Apleistus sodų sklypus siūloma parduoti aukcionuose

Lietuvoje šimtai sodų sklypų iki šiol neturi privačių savininkų, nors kai kurie jų jau ne vieną dešimtmetį stovi nenaudojami.

Valstybė siūlo tokią žemę parduoti aukcionuose, o dalį gautų pinigų panaudoti sodų bendrijų keliams, vandentiekiui ir nuotekų sistemoms tvarkyti.

Naujovė būtų naudinga ir kaimynams – apie šalia jų parduodamą sklypą ketinama pranešti iš anksto.

Šimtai sklypų laukia naujų šeimininkų

Aplinkos ministerijos duomenimis, Lietuvoje yra 1 357 sodininkų bendrijos. Registrų centro duomenimis, jų teritorijose registruotas 891 valstybinės žemės sklypas, nepriklausantis nei gyventojams, nei pačioms bendrijoms.

Dalis šių sklypų liko neprivatizuoti dar nuo pirmųjų nepriklausomybės metų, kai gyventojams buvo sudarytos lengvatinės sąlygos išsipirkti sodų žemę. Kiti atiteko valstybei paveldėjimo būdu.

Problema ta, kad tokia žemė dažnai nenaudojama, o jos priežiūra tampa papildomu rūpesčiu aplinkiniams gyventojams.

Neprižiūrimuose soduose želia aukšta žolė, plinta piktžolės, kaupiasi atliekos, atsiranda palankios sąlygos įvairiems kenkėjams. Tuo metu kaimynai, norintys įsigyti gretimą sklypą ar sutvarkyti apleistą teritoriją, ne visada turi galimybę tai padaryti.

Aplinkos ministerija siūlo pakeisti galiojančią tvarką ir sudaryti galimybę tokius valstybei priklausančius sklypus parduoti atviruose aukcionuose.

Apie aukcioną praneštų kaimynams

Spalio 14-ąją Seimo Aplinkos apsaugos komitetas pritarė siūlymui, kad prieš parduodant sklypą aukcione apie tai būtų informuojami gretimų žemės sklypų savininkai.

Tai reiškia, kad žmogus, kurio sodas ribojasi su parduodamu valstybinės žemės plotu, turėtų galimybę iš anksto sužinoti apie planuojamą pardavimą.

Pagal komitete aptartą tvarką informaciją apie aukcioną sodų bendrijos pirmininkas turėtų pateikti per penkias darbo dienas.

Vis dėlto kaimynams nebūtų suteikta pirmumo teisė nusipirkti gretimą žemę.

Jie galėtų dalyvauti aukcione tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir kiti pirkėjai. Sklypą įsigytų tas, kuris pasiūlytų didžiausią kainą ir atitiktų aukciono sąlygas.

Pirminiame įstatymo pakeitimų variante pareigos informuoti kaimynus nebuvo. Ji atsirado svarstant projektą Seime.

Bendrijoms – beveik pusė pardavimo pajamų

Dar viena svarbi naujovė susijusi su už parduotus sklypus gautų pinigų paskirstymu.

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas pritarė siūlymui, kad 45 proc. pajamų būtų skiriama sodininkų bendrijų infrastruktūrai.

Pinigai būtų pervedami savivaldybėms, o šios juos perduotų bendrijoms, kurių teritorijose parduoti sklypai.

Lėšas būtų galima panaudoti vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūrai gerinti, keliams tvarkyti.

Pavyzdžiui, jei sklypas aukcione būtų parduotas už 10 tūkst. eurų, pagal siūlomą tvarką 4 500 eurų būtų skirti atitinkamos sodininkų bendrijos infrastruktūrai.

Dar 45 proc. pajamų tektų valstybės biudžetui, o 10 proc. – Nacionalinei žemės tarnybai.

Skaičiuojama, kad pardavus maždaug 900 tokių sklypų valstybė galėtų gauti apie 3,5 mln. eurų pajamų.

Jeigu ši prognozė pasitvirtintų, pagal siūlomą paskirstymo tvarką sodininkų bendrijų infrastruktūrai tektų apie 1,6 mln. eurų.

Tačiau ne visi politikai įsitikinę, kad tokios sumos pakaks apčiuopiamiems pokyčiams. Seimo narė Aistė Gedvilienė atkreipė dėmesį, kad mažoms bendrijoms tenkančios lėšos gali būti menkos, palyginti su kelių ar inžinerinių tinklų tvarkymo išlaidomis.

Ar gali būti parduotas privatus, bet apleistas sodas?

Gyventojams svarbu žinoti, kad siūloma nauja tvarka nėra skirta automatiškai atimti privačius sklypus iš jų savininkų vien dėl to, kad žemė nešienaujama ar nenaudojama.

Kalbama apie valstybei priklausančius neprivatizuotus, nenaudojamus ar valstybės paveldėtus sodų sklypus.

Jeigu žmogus yra teisėtas privataus sodo sklypo savininkas, vien jo nepriežiūra pagal aptariamą projektą nesuteiktų valstybei teisės parduoti žemę aukcione.

Kitokia situacija būtų gyventojų, kurie naudojasi valstybine sodų žeme, tačiau iki šiol nėra susitvarkę jos pirkimo ar nuomos dokumentų.

Jiems numatoma suteikti terminą įforminti savo teises. Rengiamame projekte siūloma, kad atitinkami prašymai būtų pateikti iki 2027 metų gruodžio 31 dienos.

Jeigu teisę pirkti ar nuomoti valstybinę žemę turintys asmenys per nustatytą laiką nesikreiptų, nuo 2028 metų tokie žemės plotai galėtų būti priskiriami laisvos valstybinės žemės fondui.

Todėl sodų naudotojams, kurie žemę valdo ar naudoja pagal senus dokumentus, būtų svarbu iš anksto išsiaiškinti jos teisinį statusą.

Galutinis žodis – Seimui

Siūloma pertvarka dar nėra galutinai patvirtinta.

Seimas birželį po pateikimo pritarė Aplinkos ministerijos parengtoms Sodininkų bendrijų, Žemės ir Žemės reformos įstatymų pataisoms, o dabar jas nagrinėja parlamentiniai komitetai.

Spalio 14-ąją Aplinkos apsaugos komitetas pritarė kaimynų informavimo ir pardavimo pajamų paskirstymo principams.

Tačiau galutinį sprendimą dėl naujų taisyklių, jų įsigaliojimo terminų ir konkrečių sąlygų dar turės priimti visas Seimas.

Numatoma, kad platesnės galimybės aukcionuose parduoti nenaudojamus sodų sklypus atsirastų nuo 2028 metų.

Jeigu pakeitimai būtų priimti, sodininkų bendrijose ilgą laiką nenaudojami valstybinės žemės plotai galėtų sulaukti naujų šeimininkų, o už jų pardavimą gauti pinigai bent iš dalies sugrįžtų ten, kur labiausiai reikia investicijų – į pačių sodininkų infrastruktūrą.