Vaikštant basomis gyventi sveikiau!
Kad vaikščioti basomis sveika, žinoma be galo seniai.
Todėl ir medikai pataria kuo dažniau braidyti po rasą, vaikščioti po žolę, karštą smėlį, paplūdimio žvirgždą, o šiuo metų laiku, žinoma, geriau per kambaryje patiestą kilimą.
Vaikštant be avalynės šiurkštus, dygus ar minkštas pagrindas dirgina padus ir palankiai veikia visą organizmą. Taip yra todėl, kad paduose išsidėstę aktyvieji taškai, susieti su kiekvienu vidaus organu. Masažuojant tuos taškus, galima stimuliuoti viso organizmo veiklą.
„Stebuklingieji“ taškai
Kur yra tie aktyvūs pėdų taškai ir kaip juos paveikti vaikštant basomis?
Rankos nykštys siejasi su nervų sistema, smilius – su kaulų ir raumenų sistema, didysis – su širdimi ir kraujagyslėmis, bevardis – su skrandžiu ir žarnynu, o mažylis – su šalinamąja ir lytine sistemomis.
Labai panaši sąsaja su organizmo sistemomis būdinga ir kojų pirštams.
Be to, pėdose dar yra aktyvieji taškai, besisiejantys su atskirais organais.
Pavyzdžiui, pėdos vidurys siejasi su plaučiais, o pats jos centras – su širdimi. Didžiojo piršto pagalvėlė turi įtakos smegenims ir psichikai, antrojo piršto – stuburui ir galūnėms, trečiojo – kraujagyslėms ir raumenų mitybai, ketvirtojo – skrandžiui ir kasai, penktojo – inkstams ir šlapimo sistemai. Viršutinės pėdos pusės vidurys siejasi su tulžies pūsle, o apatinės pusės vidurys – su kepenimis, kraujodaros organais.
Masažuojant aktyvųjį tašką paveikiamas su juo susietas vidaus organas ir kartu visas organizmas. Todėl, užuot masažavus tam tikrą tašką, galima masažuoti visą pėdą ir jos pirštus. Lengviausia tai padaryti vaikštant basomis: nelygumai dirgina aktyviąsias zonas ir sukelia vidaus organų atsakomąją reakciją.
Ir ligai, ir profilaktikai
Toks basas masažas naudingas kone nuo visų ligų ir beveik visiems – tiek sveikiems, tiek ligotiems žmonėms.
Net jei jaučiamasi gerai, kokio nors organo veikla gali būti sutrikusi. Nepradėjus laiku jo gydyti, po keleto metų gali labai pablogėti sveikata. O vaikštant basomis gali savaime atsinaujinti organų energinis balansas.
Vaikščiojimas basomis yra puiki profilaktikos priemonė: pagerėja savijauta, vidaus organų (kepenų, širdies, inkstų, skrandžio, žarnyno, plaučių, galvos smegenų) bei regėjimo organų veikla. Nusiavus ir basomis atsistojus ant žemės, užvaldo nenusakomas lengvumo ir laisvės pojūtis. Pasak kai kurių specialistų, tuo metu mes tarsi įžeminame save, tai yra pėdose susikaupusią neigiamą energiją atiduodame žemei.
Vaikščioti basomis labai naudinga stuburui. Ypač moterims, kurios linkusios avėti aukštakulnius batus.
Mat dažnai avint tokią avalynę pakinta kūno svorio centras. Dėl šios priežasties stuburo juosmens srityje susidaro dar vienas linkis, jis nevienodai paskirsto krūvį čia esantiems slanksteliams. Ilgainiui pasislenka ne tik juosmens, bet ir krūtinės bei kaklo srities slanksteliai, ir pradeda kamuoti galvos skausmai, nemiga, stenokardijos priepuoliai.
Dar daugiau: moters kryžkaulis yra stipri refleksogeninė zona, tad čia išsidėstę daugybė aktyvių taškų, glaudžiai susijusių su gimda ir lytiniais organais, šlapimo pūsle, tiesiąja žarna.
Kaip vaikščioti basomis
Iš daugelio vaikščiojimo basomis metodikų galima išsirinkti tinkamiausią ir prieinamiausią. O derinant keletą metodikų, galima pasiekti maksimalų rezultatą.
Pačios populiariausios yra keturios: vaikščiojimas po karštą smėlį, vaikščiojimas po žvirgždą arba jūros smėlį, vaikščiojimas duriančia danga, vaikščiojimas minkšta danga.
Visos metodikos skiriasi savo poveikiu.
Pirmoji rekomenduotina norint suaktyvinti viso organizmo funkcijas. Antroji naudinga sergant kai kuriomis ligomis, pavyzdžiui, lėtiniu cholecistitu arba šlapimo sistemos ligomis. Trečioji tinka širdies ir kraujagyslių bei kaulų ir raumenų sistemų profilaktikai bei gydymui. Ketvirtoji tinkamiausia nervų sistemos ligų profilaktikai ir gydymui.
Taigi reikia kuo dažniau nusiauti ir pavaikščioti basomis. Ar namie, ar darbe – bent 15–20 minučių per dieną.
O vasarą tiesiog būtina įprasti vaikščioti basomis ir taip stimuliuoti vidaus organus.
Rekomendacija vaikščioti basomis jokiu būdu netinka vyresnio amžiaus žmonėms. Taip pat sergantiesiems cukriniu diabetu ar turintiesiems kraujotakos bėdų. Vaikščioti be avalynės jiems negalima dėl įvairių priežasčių, įskaitant pačią elementariausią – riziką ką nors užminti, susižaloti ir nepajusti. Arba užkliūti ir parvirsti. Dėl pastarosios priežasties ir šlepetės senjorams turėtų būti tabu. Vietoj jų medikai pataria įsigyti patogių sportinių batelių porą arba dar geriau dvi, ir vienus avėti namuose, kitus – lauke.
