tikėtinos lėtinio sinusito priežastys ir kaip jas atpažinti.

Sinusų infekcijos – menkas malonumas. Nuo jų užgula nosį, pradedama sloguoti, skauda gerklę ir dar labiau – galvą. O gydymas beveik toks pat bjaurus, kaip pats negalavimas. Nenuostabu, kad medikų bendruomenėje daugėja manančiųjų, jog įprasti kovos su sinusitu būdai – antibiotikais ir steroidais, – yra nepagrįsti, vaistai išrašomi per dažnai, nors turi šalutinių poveikių. Tokios tabletės dažniausiai tik paslepia sinusito simptomus užuot gydžiusios jų priežastį.

Todėl labai svarbu suprasti ir žinoti, kas gali sukelti sinusų uždegimus ir kitas su jais susijusias problemas, nes tai lemia, bus efektyvus gydymas ar ne.

Bakterinis disbalansas

Ar žinojote, kad iki 80 proc. žmogaus imuninės sistemos yra virškinimo trakte – ten pat, kur gyvena ir mūsų mikrobiomą sudarantys trilijonai bakterijų?

Nosis ir burna iš esmės irgi yra virškinimo trakto dalis. Kai virškinimo sistema sunegaluoja, ir sinusuose ima trūkti gerųjų bakterijų, kad kovotų su kenksmingosiomis.

O lėtinių infekcijų kamuojamų žmonių sinusuose, kaip parodė tyrimai, gerųjų bakterijų išties būna mažiau.

Bakterijų įvairovės trūkumas mikrobiome – tiesus kelias į lėtinius uždegimus, tvirtina specialistai. Jiems prasidėjus, nosies gleivinė stipriai paburksta, įėjimas į sinusus užsidaro, ir viduje esantis sekretas nebegali pasišalinti. Šiam užsilaikius, įsimeta infekcija.

Dėl viso šito specialistai siūlo lėtinių sinusitų kamuojamiems pacientams išsitirti mikrobiomą ir virškinimo sistemos būklę. Taip pat pavartoti probiotikų, pavyzdžiui, papildų su Lactobacillus genties bakterijomis, galinčiomis palengvinti sinusito simptomus.

Statistiškai dažniausiai nustatoma sinusito priežastis – virusų kolonizacija nosiaryklėje ir sinusų angose. Tačiau tokių pačių sveikatos problemų gali pridaryti ir bakterijų kolonijos.

Daugybė įvairiausių tipų bakterijų gyvena nosies ertmėje ir nosiaryklėje paprastai nekeldamos jokių problemų (kaip ir bakterijos mūsų virškinimo trakte). Tačiau kartais kosėjant, čiaudint ar tiesiogiai tos bakterijos patenka į sinusus. O ten – idealios sąlygos joms daugintis.

Aplinkos dirgikliai, nusilpusi imuninė sistema, žiuželių kvėpavimo takuose disfunkcija ir panašūs sutrikimai taip pat gali prisidėti prie palankių sąlygų bakterijoms sukūrimo, taigi ir kolonizacijos mastų.

Iš gausybės bakterijų, žinomų tuo, kad sukelia problemas dėl sinusų, medikai išskiria Haemophilus influenzae, Streptococcus pneumoniae, dar žinomas kaip pneumokokai, skarlatiną sukeliančias Streptococcus pyogenes, anaerobines bakterijas, Moraxella catarrhalis, nagų infekcijos kaltininkes Pseudomonas aeruginosa, su šlapimo takų infekcijomis siejamas Klebsiella pneumoniae, liūdnai pagarsėjusias E. coli, Enterobacter genčių bakterijas, Proteus mirabilis – Protėjo grupės lazdeles ir, žinoma, Staphylococcus aureus, arba auksinį stafilokoką.

Netinkama biologinė plėvelė

Sveikam mikrobiomui reikalinga ir stipri bei sveika bioplėvelė.

Taip vadinama plonytė gliti bakterijų plėvelė, dengianti žarnas ir sinusus – skamba nemaloniai, bet tai visiškai normalu: tiesiog bakterijos taip gyvena. O nuo to, kokios bakterijos tą plėvelę sudaro, priklauso, ar ji bus probiotinė – taigi sveika, ar patogeninė – tai yra kelianti ligas.

Jeigu subalansuota mityba, neturima žalingų įpročių, bioplėvelė bus sveika. Jeigu reikia ją „paremontuoti“, padeda probiotikai ir prebiotikai, grąžinantys bakterijų balansą.

Taip pat patariama pavartoti virškinimo fermentų – jie suardo netinkamą bioplėvelę.

Virusinės infekcijos

Kai mikrobiomas prastos būklės, imuninė sistema irgi pažeidžiamesnė – ir ne tik bakterinėms, bet virusinėms infekcijoms taip pat.

Net apie 98 proc. sinusų infekcijų kaip tik tokios ir yra – virusinės. Todėl gydytojų skiriami antibiotikai neduoda jokios naudos jas gydant – tik dar labiau pakenkia mikrobiomo sveikatai. (Su virusinėmis infekcijomis geriausia kovoti padidintomis vitamino C, cinko dozėmis arba l-lizinu.)

Lengviausias būdas atpažinti virusinę sinusų infekciją nuo bakterinės – negalavimo trukmė: bakterinės infekcijos paprastai nesitraukia ilgiau kaip 10 dienų.

Imuninės sistemos disbalansas

Toksiška bioplėvelė, virusai, bakterijos ir toksinai gali išbalansuoti imuninę sistemą ir taip sukelti organizme uždegimą.

Būdų, kaip slopinti uždegimus ir sugrąžinti imunitetui pusiausvyrą, yra ne vienas. Tarp dažniausiai taikomų – sumažintas cukraus vartojamas, ilgesnis miegas, didesnis aktyvumas, meditacijos, B grupės vitaminų vartojimas ir alkoholio bei kitų kvaišalų atsisakymas.

Tačiau visų svarbiausia atminti, kad imuninės sistemos subalansavimas ir uždegimų slopinimas – laiko reikalaujantis nuolatinis procesas. Jeigu pakaks ryžto ir kantrybės, ilgainiui galėsite pamiršti tokią bjaurią ligą kaip lėtinis sinusitas.

Grybeliai

Dar viena reta lėtinių sinusitų priežastis – grybelių kolonizacijos.

Jos labiausiai būdingos žmonėms ligų – tokių kaip limfoma, leukemija, diabetas, imunodeficitas, ar antibiotikų – nusilpninta imunine sistema.

Grybai minta nosyje besikaupiančiomis gleivėmis. Įstrigę sinusų angose jie gali pradėti formuoti tam tikros masės gumulus, kuriuose mėgsta įsikurti bakterijos. O patys gumulai ilgainiui gali taip išaugti, kad visiškai užkemša sinusus.

Alerginis grybelinis sinusitas išsivysto dėl anomalios alerginės reakcijos į tam tikro tipo grybelius, patekusius ant nosies gleivinės ir sukėlusius sinusų angas blokuojantį uždegimą.

Invaziniai grybeliniai sinusitai – itin sunkios sinusų infekcijos, galinčios net suardyti nosies ertmių bei sinusų audinius. Tačiau jos gresia tik tiems, kurių imunitetas labai nusilpęs.

Plaukiojimas

Lėtinių bėdų dėl sinusų gali atsirasti žmonėms, į kurių nosies ertmes dažnai patenka vandens. Pavyzdžiui, maudynių entuziastams.

Plaukiojant natūraliuose vandens telkiniuose bakterijoms, grybeliams ir virusams daugiau nei paprasta patekti į nosies ertmę ir įkurti ten koloniją.

Taip pat būnant vandenyje gali pakisti slėgis sinusų ertmėse ir paskatinti vandens patekimą į nosį bei sinusų kanalus.

Maudynės baseinuose irgi nėra saugios. Vandenyje esantis chloras gali išprovokuoti sinusų kanaluose uždegimą ir pabrinkimą. Įėjimas į sinusus užsidaro, viduje užsilaiko pasišalinti nebegalintis sekretas ir išsivysto sinusitas.

Lyg to būtų negana, patogenas ar dirgiklis gali paskatinti imuninę sistemą išskirti neįprastai tirštą sekretą – tai irgi apsunkina jo nutekėjimą iš sinusų.

Tik žmonės, plaukiojantys sūriame vandenyje, paprastai neturi jokių bėdų dėl sinusų, nes druskingas vanduo veikia kaip natūralus nosies ertmės skalavimo skystis.

Rūkymas

Daug ir reguliariai rūkantys asmenys yra tarp tų, kuriems labiausiai gresia lėtinis sinusitas.

Nosies gleivinės žiuželiai turi užduotį pagauti bet kokius svetimkūnius ir pašalinti juos su gleivėmis. Bet tabako dūmuose esama net dviejų cheminių junginių – amoniako ir vandenilio cianido, galinčių sutrikdyti šią žiuželių funkciją. Taip nutikus prasideda gausus gleivių kaupimasis ir sinusai užsikemša.

Kitai tariant, cigarečių dūmai kenkia nosies ertmėje ir kvėpavimo takuose esančiai imuninės sistemos daliai taip didindami sinusų infekcijos riziką. Dar daugiau: nustatyta, jog tabako dūmai keičia nosies kanaluose natūralią florą, reikalingą organizmui nuo visokių įsibrovėlių saugoti.

Dantų infekcijos

Lėtinių bėdų dėl sinusų galima įsigyti persirgus endodontinės kilmės haimoritu – prienosinio ančio gleivinės uždegimu (viena iš sinusito formų).

Mūsų viršutinių krūminių dantų šaknys beveik siekia prienosinių ančių angas. Tad jeigu kuris nors tokių dantų supūliuoja, infekcija lengvai gali išplisti į aplinkinius audinius ir patekti į prienosinį antį.

Kartais būna, kad odantologai, šalindami infekcijos apimtą dantį, praduria prienosinio ančio membraną. Arba sinusų komplikacijų kyla įsukus krūminio danties implantą.